Būna, vaikštai Gedimino prospekto Zaroje ir svarstai: „Šioje lentynoje – akivaizdi Jil Sander rankinės kopija, čia – beveik Balenciaga sijonas, o ten – marga Prada suknelė...“ Žinoma, prekės dešimt kartų pigesnės, prastesnės kokybės, tačiau noras paragauti aukštos mados – tas kabliukas, ant kurio užkimba minios pirkėjų visame pasaulyje. Daugiau, panašiau, pigiau – tokia greitos mados milžinų strategija.
topshop.com nuotr./Topshop naujos kolekcijos anonsas |
Greita mada tapo išskirtiniu reiškiniu XXI a. pradžioje, kai mados leidiniai tapo kasdieniu skaitalu ir ėmė propaguoti bei formuoti stiliaus suvokimą vis didesniems visuomenės srautams. Šio reiškinio priešakyje – prekybos tinklas Zara, kuris neretai linksniuojamas ir kaip „greitos mados“ sinonimas. Zara, priklausanti Inditex korporacijai, šiandien turi apie 1 600 parduotuvių net 58 pasaulio šalyse, o naujos prekės į parduotuves atkeliauja net du kartus per savaitę.
zara.com nuotr./Zara prekybos centras Londone |
Zara išpardavimo anonsas Facebook’e |
Greitos mados tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau greitai, nebrangiai ir masiškai pagamintos produkcijos. Todėl visi prekybos centrai, gerai išstudijavo, ko nori jų tikslinė rinka, t. y. pigių dizainerių kūrybos kopijų, elegantiškų, kartais ekscentriškų, gerai atrodančių, bet centus kainuojančių drabužių. Greitos mados atstovai nepriekaištingai įvaldė ir vadybos įgūdžius. Bendradarbiavimai su mados namais, įžymybės reklamose, projektai su tinklaraštininkais, klientų stiliaus galerijos socialiniuose tinkluose, aktyvūs „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kiti profiliai, žaidimai ir aplikacijos išmaniesiems telefonams, renginiai ir vakarėliai – tai tik ledkalnio viršūnė.
H&M nuotr./H&M ir mados namų Maison Martin Margiela bendros „pigios“ kolekcijos renginys prieš pristatant produkciją į parduotuves Berlyne 2012-ųjų rudenį |
Nors greitos mados tinklai „glosto“ vartotojų poreikius ir savimeilę, jie susiduria su krūva teisinių ir etinių problemų: ekologai keikia juos dėl neapdairiai vartojamų medžiagų, visuomenė – dėl išnaudojamų vaikų trečiojo pasaulio šalyse ir pigios darbo jėgos, dizaineriai – dėl intelektinės nuosavybės ir akiplėšiškų kolekcijų kopijų. Tačiau greitos mados mašina jau užvesta, ir jos taip greitai nesustabdysi... Pateikiame mados analitikų sudarytą sąrašą, kuriame paskelbti svarbiausi ir įtakingiausi pigios mados prekybos centrai. Tiesa, ne visas parduotuves galima rasti Lietuvoje, bet dauguma jų suteikia galimybę apsipirkti internetu ir prekes pristato į bet kurią pasaulio vietą.
Populiariausi greitos mados tinklai:
Zara, H&M, GAP, Topshop, UNIQLO, Mango, Forever 21, Urban Outfitters, United Colors of Benetton, Next, Rue 21, OVS Industry, Primark (beje, pastarasis yra kone vienintelis centras, visiškai atsisakantis reklamos socialiniuose tinkluose).
H&M nuotr./Dainininkė ir popikona Lana Del Rey – H&M reklaminės kampanijos veidas |
H&M nuotr./H&M reklamoje – ir lietuvė. Ketvirta iš kairės – manekenė Edita Vilkevičiūtė |
Tekstas Akvilės Lesauskaitės