Tačiau ką daryti, jei saulėtų dienų Lietuvoje nebūna daug, o ir patys dažnai norime išvengti ultravioletinių spindulių keliamo pavojaus sveikatai, todėl dosniai tepame odą kremu nuo saulės, kartu apsunkindami kelią ir vitamino D gamybai organizme.
Kokios pagrindinės odos priežiūros taisyklės vasarą, pataria Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikos“ gydytoja dermatovenerologė Raimonda McGlone.
– Kaip saugoti savo odą vasarą?
– Tikrai nepakanka tepti odą vien kremu nuo saulės. Vasara labai svarbu tinkamai prižiūrėti odą. Rekomenduoju saulėje būti saikingai, vengti degintis nuo 10 iki 15 valandos, naudoti priemones su SPF apsauga, nepamiršti pakartotinai pasitepti jomis po maudynių ar suprakaitavus, dėvėti skrybėles, kepures, skareles, akinius nuo saulės, gerti pakankamai vandens. Drėkinamaisiais kremais drėkinti odą patariu ir po saulės vonių.
Vaikus iki 3 metų amžiaus reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Nepamirškite, kad debesys praleidžia iki 80 proc. saulės spindulių, todėl galima nudegti ir apniukusią dieną.
– Dažnam lietuviui trūksta vitamino D, kurį organizmas gamina tik gaudamas saulės. Ar pasitepę apsauginiu kremu vitamino D nebegauname?
– Tiesa, kad ultravioletinių spindulių bangos stimuliuoja vitamino D gamybą. Tačiau šie spinduliai lemia ir odos nudegimą, jos senėjimą, net odos vėžio vystymąsi. Apsauginiai kremai su SPF apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių, taigi ir nuo žalingo jų poveikio.
Klinikiniais tyrimais neįrodyta, kad kasdien naudojant apsauginį kremą su SPF, žmogaus organizmui trūktų vitamino D. Tai galima paaiškinti tuo, kad nesvarbu, kiek ir kokio stiprumo SPF kremas naudojamas, pakankama dalis saulės spindulių patenka į odą.
Tuo tarpu kalbant apie apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, klinikiniai tyrimai patvirtina, kad SPF 15 filtras apsaugo odą 93 proc., SPF 30 – iki 97 proc., SPF 50 – iki 98 proc. Taigi, odą pasiekia nuo 2 iki 7 proc. saulės ultravioletinių spindulių.
Kad pasigamintų reikiamas kiekis vitamino D, pakanka 2–3 kartus per savaitę 10–15 min. pabūti saulėje. Būnant saulėje ilgiau, žmogaus organizmas pats reguliuoja vitamino D kiekį, todėl perdozavimas negalimas. Tuo tarpu ilgalaikis buvimas saulėje didina odos pažeidimo ir odos vėžio riziką.
– Kokie dar vitaminai svarbūs sveikai ir gražiai odai?
Kad pasigamintų reikiamas kiekis vitamino D, pakanka 2–3 kartus per savaitę 10–15 min. pabūti saulėje.
– Vitaminai A, E, C. Tai vitaminai, atsakingi už odoje vykstančius procesus, odos atsinaujinimą, jos stangrumą, lygumą, skaistumą. Vitaminas A būtinas odos ląstelių atsinaujinimui ir augimui, vitaminas C svarbus kolageno, palaikančio odos elastingumą, gamybai. Daugumai vitaminų veikiant kompleksiškai stiprėja jų poveikis. Pavyzdžiui, veikdami kartu stiprūs antioksidantai vitaminai C ir E suriša laisvuosius radikalus, taip apsaugodami odą nuo senėjimo ir sumažindami odos vėžio atsiradimo riziką.
Reikia paminėti, kad odai labai svarbios ir polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3. Jos kaupiasi ląstelių membranose ir yra būtinas jų komponentas, veikia organizmą kaip antioksidantas, didina odos atsparumą ultravioletiniams spinduliams, stiprina kolageno sluoksnį, turi įtakos odos išvaizdai bei struktūrai.
Todėl jei norite džiaugtis skaisčia oda, vartokite omega-3 šaltinį – žuvų taukus. Jie net tik apsaugos odą nuo senėjimo, bet ir pagerins odos būklę, garantuos puikią jos spalvą. Žuvų taukus galima naudoti ir išoriškai – tepti įskilusią ar sausą odą, juos taip pat galima skirti gydant žvynelinę, egzemą, atopinį dermatitą.
– Ar galime savo oda pasirūpinti ir iš vidaus? Kaip papildyti gerai jos būklei svarbių medžiagų atsargas?
– Mitybos specialistai rekomenduoja pilnavertę, subalansuotą mitybą, akcentuoja vandens įtaką visam mūsų organizmui, taip pat ir odai. Kad oda švytėtų, svarbu valgyti maistą, kuriame gausu vitaminų (ypač A, C, E), omega-3 riebalų rūgščių. Šių rūgščių yra tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse, graikiniuose riešutuose, žuvyje, linų sėmenyse, kiaušiniuose. Vitamino A šaltinis – morkos, špinatai, saldžios bulvės. Vitamino C šaltinis -apelsinai, erškėtuogės, braškės, brokoliai. Vitamino E šaltinis – aliejai, grūdai, žirniai.
Turintiems jautresnę odą prieš vykstant atostogų į saulėtus kraštus naudinga vartoti maisto papildus su beta karotenu arba omega-3 riebalų rūgštimis, taip pagerinama odos apsauginė funkcija ir sumažinamas odos nudegimo pavojų.
– Yra tyrimų, kad omega-3 saugo odą nuo vėžio. Ką šiuo klausimu manote jūs?
– Literatūros duomenimis, omega-3 rūgštys padeda kovoti su odos vėžiu. Atliekant laboratorinius tyrimus nustatyta, kad vėžinėms ląstelėms darė poveikį omega-3 sudėtyje esančios riebalų rūgštys EPR ir DHR. Laboratorinių tyrimų duomenys parodė, kad omega-3 rūgštys slopina vėžinių ląstelių vystymąsi, selektyviai užblokuojant sergančiųjų ląstelių augimą.
Aprašytas klinikinis tyrimas, kad vartojant omega-3 riebalų rūgšties preparatus odos imunitetas stiprėja ir oda tampa atsparesnė saulės neigiamai pažaidai. Visgi reikia suvokti, kad omega-3 riebalų rūgštimis rekomenduojama papildyti savo mitybą, tačiau jokiu būdu ne pakeisti kremą, saugantį nuo ultravioletinių spindulių.
Gydytoja dermatovenerologė Raimonda McGlone rekomenduoja:
• saulės voniomis mėgautis saikingai;
• vengti degintis piko valandomis nuo 10 iki 15 val.;
• naudoti priemones su SPF apsauga;
• po maudynių ar suprakaitavus pakartotinai pasitepti apsauginiu kremu;
• dėvėti galvos apdangalus, akinius nuo saulės;
• gerti pakankamai vandens;
• po saulės vonių sudrėkinti odą drėkinamais kremais;
• vaikų iki 3 metų nerekomenduojama laikyti tiesioginiuose saules spinduliuose.
