Giedrė Valavičiūtė, tinklaraščio „Dydis nesvarbu“ autorė, dalijasi savo patirtimi.
Baimė neatitikti stereotipų su galimybe būti pažemintam ir išjuoktam už tai, kaip atrodai ar koks tavo pajėgumas, yra labai gajūs. Ir nors dauguma trenerių ir sporto klubų teigia, kad svarbiausia žmogaus pasiryžimas pradėti sportuoti ir tuo užsiimti nuolatos, tačiau pakankamai didelė dalis mūsų sportą vis dar mato kaip:
-
baimę: pasityčios iš išvaizdos, pajėgumo, aprangos;
-
atgrasančią patirtį;
-
darbą po darbo;
-
sunkiai ir negreitai pasiekiami tikslai;
-
daug laiko atimantis užsiėmimas;
-
neatitinku sporto klubus reklamuojančių vaizdų.
Mičigano universiteto sporto ir sveikatos tyrimų centro vadovė Michelle Segar atliko apklausą su 22–45 metų sportuojančiomis ir nesportuojančiomis moterimis. Tikslas buvo išsiaiškinti, kas jas daro laimingomis ir kaip tai susiję su pasirinkimu sportuoti. Visos moterys įvardijo, kad gyvenime jas laimingomis daro panašūs potyriai: prasmingi santykiai su aplinkiniais, relaksacija laisvalaikiu, be jokio spaudimo iš aplinkos, ir asmeninių tikslų įgyvendinimas.
Įdomioji dalis, kad būtent mažiau arba išvis fiziškai neaktyvios moterys sportą įžvelgė kaip priešingybę anksčiau išvardytiems poreikiams. Joms atrodė, kad sportas – tai sunkus darbas, reikalaujantis daug fizinių pastangų.
O tai visiška priešingybė atsipalaidavimo jausmui. Jos taip pat išreiškė baimę, kad sporto programos atims daug laisvo laiko, darys spaudimą pasiekti rezultatus ir reikalaus prisirišti prie tam tikrų grafikų. Ir finale bus taip, kad jos sportuodamos jausis labiau nevykėlėmis nei kažką pasiekiančiomis.
Aktyviai ir nuolat sportuojančios moterys, priešingai, įžvelgė, kad sportas labai prisideda prie laimę simbolizuojančių potyrių. Todėl aš, kaip labai prasilenkiantis su vaizdais sporto paveikslėliuose, bet žiauriai dievinantis aktyvų gyvenimo būdą žmogus, noriu pakviesti sporto bijančias pažvelgti į šį užsiėmimą kitu kampu. Pabandyti atsitraukti nuo didelių, kažkieno sugalvotų, tikslų siekimo. Leisti sau neįsipareigoti laikui ir krūviui. Stengtis džiaugtis aktyvia veikla čia ir dabar. Ir svarbiausia, matyti jį kaip pozityvą, o ne bausmę savo kūnui ir mintims.
Keletas patarimų, kuriuos ne tik pati išbadžiau, bet ir surinkau iš kitų pozityvių pasaulio sportuotojų:
Svorio metimas ar priaugimas neturėtų būti vienintelis siektinas tikslas
Lengviausiai visuomenei parduodamas tikslas – išvaizdos pakeitimas: numesk svorio arba priauk raumenų. Atrodo, kad vienintelis noras pasirinkus sportuoti – atrodyti kaip stipriai treniruoti sportininkai ir modeliai plakatuose.
Naujiena! Visi kūnai yra geri kūnai. Todėl svorio pokytis neprivalo būti jūsų vieninteliu ar pagrindiniu tikslu aktyvioje veikloje. Sportas gali būti tiesiog jūsų geros savijautos ir nuotaikos šaltinis.
Žmonės labai greitai praranda motyvaciją sportuoti, jeigu pasirinktas svorio metimo tikslas nepasiekiamas. Ir dėl to aktyvus gyvenimo būdas, kaip kūno sveikatos šaltinis, pasitraukia iš jų gyvenimo, nes nėra fizinių pokyčių.
