L.Larionova Italiją ėmė jaukintis jau prieš dešimtmetį. Dažnai ten viešinti dizainerė būtent šioje šalyje perka audinius savo kuriamiems drabužiams, ten po truputį užsimezgė ir asmeniniai ryšiai. Būtent jie, kaip teigia pati pašnekovė, lėmė tai, kad šiandien Lilija turi galimybę savo kūrybą iš arti pristatyti italams ir Romos svečiams iš užsienio.
Su Lilija kalbamės apie naujausią Romoje prezentuojamą kolekciją moterims, kokie keliai nuvedė į Italiją, italų madą ir ketvirtus metus Vilniuje organizuojamą renginį „Creative Showroom / Dizaino erdvė“, kuris jau rytoj atvers duris lankytojams.
– Nuo birželio 1-osios Romoje prezentuojama jūsų naujausia kolekcija. Papasakokite, kur ir kaip tai vyksta?
– Romoje, netoli Ispanijos laiptų, yra labai graži, meno kolekcionieriams gerai pažįstama, gilią istoriją turinti gatvė Via Margutta. Joje įsikūręs ne vieną dešimtmetį veikiantis salonas „Spazio Margutta“, kuriame jo savininkai prezentuoja įvairių kūrėjų darbus. Nuo vasaros pradžios ten prezentuojama ir mano moterims skirtos vasaros kolekcijos dalis – apie 30 modelių.
Visa tai turėjo vykti dvi savaites, bet prabėgus joms salono savininkai Grazia ir Antonio pasiūlė man prezentuoti savo kolekciją ilgiau – taigi vasarinė liks iki rugpjūčio pabaigos, o rudenį ten planuoju atvežti savo vyrišką „White Horses“ kolekciją, nes yra didelis poreikis vyriškos mados, o pasiūlos, išskyrus greitąją madą, nėra daug. Be to, šiame salone pristatomos tik moteriškos kolekcijos, užsuka nemažai vyrų ir nusivilia, kad čia jiems nieko nėra. Taigi salono savininkai labai nori, kad atsirastų ir vyriškos mados. O man pačiai bus labai gera proga atgaivinti savo vyrišką liniją, kurią per kovidą buvau sustabdžiusi, nes man vyrų mada labai patinka ir yra labai artima.
– Kaip ir kada užsimezgė jūsų ryšiai su Italija ir ar sunku patekti į svečios šalies rinką?
– Pagrindinis aspektas – asmeniniai ryšiai. Nežinau, kaip į kitų šalių rinkas patenka kiti, bet man tikrai nereikėjo šito kelio kažkaip skintis, daryti ką nors neįtikėtino ar verstis per galvą, kad ten patekčiau. Žinoma, pati sau tokių minčių turėjau, kad būtų gerai, jog taip įvyktų. Bet galiu pasakyti, kad viskas susidėliojo savaime. Kaip ir kitose situacijose gyvenime – jei tau pasiseka tinkamu laiku būti tinkamoje vietoje ir duodi impulsą, kažkuriuo metu visa tai suveikia, gal net tau nežinant.
Pirmas kontaktas užsimezgė dar prieš kovidą – dalyvavau vietiniame pop up renginyje Romoje, Monti rajone, ten įvyko keletas tokių kertinių pažinčių, tarp jų – ir su dizaineriu Iaio Migliaccio (JAJO), su kuriuo dabar drauge prezentavome savo kūrybą. Kadangi mes tokio tipo renginius darėme Lietuvoje, pasiūliau jiems pas mus pristatyti savo kūrybą. Tai įvyko, pradėjome dar daugiau bendrauti ir taip užsimezgė ta draugystė. Šį pavasarį Iaio pakvietė mane apsilankyti salone, kur jis pristatė savo kolekciją, ten susipažinau su Grazia ir Antonio. Jie tiesiog pasižiūrėjo mano feisbuko puslapį, jiems patiko drabužiai ir pasiūlė pabandyti. Taip ten ir atsiradau (šypsosi).
– O kodėl Italija?
– Šito dažnai manęs klausia. Lietuvių ten nėra daug. Ir iš tiesų nėra taip paprasta – konkurencija didelė, jie yra labai didžiuliai gamintojai, kainos – pakankamai prieinamos. Jie turi labai stiprią gamybinę bazę – kas man įdomu, be to, ten galima įsigyti labai gerų audinių normaliomis kainomis – sunku būtų padaryti visavertę kolekciją perkant audinius pas mus tokiomis kainomis, kokios jos yra. Turiu minty geras medžiagas – vilnas, šilkus, prie kurių įpratau, ir negalėčiau pereiti prie pigių poliesterių, trikotažų ir t. t. Aišku, ir ten viskas pabrango, bet yra kažkokia pusiausvyra.
