Pavasarį dažnas žmogus jaučia, kad oda nuo žvarbaus žiemos oro, lauko ir vidaus temperatūros skirtumų tampa išsausėjusi, jautresnė. Drėkinantys kremai ir kaukės namuose, neinvazinės procedūros kosmetologo kabinete, o esant labiau išvargusiai odai ir invazinės adatinės procedūros atliekamos gydytojo dermatologo padeda atstatyti odos drėgmę ir harmoniją.
Taip paruošus savo odą pavasario – vasaros sezonui tikrai neapsiriksite, tačiau ar vien to pakanka, kad atėjus rudeniui oda mums nepateiktų nemalonių staigmenų, klausiama pranešime žiniasklaidai.
Saulė naudinga, bet ir labai pavojinga
„Biofirst“ klinikos gydytoja dermatovenerologė medicinos mokslų daktarė Jurgita Karčiauskienė sako, kad jau gerą dešimtmetį ar net ilgiau internetas ir spauda mirga nuo straipsnių apie žalingą saulės poveikį odai.
„Nepaisant to, didelė dalis visuomenės vis dar nesuvokia saulės keliamo pavojaus mūsų sveikatai. Saulės spinduliai gerina nuotaiką, skatina vitamino D gamybą, tačiau iš kitos pusės, ilgalaikis tiesioginių saulės spindulių poveikis mūsų, dažniausiai iš prigimties šviesiai odai, padaro daug žalos.
Nesielgiant saugiai saulėje galime tikėtis greitų ir vėlyvų pasekmių. Greitos pasekmės – tai nudegimai ir saulės smūgis, o vėlyvos – tai įvairūs dariniai odoje ir jos ankstyvas senėjimas. Greitąsias pasekmes dažnai tenka gydyti priėmimo skyriuose, o vėlyvąsias pajusite galbūt tik po daugelio metų.
Ar prisimenate prieš 20–30 metų vyravusią madą nuo saulėtekio iki saulėlydžio praleisti paplūdimyje gaudant saulę ir stengiantis rudenį pasitikti šokoladiniu odos atspalviu? Dabar šiuos saulės mėgėjus dažnas gydytojas dermatologas sutinka savo kabinete su gausiais gerybiniais, ikivėžiniais odos dariniais ar net odos vėžiu, jau nekalbant apie ankstyvą odos senėjimą ir pigmentines dėmes“, – aiškina gydytoja.
Ką dar, be įdegio, gali padovanoti saulės spinduliai?
Gydytoja pasakoja, kad veikiant saulės spinduliams, oda saugosi nuo jos poveikio gamindama pigmentą melaniną, todėl mes paruduojame. Tačiau, kuo dažniau odai reikia gaminti didesnį melanino kiekį, tuo didesnė tikimybė atsirasti melanino ar jį gaminančių ląstelių melanocitų veiklos sutrikimams: šlakams, strazdanoms, apgamams.
Šlakai ir strazdanos dažniausiai kelia tik estetinį diskomfortą, be to, praėjus įdegiui dažnai jos pasidaro mažiau matomos ar visai išnyksta. Vis dėlto, su amžiumi šlakų daugėja ir jie visiškai nedingsta, o kai kurie šlakai gali būti labai piktos eigos odos vėžio – melanomos – pradžios požymis.
Jei apsilankius pas gydytoją dermatologą paaiškėja, kad šlakai yra gerybiniai, juos galima šalinti specialiu pigmentą veikiančiu lazeriu, vaistais ar rūgštimis. Tačiau geram rezultatui pasiekti būtina kiek galima didesnė apsauga nuo saulės.
Apgamų – gerybinių pigmentinių odos navikų, susidariusių dėl melanocitų sankaupų odoje, – kiekis priklauso nuo genetikos ir saulės poveikio. Kuo oda šviesesnė ir kuo stipriau ji veikiama saulės spindulių, tuo apgamų susiformuoja daugiau.
Jei jūsų giminėje yra sirgusių melanoma, jei turite daug pakitusių apgamų, saulės vonios tikrai ne jums.
Veikiant saulei, apgamai gali pakisti, tapti displastiniai, o tuomet iki melanomos lieka tik vienas žingsnis. Dėl šios priežasties, turint pigmentinių apgamų, būtina būti budriems ir kas mėnesį vertinti patiems, ar jie nekinta, o kartą per metus apsilankyti pas gydytoją dermatologą detalesniam jų ištyrimui dermatoskopu.
