Šias temas laidoje analizavo du pašnekovai – nuomonės formuotoja Indrė Burlinskaitė ir viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas.
„Aš niekada nesvajojau būti influencere, neturėjau plano ja tapti, o sekėjai susirinko po truputį. Vieną dieną žiūriu, kad pas mane jau kone 50 tūkst. sekėjų. Su vyru nusprendėme, kad reikia kažką daryti, kad tų sekėjų jau tiek susirinko“, – kalbėjo I.Burlinskaitė, kurią šiandien socialiniame tinkle „Instagram“ seka jau 176 tūkst. žmonių.
L. Kontrimas dalinosi, kad norint tapti nuomonės formuotoju, iš pradžių reikia turėti nuomonę, ją susikurti, domėtis, o štai Lietuvoje dominuoja „papūgų“ nuomonės formuotojų segmentas. Kitaip tariant, tai žmonės, pasiduodantys pasaulinei madai, priėmę madingą formatą, tačiau ką, kaip ir su kokia žinute išeinu – nebesvarbu.
I.Burlinskaitė: tik iš šono atrodo, kad tai labai lengva
M.Palaikytės teigimu, statistiškai daugiau nei 50 proc. nepilnamečių nurodo, kad jų svajonių profesija yra tapti nuomonės formuotoju ir tai kelia daug klausimų.
„Iš šono pažiūrėjus atrodo, kad tai labai lengva – būti nuomonės formuotoju. Kad tai – lengvas uždarbis, populiarumas. Išties žmonės nemato to, kas slypi už kadro. Užsakomosios reklamos jau tampa panašios į televizines, kai tenka samdyti visą komandą, kad įgyvendintum tam tikrą užduotį ir viską išpildytum iki galo. Nėra viskas taip lengva“, – sakė I.Burlinskaitė.
Pasak Indrės, žmogui reikia duoti kažko naujo nuolat, kad jis į tave žiūrėtų. Viskas priklauso nuo to, apie ką yra profilis. „Šiuo metu mano kryptis – mada, stilius, patarimai moterims. Net šukuosenos pasikeitimas jau sulaukia dėmesio. Man šiuo metu lengva keistis ir eksperimentuoti bei išmėginti ką nors naujo, kadangi esu trumpais plaukais“, – dalinosi Indrė.
„Išskirtinės ir skaudžios patirtys, dalinimasis tuo, ką teko patirti – ar tai padėjo užmegzti ryšį?“, – klausė M.Palaikytė.
Indrė sako, kad tai tikrai padarė įtaką – atsirado naujų sekėjų ir žmonėms buvo įdomu pamatyti tą kelią, kurį jai teko praeiti. „Tu guli ligos patale ir tikrai negalvoji transliuoti, netransliuoti, susirinksi sekėjų ar ne, kadangi kai kuri savo profilį, tai kur tu bedingsi? Tiesą pasakius, kai dalinausi ligos kelione, pajaučiau atgalinį ryšį ir net norėdavau ką nors pasakyti, kad sulaukčiau palaikymo. Jau metai laiko, kai pasiekiau remisiją. Negaliu sakyti, kad tai laiminga pabaiga – man reikia darytis tyrimus ir save prižiūrėti“, – sakė moteris.
„O kaip su emocijų rodymu viešai? Dažnai galima išgirsti įvairių priekaištų, kad socialiniuose tinkluose nerodoma realybė. Tikras perversmas kilo tuomet, kai Bela Hadid nusifilmavo verkianti – tapo populiaru verkti“, – kalbėjo M.Palaikytė.
„Žmonėms reikia dramos. Nors man labai nepatinka, kai influenceriai tyčiojasi iš kitų ir pasitelkia keiksmažodžius, man tai yra nepriimtina. Bet žmonės prie tokių limpa ir juos palaiko. Mano nuomone, tai trumpalaikiai dalykai, kurie greitai išsipučia ir sprogsta“, – sakė Indrė.
Patyčios ir keiksmažodžiai – kodėl tai taip populiaru?
Pokalbyje nemažai dėmesio ir diskusijų sulaukė ir asmeninis gyvenimas – kodėl jis toks įdomus ir kur ta privatumo ir viešumo riba bei kodėl toks populiarus pašaipus turinys, keiksmažodžiai?