Kalbant apie Italiją, man dabar labai įdomi Italijos ir Lietuvos bendradarbiavimo tema, nes galimybės yra labai plačios. Iš dizaino pusės projektų nėra daug, tad būtų galima juos vystyti. Ir ne tik dizaino – kultūros apskritai, įtraukiant muziką, meną. Turime labai gerų dalykų, kuriais galėtume pasidalinti. Ne tik šakočiu ir medučiu. Beje, šakotis italams, kurie atrodo labai atsargūs maisto atžvilgiu, labai gerai suėjo kolekcijos prezentacijos atidarymo proga (juokiasi).
– Kalbant apie stilistiką, jūsų kuriami drabužiai – minimalistiniai, italų mada asocijuojasi su tam tikru blizgesiu, ryškumu, raštais. Kaip manote, kuo italus patraukė jūsų kūryba ir kaip pati vertinate jų madą?
– Taip, „Scandimoon“ linija yra labai minimalistinė, drabužiai daugiau skirti nešioti kasdien, o ne vakarui. Iš paties pavadinimo galima suprasti, kad tai kažkas skandinaviško, ramesnio – būtent tai, manau, jiems ir buvo įdomu. Tarp „Spazio Margutta“ prezentuojamų dizainerių kūrybos galima rasti vakarinių, unisex, labiau sportinio stiliaus drabužių, o tokios stilistikos drabužių jie neturėjo, tad jiems buvo įdomu tą nišą užpildyti. Dėl to labai džiaugiuosi.
Kalbant apie italų madą – ten visko tikrai yra labai daug. Ir, aišku, italų mada visada asocijuojasi su „Versace“, „Gucci“, „Dolce & Gabbana“ – tuo, kas tviska, labai moteriška, seksualu. Mano akis po truputėlį įpranta tai matyti, nes mano stilistika visiškai kitokia. Bet visame tame irgi yra tam tikro žavesio, tai yra Italijos regiono savitumas ir išskirtinumas ir pati po truputį ėmiau kitaip į tai žiūrėti – ne purkštauti, kad kažkas nepatinka, o tai priimti. O kai kas iš viso to man netgi pradėjo patikti. Pavyzdžiui, „Gucci“ kolekcija – nešanti stogą. Atrodo – kratinys, bet taip gerai viskas suderinta.
– Tai, kaip manote, galima italus sužavėti skandinavišku minimalizmu?
– Manau, kad taip. Ir manau, kad mano drabužius galima derinti prie daug ko, o „Scandimoon“ linijos drabužius puikiausiai galima suderinti ir su „Gucci“ – priklauso tik nuo to, kaip tai sustilizuosi.
Aišku, kalbant apie Romą, yra dar ir kitas aspektas – ten labai daug turistų. Procentaliai įvertinau, kad italės sudaro apie 30–40 proc. mano klientų, o 60 proc. yra visi kiti – amerikiečiai, vokiečiai, prancūzai, žydai, tie patys skandinavai. Taigi tas ratas gan smarkiai išsiplečia.
– Čia tik pliusas.
– Tikrai taip (juokiasi).
– Vos spėjote grįžti į Lietuvą, atsikvėpti neturite kada – rytoj Vilniaus rotušėje vyks jūsų organizuojamas jau tradiciniu tapęs dizaino profesionalų renginys „Creative Showroom / Dizaino erdvė“. Papasakokite, kas įdomaus jame laukia ir kodėl verta ten užsukti?
– Vilniuje vyks „Kultūros naktis“, o mes, miesto širdyje, Vilniaus rotušės fojė, rengiame „Dizaino naktį“, kur dalyvaus apie 30 lietuviškų prekių ženklų.
Anksčiau šis renginys buvo labiau mados ir juvelyrikos, paskui tas sritis ėmėme plėsti – dabar čia savo darbus pristatyti kviečiame ne tik mados dizainerius, juvelyrus, bet ir interjero dizainerius. Dabar apskritai labai įdomu yra namų dizaino idėjos – nuo žvakių iki patalynės, turime tikrai nerealių gamintojų, todėl labai norisi tokios platesnės dizaino erdvės, o ateityje tas sritis planuojame dar labiau plėsti.
Kalbant apie renginio akcentus, mes ir toliau remiame Ukrainos dizainerius – suteikiame jiems galimybę nemokamai pristatyti savo kūrybą. Taigi ir šiame renginyje turėsime ukrainietes dizainerę Katyą Beslyk ir profesionalios natūralios kosmetikos kūrėją „Ameli Cosmetics“. Labai fainos, labai konceptualios ir stiprios savo srityse.