Tiesa tokia, kad net sportuojant kiekvieną dieną jūs galite neištirpdyti tų 5, 10 ar 20 kilogramų. Ir tame nėra nieko blogo. Žmonės labai greitai praranda motyvaciją sportuoti, jeigu pasirinktas svorio metimo tikslas nepasiekiamas. Ir dėl to aktyvus gyvenimo būdas, kaip kūno sveikatos šaltinis, pasitraukia iš jų gyvenimo, nes nėra fizinių pokyčių.
Kadangi pastarieji priklauso nuo įvairių faktorių, todėl reikia nusistatyti tikslus, kuriuos galite kontroliuoti: kiek kartų per savaitę nueisite į sporto salę, kada padarysite 100 pritūpimų be pertraukos, kiek kartų per mėnesį vietoje automobilio pasirinksite ėjimą pėsčiomis, kaip ruošitės bėgimo maratonui arba kiek metrų nuplauksite po mėnesio plaukimo treniruočių. Siekite save stiprinti, o ne mažinti!
Pradėkite nuo jus įkvepiančių sporto šakų
Jeigu jums treniruokliai atrodo nuobodūs, nemėgstate bėgimo arba jus nupurto vien nuo minties, kad reiks minti dviratį, tuomet ir nesirinkite šių sporto šakų. Pradėkite sportuoti tai, kas jums teiks daugiau malonumo, o ne kančios.
Pažintį su sportu pradėjus nuo jums atgrasios veiklos, greičiausiai ji niekada neperaugs į ilgalaikius santykius. Leiskite sau išbandyti įvairias sporto šakas (daug kur pirmi kartai nemokami), kad vėliau galėtumėte pasirinkti sau labiausiai patikusią.
Taip, kaip žmonės yra skirtingi, taip yra ir skirtingas pomėgis aktyviai veiklai. Pavyzdžiui, aš puikiai žinau, kad man su joga ne pakeliui (daviau net 4 šansus), todėl ir nekankinu savęs tomis treniruotėmis, kad ir kokios jos būtų madingos. Taip pat ieškokite ir trenerių, kurie jums tinka ir patinka. Jeigu nepatinka, kaip veda užsiėmimą arba jo požiūris nesutampa su jūsų, bandykit dirbti su tais specialistais, kurie jums kelia pasitikėjimą ir motyvaciją vaikščioti į jų užsiėmimus.
Pasaulis nepasikeis, bet tai padaryti galite jūs
Ir kai kalbu apie pasaulį, tai turiu omenyje apie baimę patirti patyčias, nereikalingus žvilgsnius ar atgrasius trenerius. Mes ne dievai, kad pakeistume šalia esančius žmones, tačiau galime pasikeisti patys.
Teoriškai 91 proc. šios planetos žmonių yra vienaip ar kitaip nepatenkinti savo išvaizda, todėl sportuodami jie dažniausiai galvoja tik apie savo siekiamus tikslus. Jeigu turite blogos patirties su pašaipomis ar pažeminimu sporte, visuomet galvokite, kad tai daro mažuma, kuri neturi jokios fizinės galios prieš jus.
Žmogus, kuris yra geruose santykiuose su savimi, niekada nevers šalia esančio žmogaus jaustis blogai dėl to, kaip jis atrodo, ką daro ir kaip tai daro.
Jie jūsų nepažįsta ir jūs nepažįstate jų. Tai kodėl jūs turėtumėte fokusuoti savo mintis į jų baimes? Ir kita pagrindinė taisyklė: žmogus, kuris yra geruose santykiuose su savimi, niekada nevers šalia esančio žmogaus jaustis blogai dėl to, kaip jis atrodo, ką daro ir kaip tai daro. Todėl neleiskite tiems 9 proc. jums sujaukti planų iškelti 50 kg štangą arba sušokti salsą savu rimtu.