Kalbėdama apie asmeninį gyvenimą I.Burlinskaitė sako, kad demonstruoja savęs tiek, kiek nori ir nieko nedaro per prievartą: „Jeigu nėra nuotaikos, tikrai neverčiu savęs. Juk neišsitrauksi telefono ir nefilmuosi, kaip pykstiesi. Nors tiesą sakant, kartą taip buvo, kai vyras mane nufilmavo man nežinant ir vėliau patalpino internete – tas filmukas sulaukė daug dėmesio, kadangi ten žmonės atrado save. Klaidingai manoma, kad instagrame žmonės gyvena tik taip, kaip parodo. Visi esame žmonės ir pasipykstame, pasibarame, pasikeikiame“.
O kas yra tabu? Ko niekada nedarytų? „Kalbėti galėčiau apie viską. Apsinuoginau ligos metu ir išsilaisvinau, nes anksčiau tabu tikrai buvo daug“, – sako moteris.
Koks Indrės požiūris apie primityvų priėjimą prie auditorijos, kurioje dėmesį susižeria keikūnai ir panašūs žmonės?
„Man kažkada parašė mergina ir paklausė, ar gali pasidalinti mano filmuotu vaizdeliu ir padaryti iš jo parodiją. Peržiūrėjus jos profilį pamačiau, kad ji tyčiojasi iš žmonių. Man kilo klausimas – ar nėra kito būdo užsidirbti pinigų, tik tyčiojantis iš kitų? Tai vienas iš tų pavyzdžių, kai žmogus nori susirinkti sekėjus ir renkasi kelią „pastumti“ ant kito. Man tai labai nepatinka, nors tokių žmonių daugėja. Viskas gerai, kai lazda neperlenkiama, turim kartais iš savęs pasijuokti, bet kai su keiksmažodžiais, patyčiomis, tai man nepatinka ir kuria neigiamą įtampą socialinėje erdvėje. Juk neigiamų komentarų žinomi žmonės ir taip sulaukia labai daug“, – sakė Indrė.
Kiek per mėnesį uždirba iš instagramo
Pasak I.Burlinskaitės, pinigai priklauso nuo to, kiek sekėjų turi, kiek sulaukia peržiūrų tavo kuriamas turinys, nuo istorijų iki įrašų. Ar tikrai galima uždirbti daugiau nei 10 tūkst. per mėnesį?
„Visaip gali būti, kadangi priklauso nuo to, koks mėnuo, bet gali būti ir taip. Tai priklauso nuo to, kiek reklamų pasiimsi daryti. Tu gali pasiimti ir daryti reklamas kasdien, gali atsirinkti. Aš uždirbu nemažus pinigus ir tai šiuo metu yra mano pagrindinės pajamos – instagramo veikla. Dar yra ir kitas dalykas – tu turi investuoti į tai, kad reklamai rinktųsi tave: atitinkamai pasiruošti aprangą, prireikia ir vizažisto, operatoriaus, lokacijos, scenarijaus“, – kalba I.Burlinskaitė.
Kalbėdama apie vartotojiškumą, Indė sako, kad žmonės gali susidaryti nuomonę, kad ji perka labai daug daiktų, bet ji tikrai nėra iš tų moterų, kurių spinta pilna, o ji neturi ko apsirengti. „Mano spintoje tiek daiktų, kiek reikia, o nenešiojami perleidžiami į kitas rankas. Nuolat vyksta spintos revizija. Tačiau tu turi nuolat parodyti vis kitą derinį, nes kitaip esi neįdomus“, – sako Indrė.
Grožis ir kūnas
„Grožio klausimai sulaukia įsitraukimo, daliniesi apie įvairias procedūras, plastinę chirurgiją. Koks tavo santykis su natūralumu ir grožiu? – klausė M.Palaikytė. – Man teko susidurti su nuomone, kad mano kūno proporcijos netinkamos studijuoti mados mokslus. Man tai buvo didelis sukrėtimas. Pradėjau gilintis ir tai tapo mano viena krypčių, kuo dalinuosi. Kalbu, kad žmonės buvo ir yra labai įvairūs visais laikais, tačiau dažnai visuomenė kaip pavyzdį mato labai specifinio kūno žmogų“.