Pakitę apgamai šalinami chirurginiu būdu ir ištiriami histologiškai. Melanoma – pigmentinių ląstelių odos vėžys, pasižymintis agresyvia eiga ir dideliu mirtingumu. Iki šiol didžiausiu jos sukėlėju laikomi saulės spinduliai, taip pat labai svarbi genetika. Jei jūsų giminėje yra sirgusių melanoma, jei turite daug pakitusių apgamų, saulės vonios tikrai ne jums.
Kita odos problema, atsirandanti vyresnio amžiaus saulės mėgėjų odoje, – tai nežymiai pleiskanojančios rausvos, kartais rusvos, dažnai daugybinės dėmės veido, skalpo, rankų odoje – aktininės keratozės. Tai ikivėžiniai odos dariniai, kurie iš lėto gali virsti odos plokščiųjų ląstelių vėžiu. Tai šiek tiek geresnės eigos liga nei melanoma, tačiau tai menkai guodžia sergančiuosius.
Turint aktininių keratozių saulės vonių reiktų atsisakyti visam laikui, nes jos gali priartinti odos vėžį. Aktininės keratozės nustatomos ir gydomos gydytojų dermatologų. Gydymui gali būti pasitelkiami tam tikri vaistai, gydymas šalčiu, lazeriu ar kitais destrukciniais būdais.
Bazalinių ląstelių vėžys - dar viena odos onkologinė liga, kurios pagrindinis rizikos veiksnys yra ilgalaikis saulės poveikis. Šios rūšies vėžys dažniausiai atsiranda sveikoje odoje, metastazuoja retai, tačiau gali pažeisti aplinkinius audinius bei išopėti.
Plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių odos vėžys diagnozuojamas gydytojų dermatologų, gydymui dažniausiai taikomas chirurginis būdas. Persirgus odos vėžiu, saulės vengti reiktų visą gyvenimą naudojant ne tik apsauginius kremus nuo saulės, turinčius aukštą saulės apsaugos faktorių, bet ir mechanines priemones – kepuraites, skėčius.
Sodo ir daržo darbai – su apsauga
„Saulė greitina odos senėjimą ir ją džiovina. Netikite? Pažvelkite į didžiąją gyvenimo dalį lauke dirbusių žmonių veidą ir rankas. Norint ilgiau džiaugtis sveika ir jauna oda, būtina pasirūpinti atvirų kūno odos vietų, ypač veido, kaklo ir plaštakų, apsauga nuo saulės ir odos drėkinimu.
Pasirodžius pirmiems pavasario saulės spinduliams, dažnas lietuvis pradeda planuoti lauko darbus. Naudinga žinoti, kad odai kontaktuojant su augalais saulėje gali pasireikšti saulės ir augalų toksinis dermatitas. Jam būdingas rankų, kojų pažeidimas niežtinčiais, skausmingais bėrimais, kartais net pūslėmis. Todėl lauko darbus patartina dirbti su pirštinėmis ir pridengti atviras saulei odos vietas, kurios gali kontaktuoti su augalais“, – pataria gydytoja J.Karčiauskienė.
Ji priduria, kad beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi vienokio ar kitokio stiprumo veido rožinės požymių. Tai odos liga, pasireiškianti veido centrinės dalies raudimu, išsiplėtusiais kapiliarais, kartais ir pūlingais bei skausmingais bėrimais. Jei tai būtent jūsų atvejis ir norite, kad ši neišgydoma odos problema nepradėtų progresuoti, pavasarį ir vasarą rekomenduojama pasirūpinti pakankama veido odos apsauga nuo saulės. Tam patariama naudoti veido rožinei skirtą medicininę kosmetiką bei kremus nuo saulės su 30–50 SPF.
Kai kurias odos procedūras – atidėkite
Per pastaruosiuos 10 metų labai padidėjo odos procedūrų populiarumas, tačiau ar žinote, kad kai kurias iš jų geriau atidėti rudens – žiemos sezonui, nes didėja nepageidaujamos hiperpigmentacijos rizika? Ypač pigmentacijos rizika išauga atliekant rūgštines bei kitas odos epidermio vientisumą pažeidžiančias procedūras, todėl jei negalite jų atidėti antrai metų pusei, pasirūpinkite pakankama apsauga nuo saulės.
„Ar tikrai saulė odai visada blogai? Tikrai ne. Jei jūsų oda sveika, 10–15 minučių saulės kas dieną jai tikrai nepakenks. O sergant tam tikromis odos ligomis, kaip seborėjinis dermatitas, atopinis ar kontaktinis dermatitas, saulės vonios net pagerina odos būklę. Vis dėl to, tam visiškai pakanka 10–15 min. saulės per dieną.Taigi, pasitikime pavasario saulę saugiai“, – pataria gydytoja.
