Daugiau nei 30 metų darbo stažą turintis S.Vikšraitis klinikose ir Plastinės chirurgijos centre kasmet atlieka iki 1000 įvairaus pobūdžio plastinių ir atkuriamųjų operacijų.
Šiais metais rekonstrukcinės mikrochirurgijos Lietuvoje 40-metį švenčia Rekonstrukcinės mikrochirurgijos pradininkai, plastinės chirurgijos mokytojai, kuriantys sėkmės istorijas savo bei savo mokinių darbais. Šia proga kalbiname dr. Saulių Vikšraitį.
– Kokia buvo rekonstrukcinės mikrochirurgijos pradžia Lietuvoje?
– Galima sakyti, kad nuo rekonstrukcinės chirurgijos prasidėjo šiuolaikinės plastinės chirurgijos istorija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pirmosios operacijos – veido atkūrimas, nosies, ausų plastika, odos persodinimas ypač patobulėjo ir buvo aktualios Pirmojo pasaulinio karo metais gydant sužalotus kareivius.
Tobulėjant medicinos įrangai, augant patirčiai ir žinioms atsirado galimybė estetiškai patobulinti veido bruožus ir kūno linijas.
1982 m. balandžio 1 d. Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkūrus Rekonstrukcinės mikrochirurgijos skyrių (nuo 2001 metų – Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius), mikrochirurginė pagalba gerokai išsiplėtė.
Tuo metu tai buvo vienintelis tokio pobūdžio chirurgijos padalinys visame Pabaltijo regione, todėl skubi bei planinė mikrochirurginė pagalba buvo teikiama ir Latvijos, Estijos, Kaliningrado srities, taip pat Baltarusijos ir tolimesnių šalių gyventojams.
– Ar galėtumėte prisiminti savo profesinį kelią ir jo startą LSMU Kauno klinikose, kur prabėgo 20 jūsų darbo metų?
– Užaugau medikų šeimoje, todėl pasirinkau tokį patį kelią, daugiau nei prieš tris dešimtmečius tapau antruoju mikrochirurgu Kaune.
Iš pradžių dirbti tikrai nebuvo lengva, tuomet Lietuvoje apie plastinę chirurgiją apskritai mažai kas tebuvo žinoma.
Kūrėme bei mokėmės tiek iš savo klaidų bei sėkmių, tiek iš pasaulinio lygio plastikos chirurgų, pas kuriuos į mokymus vykdome savo lėšomis, kartais ir net stipriai susiveržę diržus.
– Kuo jus sužavėjo ir patraukė ši sritis? Kokią prasmę joje matėte tuomet ir šiandien?
– Plastinė chirurgija man yra menas. Operacijų metu man laikas neegzistuoja, visada siekiu tik geriausio rezultato. To mokau ir savo kolegas. Neužtenka vien tik įpjauti ir susiūti audinius, kad jie įgautų naują formą.
Viskas, kas gražiausia žmoguje, turi likti, net jei tai yra maža savita ir tik jam būdinga raukšlelė. Keliame ir atkuriame audinius, tačiau jokiu būdu nenutriname unikalaus žavesio.
Galbūt tai turi ir savų minusų, nes tiek plastikos chirurgas, siekiantis maksimalaus rezultato, tiek pacientas neretai neapsiriboja tik vienu štrichu.
Tarkime, atlikus viršutinių vokų plastiką tu matai, kad bėda slypi nukritusiuose kaktos audiniuose ir jų nepakėlus, akys vis tiek nespindės.
– Kokiomis aplinkybėmis įkūrėte specializuotą plastinės chirurgijos centrą, kiek atliekate plastinių operacijų, kokią subūrėte specialistų komandą?
– Vienas pirmųjų įkūriau specializuotą plastinės chirurgijos centrą bei užauginau ne vieną, gabų plastikos chirurgą, sėkmingai dirbantį su pacientais iš viso pasaulio.
1992 m. Kaune įkūriau Plastinės chirurgijos centrą. 2006 m. Žaliakalnyje, Č.Sasnausko gatvėje atidaryta nauja specializuota klinika.
Plastinė chirurgija man yra menas. Operacijų metu laikas neegzistuoja, visada siekiu tik geriausio rezultato.
Po ilgų sėkmės, išbandymų ir sukauptos patirties metų 2016 metais Kaune atidaryta specializuota plastinės chirurgijos klinika „SV plastinės chirurgijos centras“.
Centre įrengtos modernios operacinės, taip pat bene vienintelė Baltijos šalyse dualinės endoskopinės chirurgijos operacinė.
Per metus „SV plastinės chirurgijos centre“ atliekame apie 1500 plastinių operacijų ir kiekvienais metais šis skaičius auga.
Centre dirba aukščiausios kvalifikacijos plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai ir kiti aukščiausią profesinę kvalifikaciją turintys medicinos specialistai.
– Kokias pacientų problemas sprendėte prieš 30 metų? Kas aktualiausia šiandien, kaip pasikeitė grožio sąvoka?
– Prieš 30 metų plastinės operacijos daugiau apsiribodavo krūtų, nosies operacijomis.
Šiuo metu kūno operacijos įgauna kompleksinių operacijų poreikį, tai reiškia, kad vienu metu atliekame kelias operacijas: krūtų bei pilvo plastikos (angl. Mommy makeover).
Tai leidžia vienu metu atstatyti po gimdymo ar svorio metimo prarastas kūno formas.