„Vienu metu taip ir buvo, ir pati buvau tokiuose rėmuose – tik ilgi plaukai, tik liekna ir ruda, pabrėžta krūtinė. Man atrodo, kad šiandien atsiranda vis daugiau įvairaus kūno modelių ir instagrame, ir reklamose. Dabar viskas labai išsilaisvino. Jeigu paklaustum, kas yra graži moteris, būtų labai sunku įvardinti. Aš pati sau jaučiuosi graži, kai esu liekna, bet pažiūrėjus į kitas moteris, man labai gražu ir apvalumai, tad vieno standarto šiandien nebeliko“, – nuomone dalinosi Indrė.
Ar jai neatrodo, kad influencerių veikiami supanašėjame ir neįmanoma atskirti vienas nuo kito? „Šiandien madas demonstruoja ir pasaulinio lygio nuomonės formuotojai. Taip jau yra, kad tik užsirišo vienas žmogus skarytę ir visos to nori. Tiesa, aš mėgstu išsiskirti, nemėgstu papulti į pilką masę. Aš noriu ateiti „indriškai“, drąsiai“, – sakė Indrė.
Linas Kontrimas: turime daugybę narcizų ir savimylų
„Gyvename naujoje socialinių tinklų eroje. Kaip tame atsidūrėme ir kodėl klausome žmonių, kurie dažnai nėra ekspertai?“, – klausė M.Palaikytė.
„Šis reiškinys turi kelis aspektus ir apie vieną jų Lietuvoje bijoma šnekėti: norint tapti nuomonės formuotoju, iš pradžių reikia turėti nuomonę, ją susikurti, domėtis. Antras aspektas – nuomonę pamėgdžioti ir įsivaizduoti, kad tu ją turi. Lietuvoje dominuoja „papūgų“ nuomonės formuotojų segmentas. Kitaip tariant, tai žmonės, pasiduodantys pasaulinei madai, priėmę madingą formatą, tačiau ką, kaip ir su kokia žinute išeinu – nebesvarbu. Mūsų mažytėje visuomenėje, šiame burbule, mes turime gausybę narcizų, savimylų, kurie tą savo kompleksą dar padaugina per medijas. Kadangi tokių yra daug, tai yra socialinė psichologija. Kodėl tokie patys žiūri į tokius pačius? Atsakymas paprastas – tie, kas drįsta savo ekshibicionizmą multiplikuoti, sulaukia patiktukų iš tokių pat, kurie nedrįsta to padaryti“, – nuomone dalinosi L.Kontrimas.
Pasak jo, yra žmonių, kurie turi savo auditorijas, turi ką pasakyti, ir jų klausyti įdomu. Tokia mažytė grupelė sukuria lietuvišką nuomonės formuotojų paveikslą. Visgi, jis ragina nebūti tokiais optimistais – mes vakarietiškos kultūros vaizdelyje su savo influencerių palete atrodome gana skurdžiai ir primityviai.
Kas Lietuvoje lemia sėkmę socialiniuose tinkluose
„Mes turime vakarietišką sočią visuomenę, kur darbas, investicija į save, nuolatinis tobulėjimas nebėra vertybė. Pilnas eteris bukų savimylų, kurie transliuoja svetimas nuomones. Užuot tai darę, pasistatykite ne kamerą ar telefoną, bet veidrodį ir pabandykite save įtikinti, kad esate protingiausias tam tikroje srityje. Yra įdomus fenomenas – kai vesdavau mokymus, duodavau namų darbus ir vienas jų buvo prakalbinti save veidrodyje. Žmogus, kuris nėra tuščias, sakydavo, kad tai sunkiausia užduotis palyginti su kitomis. Tie, kurie nuoširdžiai dirba, gilinasi į tam tikras temas, daug daugiau praleidžia laiko studijuojami apie tą dalyką, apie kurį šnekės, negu eteryje.
Tuo tarpu tie, kurie daugiau demonstruojasi, neinvestuoja į turinio paiešką, žodžių, kalbos kultūrą“, – sako viešųjų ryšių specialistas.
Atsakomybė ir moraliniai aspektai
„Kokia yra atsakomybė ir ar yra išvis, kai save pavadini nuomonės formuotoju?“, – dar vieną svarbų klausimą uždavė laidos vedėja M.Palaikytė.