Be to, tam, kad mažintumėte stereotipus sporte, dalykitės su savo rato žmonėmis, kaip jums sekasi sportuoti ir kaip atliekate vienokius ar kitokius sau mestus iššūkius. Kuo daugiau skleidžiamos įvairovės, tuo lengviau kitiems įsidrąsinti pasekti jūsų pavyzdžiu.
Būtinai konsultuokitės su specialistais
Jeigu jūs pirmą kartą atėjote išbandyti treniruotės, ieškokite specialisto, kuris paaiškintų, kaip teisingai atlikti pratimus. Jeigu tai yra pirmas kartas grupinėje treniruotėje, taip pat paprašykite, kad treneris dažniau prieitų prie jūsų ir pakomentuotų atliekamus judesius. Savo srities specialistai visuomet padės naujai atėjusiam žmogui.
Jeigu vyksta priešingai, tuomet naudokitės 2 patarimu ir eikite išbandyti tų vietų, kur treneriai nusiteikę draugiškiau. Turint galimybę, visuomet rekomenduojama užsisakyti asmeninio trenerio konsultaciją, kol įsivažiuosite ir galėsite treniruotis individualiai. Svarbiausia jaustis gerai ir apsaugoti save nuo traumų, todėl rinkitės būtent tokias vietas, kur jums padės tai patirti.
Nemėgstate žmonių grupių? Sportuokite individualiai
Žmonių sambūriai nekelia jums didelio komforto? Nieko tokio. Aktyvia veikla galite užsiimti ir namuose žiūrėdami youtube vaizdo įrašus su aerobikos, pilateso ar kitais užsiėmimais. Svarbiausiai yra jūsų savijauta. Ekstravertų, mėgstančių dideles grupes žmonių, yra tiek pat daug, kiek ir introvertų, norinčių atsiriboti nuo papildomo dėmesio. Todėl jūs nesate blogesnis ar prastesnis pasirinkdamas sau komfortišką sporto aplinką.
Dirbkite išvien su savo kūnu, o ne prieš jį
Jeigu jūsų kūnui nepavyksta atlikti tam tikrų pratimų, užuot pykę ant kūno ir jį žeminę „kodėl visi gali, o tu negali“, pabandykite, galbūt kartu su trenerio pagalba, neišeinantį pratimą pakeisti kitu. Pavyzdžiui aš dėl kūno fiziologijos nelabai užšoku ant dėžės. Todėl, kai visi šokinėja, aš ant jos užlipu. Negatyvūs jausmai iškart jus demotyvuos toliau stengtis ir mėgautis sportu.
Sportas neprivalo būti sunkus ir užimantis daug jūsų laiko
Per savaitę užtenka 150 minučių vidutinio aktyvumo užimtumo tam, kad pagerintume ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, bet ir bendrą viso organizmo būklę. 2 val. 30 min išskirsčius į 7 dienas, gauname po 20 minučių per dieną ėjimo, bėgimo, važiavimo dviračiu, šokinėjimo, krepšinio ar badmintono žaidimo su šeima. Ne tiek jau ir daug laiko, kurį galite aktyviai praleisti su šeima ar draugais. Aš asmeniškai nusistačiau tikslą, kad per savaitę būtų 150 aktyvių min. Jeigu neišeina atsikelti į treniruotes, tuomet kai kuriomis dienomis tai kompensuoju ėjimu.
Maistas yra jūsų energijos šaltinis, o ne nuodas
Sportas ir sveikata neturėtų būti bausmė už „tą papildomą pyragėlį pietų metu“ arba maisto užsidirbimo forma. Sportas – tai galimybė tapti stipresniu ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Maistas yra kūno energija, dėl kurios galime padaryti tuos atsilenkimus, papildomus žingsnius ar stipresnį atsispyrimą šokant į tolį.