Pastaraisiais metais daug ir veido pakėlimo operacijų.
Prieš dešimtmetį pamėgusios veido užpildus moterys jau nebegauna reikiamų rezultatų ir domisi veido bruožų neiškraipančiais sprendimais.
Deep plane Facelift – giluminių audinių pakėlimas ypač mėgstamas moterų iki menopauzės, kada nereikia atlikti stipraus odos tempimo, kas galėtų lemti nežymų veido bruožų pasikeitimą.
Anksčiau plastikos chirurgija laikyta tik pasiturinčių, žinomų žmonių prerogatyva, tačiau šiandien puoselėti savo išvaizdą, kūną tapo prieinama beveik visiems.
– Kadangi esate šios srities vienas pradininkų, gal galite pakomentuoti plastinių veido pakėlimo operacijų pokyčius?
– Kai pradėjau operuoti daugiau nei prieš 30 metų, galbūt ir galėjome kalbėti apie vieną, klasikinį veido pakėlimą.
Šiandien yra mažiausiai trys kardinaliai skirtingos metodikos ir jas papildančios procedūros, kurios taikomos kiekvienu individualiu atveju.
Mano tikslas atlikti ne konkrečią operaciją, o atkurti tai, kas prarasta dėl amžiaus ar kitų priežasčių, bei neprarasti to, kas yra gražaus, savito ir ypatingo.
Pirmiausia norisi paneigti mitą, jog veido operacijos atliekamos gerokai vyresnio amžiaus pacientams.
Jaunesnėms moterims, kurių oda nėra praradusi elastingumo, dažniausiai taikome giluminių veido audinių pakėlimo (Deep Plane Facelift) metodą.
Taip išgaunamas itin natūraliai pakelto veidas efektas, kuris išlieka ilgam.
Ši veido pakėlimo operacija užtrunka ilgiau nei, pavyzdžiui, klasikinis veido pakėlimas ir reikalauja didesnio dėmesingumo.
Išlaisvinę gilesnius audinius, dedame tvirtas siūles tarp apatinio skruosto laisvo audinio ir tvirto audinio aplink ausį.
Taip audinys pakeliamas ir pakabinamas priešinga gravitacijos traukos kryptimi, o odos perteklius pašalinamas ties ausimis. Jei į atliekamą veido patempimą įtraukiame ir kaklą – tuomet galime taikyti kombinuotą metodiką.
Jaunoms, 35–45 metų, pacientėms, kurioms pasireiškia pirmieji senėjimo požymiai, rekomenduoju vieną pažangiausių, endoskopinį, veido pakėlimo metodą.
Šį metodą taikau tada, kai pacientės oda vis dar standi, tačiau pakritę giluminiai veido audinių sluoksniai.
Kas labai svarbu – endoskopinis veido pakėlimas beveik nepalieka randų, o gijimo periodas vienas trumpiausių.
Lietuvoje dažniausiai taikomas ir seniausias tradicijas turi klasikinis veido pakėlimas, kai patempiami viršutiniai audiniai ir oda.
„Šis metodas labiausia tinka vyresnio amžiaus pacientams, kurie skundžiasi negyvybinga, suglebusia ir tonusą praradusia, raukšlių išvagota oda bei sukritusiais audiniais.
Jeigu kalbame apie moteris, šią operaciją rekomenduojama atlikti jau išgyvenus gilų menopauzės etapą.
– Be savo tiesioginio darbo, dar turite ir daug visuomeninių pareigų. Kokia tai veikla?
– Esu Lietuvos plastinės rekonstrukcinės chirurgijos draugijos tikrasis narys, Tarptautinės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos narys, (IPRAS), ASPS Amerikos plastikos chirurgų draugijos narys.
2016 metais tapau ISAPS („International Society of Aesthetic Plastic Surgery“) draugijos nacionaliniu sekretoriumi Lietuvai.
ISPAS skatina pažangą visame pasaulyje, rengia pasaulines konferencijas, plastikos chirurgai dalijasi patirtimi, diskutuoja, išbando bei pritaiko geriausią praktiką.
Lietuva žengia koja kojon kartu su pasaulio chirurginėmis inovacijomis, mes bendraujame ir keičiamės žiniomis su kitomis šalimis.
Mano tikslas paskatinti daugiau Lietuvos plastikos chirurgų, kad prisijungtų ir dalyvautų šios asociacijos veikloje. Tai puiki galimybė tobulėti su profesionalais.
Taip pat esu „Rotary“ klubo narys, laisvalaikiu lavinu grožio pojūtį, tapau paveikslus, surengiau jau penkias tapybos parodas.
– Žinoma ir jūsų mokslinė veikla. Kokius svarbiausius darbus galėtumėte paminėti?
– Parašiau ir parengiau per 40 mokslinių straipsnių ir pranešimų. Esu monografijos „Pažangūs metodai mikrochirurgijoje“ bendraautoris. 1998 m. pasiūliau naują veido tempimo metodą.
Ne vienerius metus skaitau pranešimus bei savo patirtimi dalinuosi tarptautiniuose kongresuose.
Šiais metais tapau pripažintu ISAPS Veido kėlimo srities lektoriumi bei pristatysiu veido endoskopinę kėlimo metodiką, kurios pradininku ir esu bei ją praktikuoju jau visus šiuos ilgus savo darbo metus.