Pasak L.Kontrimo, mes gyvename laisvoje visuomenėje ir nauji socialiniai konstruktai leidžia atsirasi naujiems dalykams. Tas pats ir su nuomonės formuotojais – save laikantys tinklaraštininkais užkūrė diskusiją, ar jie turi laikytis tam tikrų įstatymų ir buvo prieita stadiją, kad taip, nes su tam tikru turiniu išeinama į visuomenę ir daroma tam įtaka.
„Manau, kad priaugsime iki to, kad bus tam tikra įstatymų bazė , skirta ir nuomonės formuotojams. Šiandien to dar neturime“. O kaip moralinė atsakomybė, pavyzdžiui, keikimasis į eterį?
„Labai primityvūs žmonės bando įtikinti visus kitus, kad negalima lietuvių kalba išreikšti įvairiausių emocijų. Tai reiškia, kad būtinai reikia keiktis. Yra žmonių, kurie niekaip kitaip nesugeba kurti turinio kaip tik keiksmažodžiais, kadangi jų tikslinė auditorija yra tokie patys kompleksuoti žmonės. Fenomenas ištirtas jau XX amžiaus pabaigoje – iš ekrano pasakyta bjaurastis žmonėms, kurie nėra ekrane, suskamba kaip didžiausias heroizmas“, – dalinasi L.Kontrimas.
Kaip suburti šimtatūkstantinę auditoriją ir kaip ją išlaikyti?
Pasak pašnekovo, pirma, reikia pažinti auditoriją. „Kitas niuansas – kuo labiau komplikuota ir psichologiškai pažeidžiama visuomenė, tuo lengviau surinkti tam tikrą nekritišką auditoriją, ypač mūsų valstybėje, kuri atitinka mano grubiai įvardintus pjūvius – pirma, mes esame trauminė visuomenė, vis dar nepasveikstanti. Tokią publiką sudominti ir išlaikyti nereikia didelės analizės ir investicijų į save, reikia tiesiog elgtis chamiškai. Šiandien ir egzistuoja nieko į save neinvestuojančių ne nuomonės formuotojų, o savimylų šaika. Ir yra būrelis nuomonės formuotojų, kurie verti šito vardo. Išlaikyti auditoriją galima įvairiais būdais, tačiau tie, kurie neturi ką pasakyti, užkemša eterį tuščiu barbaliavimu“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.
M.Palaikytė, kalbėdama apie vardus, kurie valdo milijonines auditorijas, paminėjo Kardashianų šeimą ir Kim Kardashian, kuri neseniai pasidalino, jog „valgytų išmatas kasdien, jeigu tai garantuotų amžiną jaunystę“. Kokią tai įtaką ir žalą gali padaryti?
Atsakydamas į tai L.Kontrimas teigia, jog tai yra populiarumo pasekmės, kurios minkština smegenis.
„Taip šnekėti reikia turėti atsakomybės. Kada momentinis spragtelėjimas tampa ilgalaikiu? Kada įsijungia verslo ir rinkodaros elementai. Jeigu žmogus yra vienadienė žvaigždė, tokia ir liks, bet jeigu žmogus turi planą savo blykstelėjimu išauginti auditoriją, atsiras kitos temos, provokacijos, kiti veiksmai, kitų auditorijų, žmonių užkabinimas. Jeigu persona yra etiška, ji darysis įdomesnė, bet jeigu yra plokščia ir buka, dažniausiai jos elgesys bus provokuojantis ir įžeidžiantis kieno nors atžvilgiu, ir šią formulę jūs pamatysite daug kur.
Grįžtant prie minėtos personos, jų problema, kad per ilgai užsibuvo eteryje, ir kai neturi, ką pasakyti, staiga atsitinka taip. Esu pastebėjęs, kad kai nieko nebėra, grįžta dvi svarbiausios temos – tai lytis ir kas su kuo guli“, – sako L.Kontrimas.
„Ar mūsų laukia ateitis monetizuoti save kaip asmeninį prekinį ženklą?“, – klausė M.Palaikytė?
„Ne, nebūtinai. Manau, kad tai būtų prasta ateitis. Ateitis, mano nuomone, yra atrasti savo vidinį angelą ir jį auginti. Išauginti save tokia asmenybe, kuriai nereikėtų monetizuotis. O jeigu norite užauginti save iki tokio lygio, kad monetizuotumėte, tuomet vienas kelias – parduokit save organams“, – kalbėjo L.Kontrimas.
