Dar 1975 m. amerikiečių mokslininkai sudarė agresyviausių kosmetikoje esančių alergenų sąrašą, kurį kartkartėmis papildo. Jie pažymi, kad iš natūralių priemonių odą ypač dažnai alergizuoja medus, įvairūs koncentruoti eteriniai aliejai, alavijų sultys. Kosmetikos priemonėse kaip dideli alergenai taip pat įvardijami tokie brandžios odos kosmetikos komponentai kaip retinolis, flavonoidai, fitoncidai. Dekoratyvinėje kosmetikoje esančių alergenų sąrašo viršuje – sintetiniai dažikliai, emulsikliai, parabenai, kai kurių rūšių vaškas, vitaminai, polinesočiosios riebalų rūgštys, keramidai ir t. t.
Hipoalerginėje kosmetikoje alergiją sukeliančių medžiagų (jų neįmanoma išvengti siekiant vienokio ar kitokio gražinamojo poveikio) kiekis yra sumažintas iki minimumo. Joje nėra dažiklių, dažnai ir kvapiųjų medžiagų. Grožio priemonės yra testuojamos dermatologų pasitelkus jautrią, į alergiją linkusią odą turinčius savanorius. Norint pailginti tokios kosmetikos galiojimo laiką, vietoj sintetinių konservantų į ją dedama specialių hipoelarginių medžiagų.
Įdomu žinoti
♦ Mokslininkai išskyrė kelis hipoalerginius augalų aliejus. Tai – sviestmedžių, saulėgrąžų, avokadų ir ricinų.
♦ Hipoalerginės kosmetikos gamintojai negarantuoja, kad vienas ar kitas jų gaminys nesudirgins odos, nes kiekvieno žmogaus oda į įvairias augalines ir sintetines medžiagas reaguoja skirtingai.
♦ Hipoalerginė ir jautrios odos kosmetika skiriasi. Pastaroji skirta sustiprinti tikrąją odą (dermą), suaktyvinti jos apsauginę funkciją. Hipoalerginės grožio priemonės sukurtos odos priežiūrėti.
♦ Hipoalerginę kosmetiką prieš naudojimą būtina išbandyti nedideliame odos lopinėlyje. Geriausiai ja patepti odą ties alkūnės linkiu. Jei per 24–36 valandas oda nesudirgsta, galima gražintis. Negalima pamiršti, kad alerginė reakcija į vieną ar kitą komponentą gali pasireikšti ir ilgiau naudojant kosmetikos priemonę.
