– Kokia Lietuvos mados industrija buvo, kai joje debiutavote pati, ir kokia ji yra šiandien?
– Kai pradėjome savo veiklą, mados supratimas, kuris kartais vis dar gajus žmonių sąmonėje ir dabar, buvo toks, kad drabužiai ir dizainas yra tik gražios suknelės. Daugeliui atrodė, kad tik šilkinės, vakarinės suknelės vertos podiumo, todėl ir kurdavo tik tokius, nešiojamus drabužius. Mes šį požiūrį norėjome pakeisti ir įrodyti, kad mada ir dizainas yra ne tik blizgančios suknelės, bet ir paltai, švarkai, marškinėliai, kelnės, sijonai, kad drabužių kolekcijos gali būti konceptualios.
Norėjome įrodyti, kad mada ir dizainas yra ne tik blizgančios suknelės, bet ir paltai, švarkai, marškinėliai, kelnės, sijonai, kad drabužių kolekcijos gali būti konceptualios.
Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu mados versle vyksta stiprus judėjimas, pasipriešinimas tai „vakarinių suknelių“ madai. Tarsi antimada. Visada skatinau tai daryti jaunuosius dizainerius. Ir pati stengiausi rodyti savo pavyzdį – pristatyti konceptualius dalykus, kad žmonės suprastų, jog mada yra savotiškas performansas, šou ir teatras.
Pastebiu, kad jaunimas, kuris ateina į „Mados infekciją“, tai puikiai supranta ir žino, ko iš jų tikimasi ir, aišku, kad čia nėra jokių taisyklių. Jaunimas tam ir yra, kad jis stebintų, kad priešintųsi, kad būtų kitoks. Šios žinios skleidimas ir yra mano bei „Mados infekcijos“ misija.
– Koks yra lietuviškos mados išskirtinumas?
– Lietuvos dizaineriai dėl ekonominių aplinkybių ne visada gali sau leisti naudotis minėtomis tekstilės inovacijomis, nes tai labai brangu. Lietuviai neturi tokių sąlygų kaip kolegos užsienyje, bet jei turėtų, jei galėtų dirbti su geriausiais audinių fabrikais, jų rezultatai būtų dar geresni.
Kai turi gerą audinį, nereikia sukti galvos, viskas ir taip bus gerai – padaryk bet kokią formą ir tas daiktas atrodys puikiai. Tokiu atveju dizainas nebe toks ir svarbus. Tuo lietuviai ir skiriasi nuo kitų – dirbdami su paprastesniais audiniais jie privalo įdėti gerokai daugiau darbo, ypač daug dėmesio skirti dizainui, kad ne tik prilygtų, bet ir pranoktų daugiau galimybių turinčius kolegas iš užsienio.
Aš labai daug keliauju, važinėju tam, kad palyginčiau, kas mados versle vyksta kitur. Vienais metais turėjau kone turą po Europą – apkeliavau visas madų savaites nuo Berlyno iki Sankt Peterburgo. Po šios kelionės galiu pasakyti, kad dizainerių lygis Lietuvoje yra pats stipriausias.
Tai ne tik mano nuomonė, tai kartoja ir į „Mados infekciją“ atvykstantys užsienio kūrėjai. Kaip sako nuolat čia atvažiuojanti ir savo studentus į „Mados infekciją“ siunčianti vokiečių profesorė, dirbusi Vivienne Westwood mados namuose, Martina Glomb: „Koks Paryžius? Yra tik Vilnius. Jokio Paryžiaus. Viena kryptis – Vilnius.“
Visą interviu su S.Straukaite nuo balandžio 22 d. skaitykite naujame dizaino leidinyje „Created in Lithuania“. Jame bus pristatomi itin kruopščiai atrinkti išskirtiniai 2016 m. lietuviško dizaino prekių ženklai, įkvepiančios kūrėjų sėkmės istorijos ir kompetentingų srities ekspertų įžvalgos apie mados, dizaino ir tendencijų pokyčius Lietuvoje. Šis leidinys bus nemokamas ir platinamas lietuvių bei anglų kalbomis.
Oficialus leidinio „Created in Lithuania“ pristatymas vyks balandžio 22 d. 15 val. menų fabrike „Loftas“ vyksiančioje dizaino ir mados mugėje „Uptown Market: We Love Spring“.