Dar viena šio renginio naujiena – suteikiame galimybę jame dalyvauti jauniems dizaineriams, kad neužsidarytume savame ratelyje, kaip pas mus dažnai nutinka. Manau, kad visur turi būti tam tikra kaita, energijos cirkuliacija. Taigi šiame renginyje turėsime tris ar keturias jaunas kūrėjas.
Apskritai labai smagu, kad turime galimybę pakviesti renginyje fiziškai dalyvauti pačius kūrėjus – tai labai svarbu. Ir labai stengiamės šį renginį personalizuoti – pristatyti patį žmogų, kuris kuria tuos daiktus, drabužius. O ir klientui kur kas smagiau gyvai pabendrauti, susipažinti, pasikonsultuoti su pačiu kūrėju – apima visai kitoks jausmas. Ir šiaip visad sukame galvą, ką padaryti kitaip, kokią erdvę parinkti, kokia muzika turi groti, kad pavyktų sukurti tą norimą nuotaiką, kad visiems būtų smagu dalyvauti ir čia ateiti.
– Kada ir kodėl gimė idėja organizuoti tokį renginį?
– Ta idėja gimė būnant Romoje (šypsosi). Pirmąjį renginį Lietuvoje padarėme dar prieš kovidą spalio mėnesį, pamenu, buvo bobų vasara – labai geras oras. Išsinuomojome tuščią parduotuvę Vokiečių gatvėje, suskambinau draugams, bičiuliams, iš viso buvo gal 12–13 prekių ženklų, ir padarėme tokį savaitgalio renginį.
Nebuvo taip, kad pas mus nebūtų panašių renginių, bet juose – kitoks konceptas. Man kilo idėja suburti komuną – kur susirinktų draugai, bičiuliai, kolegos. Tą mintį pasigavau dalyvaudama italų renginyje, mane labai sužavėjo, kaip jie bendrauja, ten tvyranti nuotaika, pamaniau, kad būtent tokio renginio pas mus nėra, o galėtų būti. Kitų palaikymą gavau, ir štai, jau ketvirti metai darome šiuos renginius, tas pagrindinis dizainerių branduolys juose visad dalyvauja. Darėme Kaune, rytoj – Vilniuje, o per Žolinę darysime Palangoje, „Ramybės“ klube.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad tokie renginiai – prabangos dalykas: galbūt ir norėtųsi užsukti, bet veikiausiai viskas bus labai brangu. Ar gali žmogus, kuris nėra tikras, ar galės leisti sau ką nors įsigyti, atėjęs į tokį renginį jaustis laisvai?
– Aš manau, kad tikrai gali jaustis laisvai. Manau, tai transliuojame ir per savo socialinius tinklus. Aišku, tai nėra plataus vartojimo prekė, tai yra rankų darbo, vienetiniai kūriniai, ir taip, jie kainuoja šiek tiek daugiau. Bet tos kainos, manau, tikrai yra prieinamos, daiktai – įperkami. Jei nori pasidovanoti sau ar savo artimajam, tarkime, Sonatos Bylaitės papuošalą, gauni autoriaus dėmesį, patarimą, galimybę su juo pabendrauti – visa tai irgi įeina į tą kainą. Ir gauni daiktą, kurio antro tokio pat nėra, arba yra tik limituotas kiekis.
Aš manau, kad verta investuoti į daiktus su siela ir tuo pačiu palaikyti mūsų kūrėjus.
Daug kalbame apie tvarumą – mano manymu, „Creative Showroom“ yra tvarumo pavyzdys. Tie daiktai yra kokybiški ir rytoj jie neišeis iš mados. Turiu klienčių, kurios turi mano kurtų drabužių jau keliolika metų. Sako, nebedėvim jų, bet vis tiek kabo spintoje, nes negalim išmesti. O kartais dar ir apsivelka – mano viena draugė tebeturi mano kurtą paltą, kuriam dabar jau apie dvylika metų. Ir dar puikiai atrodo. Tai čia, mano galva, ir yra tvarumas. Kai sugebi suderinti, nusipirkti ne daug, o keletą daiktų.
Iš tiesų į šiuos renginius kai kurie žmonės ateina labai tikslingai, sako: buvau jau truputį pasitaupiusi, nes žinojau, kad bus renginys ir man reikia to ir ano. Aš manau, kad verta investuoti į daiktus su siela ir tuo pačiu palaikyti mūsų kūrėjus.
Taigi visus labai kviečiame, lauksim penktadienį nuo 15 iki 23 valandos.
