Tai, kodėl vieni žmonės prakaituoja daugiau, o kiti mažiau, pasak Inovatyvios dermatologijos centro gydytojos dermatovenerologės Ingos Kisielienės, gali priklausyti nuo įgimtų dalykų – mūsų parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo, arba tam tikrų susirgimų: skydliaukės ligos, kai yra žemesnis cukraus kiekis, nutukimas.
Žmogaus prakaito kvapą lemia bakterijos, kurios gyvena ant mūsų odos. Jos dauginasi drėgnoje aplinkoje, išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios ir skleidžia blogą kvapą. O kiekvieno žmogaus mikroflora, pasak gydytojos, yra skirtinga.
Su dermatovenerologe I.Kisieliene kalbame apie veiksmingiausias priemones nuo prakaitavimo, ar tikrai yra pagrindo baimintis aliuminio druskų, ar gali būti žalingas botulino toksinas, ar gali padėti dažnas prausimasis, tam tikra apranga ir ar veiksmingos ekologiškos priemonės.
– Kokios galimos veiksmingos priemonės nuo prakaitavimo?
– Pati paprasčiausia priemonė, kurią žmonės patys gali naudoti namuose, yra antiperspirantai. Jų sudėtyje yra aliuminio chlorido druskų (dažniausiai iki 20 proc.). Aliuminio chloridas užkemša prakaito liaukų kanalėlius ir taip neleidžia prakaitui išsiskirti.
Antiperspirantų nereikėtų painioti su dezodorantais, nes šie tik gerina kvapą, juose gali būti šiek tiek talko tipo medžiagų, kurios sugeria prakaitą ir kurį laiką suteikia sausumo pojūtį, tačiau prakaitavimo jie nesilpnina.
Antiperspirantų nereikėtų painioti su dezodorantais, nes šie tik gerina kvapą.
Prakaitavimą mažina ir tam tikri medikamentai. Pavyzdžiui, vaistai nuo spaudimo, antidepresantai, tam tikri anticholinerginiai vaistai, kurie skiriami dėl šlapimo nelaikymo. Taigi šiuos preparatus irgi galima naudoti siekiant sumažinti prakaitavimą, tačiau vaistai turi šalutinių reiškinių: gali džiūti burna, sutrikti rega ir pan. Todėl tai nėra labai populiarus gydymo būdas, jis skiriamas tik išskirtiniais atvejais arba, kai yra dvi ligos ir galima suderinti du viename.
Pėdų ir delnų prakaitavimui mažinti skiriama jonoforezija. Tai tokia procedūra, kai prietaisu leidžiama silpna elektros srovė ir prisotintas tam tikros medžiagos skystis patenka į odą – taip blokuojama liaukų veikla. Dažniausiai tai yra dubenėlio pavidalo prietaisas, kur būtų galima įmerkti pėdas ar delnus. Pradedant gydytis, reikia procedūrų ciklo ir jas atlikti reguliariai.
Dar vienas būdas prakaitavimui mažinti yra botulino toksino injekcijos. Tai tam tikras toksinas, kuris užblokuoja nervinio impulso sklidimą, neleidžia susitraukti raumeniui ir išsiskirti prakaitui – dėl to sumažėja prakaitavimas. Botulino toksiną galima leisti į pažastis, delnus, padus, juo galima gydyti galvos srityje. Bėda tik ta, kad jis paralyžiuoja raumenis, tad gali sutrikti kai kurių raumenų veikla.
Yra ir chirurginiai būdai, kai pašalinamos tam tikros prakaito liaukos. Tai labai retas dalykas, nes gali likti randai, gali kilti komplikacijų. Tad atvejai turėtų būti labai išskirtiniai, kad prireiktų tokios operacijos. Tiesa, nesu tikra, ar Lietuvoje šias operacijas kas nors atlieka.
Botulino toksiną galima leisti į pažastis, delnus, padus, juo galima gydyti galvos srityje.
