Vitaminas A, dar dažnai vadinamas retinoliu, daugelį metų buvo viena geidžiamiausių sudėtinių dalių kremuose, kurie turėjo stabdyti odos pokyčius ir pailginti jos jaunystę. Ir tai tikrai nebuvo be pagrindo.
Trumpai apie pačią medžiagą ir jos formas.
Kosmetikoje galima rasti tiek natūralių, tiek sintetinių vitamino A formų, tačiau veiksmingumas labiau priklauso nuo vitamino cheminės formos, bet ne nuo kilmės. Pati veiksmingiausia naudojama forma yra retinolis, kuris patekęs ant odos, sugeba prasiskverbti į giliausius epidermio sluoksnius (taip pat ir į dermą).
Ten, „sureagavęs“ su odos ląstelėmis, virsta retino rūgštimi, kurios poveikis odai tikrai stebinantis – aktyviai skatina kolageno gamybą, storina epidermio sluoksnį, mažina raukšles ir odos pigmentaciją, padeda kovoti su aknės, egzemos, žvynelinės problemomis, gerina odos drėgmės balansą, veikia kaip galingas antioksidantas.
Kosmetikoje galėtų būti naudojama ir retino rūgštis, kuri teoriškai turėtų būti dar stipresnė nei retinolis, tačiau daugelis mokslinių tyrimų rodo labai panašų šių dviejų medžiagų poveikį, o odos suerzinimas greičiausiai būtų stipresnis, jei ant jos pateks gryna retino rūgštis, o ne retinolis. Kitas svarbus faktas – Europoje retino rūgštis draudžiama naudoti kosmetikos gamyboje.
Apie šalutinius vitamino A poveikius
Aktyvus šios medžiagos poveikis pasireiškia ne vien teigiamai, labai dažnais atvejais ji erzina ir stipriai jautrina odą – naudojant labiau koncentruotus produktus pradeda reikštis tokios reakcijos kaip odos paraudimas, pleiskanojimas bei stiprus suerzinimas. Todėl produktus su vitaminu A reiktų pradėti naudoti itin atsargiai ir odą pratinti po truputį – nuosekliai didinti vitamino A koncentraciją ir po truputį pereiti prie produktų su aktyvesnėmis jo formomis bei didesniu procentu kosmetikos produkte.
Kosmetikoje naudojamos ir kitos populiarios vitamino A formos – retinilo palmitatas, retinilo acetatas ir retinilo linoleatas. Jos mažiau aktyvios, nes patekusios ant odos, pirmiausiai turi virsti į retinolį, o tik tada į retino rūgštį, todėl ir odos suerzinimo rizika gerokai mažesnė.
Tačiau teigiamą poveikį odai tikrai turi – veikia kaip stiprūs antioksidantai, kovoja su raukšlių susidarymu, stimuliuoja epidermio ląstelių atsinaujinimą, reguliuoja sebumo gamybą.
Iš paskutinių naujienų dar galima paminėti bakučiolį, jo kilmė visiškai kitokia nei retinolio, tačiau rodomas poveikis tikrai labai panašus ir, svarbiausia, jis nejautrina odos. Tai dar labai nauja medžiaga kosmetikos pramonėje, todėl platesnio spektro tyrimų jo veiksmingumui pagrįsti dar tikrai vertėtų palaukti.
Vitamino A koncentracija produkte. Paprastai Europos Sąjungoje kosmetikos gamybai naudojama nuo 0,0015% iki 0,3% gryno retinolio. Jei tai kitos jo formos, tokios kaip retinilo palmitatas ar acetatas, koncentracija produkte bus didesnė, nes jų sudėtyje pačio retinolio yra daug mažiau. Daugelis tyrimų rodo, kad net ir mažesnė, pvz. 0,1% retinolio, koncentracija produkte yra tikrai veiksminga ir turi pakankamai žymų poveikį odos būklės gerėjimui.
Todėl visiškai nebūtina rinktis kremų ar serumų su aukšta retinolio koncentracija, kad pasiektumėte norimą efektą. Ypač žinant faktą, kad tai odą erzinanti medžiaga.
Galimi du scenarijai: pirmas – oda iš principo netoleruoja šios medžiagos ir bus sujautrinama kiekvieną kartą, antrasis – galima odą pratinti po truputį, pradėti nuo labai mažų koncentracijų ir kas kažkiek laiko jas didinti. Pradėti iškart nuo labai aktyvių produktų su retinoliu tikrai nerekomenduočiau.
Šiam kartui apie aktyvias medžiagas tiek, labai tikiuosi kituose straipsniuose grįžti ir prie kitų šiai „veteranų“ kategorijai priklausančių medžiagų. O kol kas tas pats patarimas kaip visada – nesivaikykite naujovių, rinkitės produktus neskubėdami, o retinolio sudėtyje turinčias priemones bandykite labai atsargiai.