Jūs neprivalote sportuoti ir laikytis griežtos dietos vienu metu. Tai yra tik jūsų pasirinkimas, ar maistas bus priešas ir jausitės nusikaltėliu maitindamiesi, ar jis taps draugu, kuris suteikia energijos eiti ir nuversti kalnus. Ir aš kalbu ne tik apie sveikuosius maisto produktus, bet ir tuos, kuriais taip pat mes galime saldžiai pasimėgauti, nes jų tiesiog norisi.
Pamirškite savo atspindį veidrodžiuose
Sportas ir sveikata neturėtų būti bausmė už „tą papildomą pyragėlį pietų metu“ arba maisto užsidirbimo forma.
Anokia naujiena, kad sportuojant mes prakaituojam, raudonuojam ir visaip kitaip atrodom įvairiai. Jeigu jums vis dar sunku priimti savo atspindį veidrodyje, rinkitės sporto sales, kurios tokių įrenginių turi mažiau arba išvis jų neturi. Žinoma, išlieto prakaito kiekis neturėtų būti rodiklis, kaip gerai jūs pasportavote, bet kartu tai ir neturi virsti jūsų baime, susijusia su „ką kiti pagalvos, kai pamatys mane tokią“.
Aš asmeniškai net mėgaujuosi savo šlapiu raudonu burokėlio veidu po įvairaus intensyvumo treniruočių. Taip tiesiog yra. Mes neprivalome būti gražūs. O ypač tai galioja, kai boksuojamės, šokinėjam aerobiniu ritmu, darom jogos pozas ar tiesiog lenktyniaujam, kas greičiau užlips į antrą aukštą. Mėgaukitės sportu nesukdami galvos, kokios spalvos tamprės puošia jūsų užpakaliuką arba kokiais raštais aptemptas pilvas. Jei jums patogu, eikite sportuoti su pižama, senais treningais ar dinozauro kostiumo. Ką pagalvos kiti – jau ir yra tų kitų problema.
Mėgaukitės sportu čia ir dabar
Išbandydama įvairias sporto šakas esu sutikusi nemažai trenerių ir patarėjų, kurie sporto prasmę įžvelgia tik tuomet, kai pasiekiami rezultatai. Todėl mano santykis su sportu pradžioje buvo gan įtemptas. Aš nemokėjau juo mėgautis nepasiekus tikslų. Tačiau pastaruosius kelerius metus treniruotėms keliu vienintelį reikalavimą: noriu jausti pasitenkinimą čia ir dabar. Taip, nemažai sporto šakų atkrito iš dienotvarkės, bet dar daugiau jų ir prisidėjo. Pabandykite ir jūs atrasti tuos sportus, kurie jums kelia gerus jausmus ir norite ten praleisti savo laiką. Taip, kaip aš atradau plaukimo treniruotes anksti ryte.
Kad ir kaip dievinčiau sportą ir visą su juo susijusį pozityvą, aš nemanau, kad tai padaro mane pranašesne, gražesne ar kažkaip kitaip geresne už tuos, kurie šiuo metu negali, nenori arba tiesiog turi savų priežasčių nesportuoti. Žmonių gyvenimo istorijos, kaip ir patirtys, yra įvairios. Ir kiekvienas gali rinktis, kaip jis tvarkosi su savo gyvenimu.
Tačiau, jeigu nuo sporto jus sulaiko tik baimė ir stereotipai, tuomet aš labai tikiuosi, kad anksčiau išvardyti patarimai jums padės susidraugauti su juo, nes daugumai svarbiausia parduoti baimę atrodyti taip, kaip atrodote. O ar jūs nusipirksite ją, jau priklauso tik nuo jūsų.
Visuomet prisiminkite: sportui niekas nesvarbu: nei jūsų dydis, nei amžius, nei lytis, nei spalva, nei pažiūros. Mėgaukitės tuo, ką darote, ir darykite taip, kaip jums patogiau.
Daugiau įdomių skaitinių ir patirčių – dydisnesvarbu.lt.