Teko skaityti, kad atsirado mikrobangų lazeris pažastų srities hiperhidrozei gydyti. Lietuvoje jo tikrai nėra, dar tik, berods, Amerikoje buvo patvirtintas. Kadangi dar pati pradžia, daug apie tai pasakyti negaliu. Tačiau inovacijos vis kuriamos, ieškoma būdų, priemonių, kaip padėti pacientams.
– Daugelis vis dar baiminasi, kad aliuminio druskos kenkia sveikatai, vis dar gajūs mitai, kad tai sukelia ir vėžį, nors moksliniais tyrimais tai nėra įrodyta. Beje, iki šių metų birželio Vartotojų saugos moksliniam komitetui buvo pavesta išsiaiškinti, ar kosmetikos priemonėse, tokiose kaip antiperspirantai, esančios aliuminio druskos kenkia žmogaus sveikatai, ir buvo prašoma rekomenduoti saugų koncentracijos kiekį produktuose. Gal yra kokių naujienų šiuo klausimu?
– Išvadų dar jokių nėra. Tačiau bendrai apžvelgiant mokslinius straipsnius, atliktas studijas, kuriose kalbama apie vėžinius, intoksikacinius dalykus, įrodyta, kad aliuminio druskų absorbcija per odą yra tikrai maža, tai reiškia, kad per tą patį laiką šios medžiagos iš maisto gauname daugiau, nei naudodami tokias priemones kaip antiperspirantai.
Žinoma, ta absorbcija galėtų padidėti, jei yra kokie nors odos pažeidimai, priemonė naudojama dideliam plotui, jei naudojama be perstojo – tarkime, žmogus nuolat tepasi visą kūną kokius metus. Bet čia jau labai ekstremalūs atvejai, ir jei tokių yra – jie labai reti. Kol kas tikrų duomenų, kad tai yra kenksminga, žalinga – nėra.
– Ką patartumėte daryti žmonėms, kurie negali naudoti antiperspirantų, jiems susidaro pūlingi dariniai?
– Tokiems žmonėms patarčiau atlikti botulino toksino injekcijas. Tai – ilgalaikė nauda. Suleidus iki pusės metų ar net iki metų tose vietose sumažėja prakaitavimas.
– Kartais žmogui baimę kelia pati intervencinė procedūra, ypač – jei niekada nėra su tuo susidūręs. Ar gali botulino toksino injekcijos turėti neigiamų padarinių ir kokių?
– Tai yra tas pats botulinas, kuris leidžiamas į veido raumenis, tik jo koncentracija šiuo atveju yra gerokai silpnesnė – jis labiau praskiestas. Ši procedūra gali būti skausminga. Plona adata duriama į odą ir tai daroma ne kartą, o kelis kartus, pavyzdžiui, į pažastį gali būti net ir dešimt dūrių. Tačiau ta vieta prieš procedūrą vis tiek yra nuskausminama – patepama specialiu kremu ar šaldoma. Šią procedūrą tikrai galima iškęsti, gal padų ir delnų srityje sudėtingiau, nes ten daugiau nervinių galūnėlių – bet galima daryti lokalią nejautrą.
Aliuminio druskų absorbcija per odą yra tikrai maža, tai reiškia, kad per tą patį laiką šios medžiagos iš maisto gauname daugiau.
Kalbant apie šalutinius reiškinius – tai yra produktas, kuris mūsų organizme suyra, jį pats organizmas sunaikina. Tad ilgalaikio neigiamo šalutinio poveikio bijoti nereikėtų – ši medžiaga nesikaups ir nenuodys mūsų organizmo.
Patekęs į odą botulino toksinas sujungiamas su nervinėmis galūnėlėmis, kur nervas įsipina į raumenį, taigi medžiaga patenka į tą vietą ir neleidžia kitam mūsų organizmo gaminamam mediatoriui jungtis ir išprovokuoti raumens susitraukimą. Tai biologinė netoksiška medžiaga. Dideli kiekiai kenktų, o maži tikrai yra saugūs.
Efektas dėl veido yra visai kitas – nes ten leidžiama į raumenis, o dėl prakaitavimo botulinas leidžiamas į odos paviršių – ten, kur yra prakaito liaukos, ir neturi jokio poveikio kitoms vietoms.
– Jei žmogus vis dėlto nelinkęs leistis botulino injekcijų, bet turi bėdų dėl pėdų ir delnų prakaitavimo, - kokią priemonę būtų galima rinktis, kurią paprasta naudoti?
– Yra gelio arba kremo pavidalu dezodorantiniai, antiperspirantiniai kremai. Tas pats aliuminio chloridas, kuris yra mūsų naudojamuose pieštukuose ar purškaluose, gali būti ir gelyje, kreme, ir ta priemone galima tepti padus, delnus, po krūtine (moterims), šlaunų srityje, kaktą ar net pakaušį (vyrams).
Dar yra servetėlės, kurias galima naudoti dieną. Sakykime, ryte ką nors tepėtės, bet paskui kiek suprakaitavote, tomis servetėlėmis galima apsivalyti veidą, rankas, pažastis, jos taip pat šiek tiek antiperspiruoja.
– Stambesnės moterys karštą vasaros dieną susiduria su problema, kai itin prakaituoja šlaunys. Kokias efektyvias priemones būtų galima naudoti šiai kūno vietai?
– Veikiausiai ką tik mano minėtą gelinio ar kreminio pagrindo kremą. Daugiau, vargu ar kas veiksminga yra, jei kalbame apie tepamas priemones. Žinoma, dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į drabužius – rinktis juos laisvesnius, natūralaus pluošto, nevaržančius judesių.
– Ar ekologiškos, natūralios priemonės, kurios paprastai būna be aliuminio druskų, gali mažinti prakaitavimą?
– Žiūrint iš gamtos perspektyvos, aliuminio druskos yra natūralus dalykas. Taip, dažniausiai ant ekologiškų produktų pakuočių rašoma, kad jie yra be aliuminio druskų. Dažniausiai tokios ekologiškos, natūralios priemonės nėra efektyvios, nes jos veikia kaip dezodorantai – kaip ir juose, ekologiškose priemonėse gali būti tam tikrų drėgmę sugeriančių medžiagų, kurios suteikia sausumo pojūtį.
Dažnai žmonės renkasi naudoti ekologiškus produktus, bijodami naudoti tuos, kurie turi aliuminio druskų, nes baiminasi, kad ši medžiaga kenkia. Iš tiesų norėtųsi, kad žmonės rinktųsi ekologiškus produktus ne dėl to, kad bijo, o dėl to, kad toks yra jų pasirinkimas: žinau, kad galiu naudoti ir tą, ir tą, bet renkuosi ekologišką. Tačiau tik ne dėl to, kad yra sukurti kažkokie mitai, jog aliuminio chloridas ypač kenksmingas sveikatai, ir žmogus turi problemą, bet bijo ir kankinasi.
– Ar dažnas prausimasis gali padėti prakaitavimo klausimu?
– Vanduo, muilas pasausina odą, tačiau dažnas prausimasis prakaitavimo nesumažins. Tai daugiau yra higienos klausimas – pašalinamos bakterijos ir nemalonus kvapas. Tiems, kurie turi bėdų dėl prakaitavimo, rekomenduojama apsiprausti du tris kartus per dieną, dažniau keisti kojines, rinktis sportininkams skirtas, nes jos geriau sugeria prakaitą.
– Ar apranga turi įtakos prakaitavimui?
– Turi. Jei audiniai sintetiniai, jie gali sulaikyti šilumą, tada automatiškai prakaituosime intensyviau. Todėl siūloma rinktis natūralaus pluošto audinius, tokius kaip medvilnė, linas, šilkas ar net vilna, nes tada oda kvėpuoja, juntamas didesnis vėsumo jausmas.
