Kiekvienas drabužis – tam tikras palinkėjimas
Pats pavadinimas išduoda, kad naujieji kūriniai susiję su simbolių pasauliu. Tai puikiai pamatė ir į kolekcijos pristatymą susirinkę dizainerės kūrybos gerbėjai. Modeliai vilkėjo drabužius, puoštus tokiais simboliais kaip taškas, rombas, lotosas, vynuogės, papartis, ankštis, irisas ir kt.
Ant drabužio esantis papartis gali būti laimės, harmonijos ar dvasingumo palinkėjimas.
„Iš tiesų pavadinimas labai paprastas ir elementarus – tai yra atvirkščiai parašytas žodis „simbolis“. Mūsų aplinkoje, gyvenime yra labai daug simbolių, tokių stipriai apdorotų, sukurtų, atitinkančių tam tikras etiketes. Man norėjosi elementarių, pradinių simbolių, tokių kaip taškas, augalas, stichija ir pan.“, – apie tai, kaip gimė kolekcijos idėja ir pavadinimas, pasakojo dizainerė.
Tiesa, Šv. Kotrynos bažnyčioje kolekcijos pristatymas surengtas neatsitiktinai. Kaip sakė kūrėja, ši nuostabaus grožio šventovė išpildo jos kolekciją ir tarsi ją užbaigia, o daugelis ant drabužių panaudotų simbolių yra iš krikščionybės, tik mes ne visada taip juos vertiname.
Pasak dizainerės, kiekvienas simboliu paženklintas drabužis yra tam tikras palinkėjimas. „Pavyzdžiui, ant drabužio esantis papartis gali būti laimės, harmonijos ar dvasingumo palinkėjimas“, – paaiškino I.Dovydėnaitė.
Pavaldūs ne progai, o laikui
Paklausta, kodėl sumanė būtent tokią kolekcijos koncepciją, dizainerė užsiminė apie žmogų, tą, kuriam būna kuriamas drabužis.
„Tai rankų darbo drabužiai, tad kiekvieną kartą, kai mezgu, galvoju apie tą žmogų, kai susipažįstu su klientu, labai greit suprantu jo istoriją. Nedaug reikia pabendrauti su žmogumi, kad suprastum, kas jam kelią nerimą, kas malonumą, kas jį džiugina. Taigi savo kūryba tarsi papildomai prisidedu prie to, ko tam žmogui trūksta“, – idėją apibūdino pašnekovė.
Kaip pati teigė, ji nemėgsta skirstyti drabužių pagal progas, tad ir ši kolekcija neskirta jokiai progai.
„Mėgstu kurti drabužius, kurie būtų įdomūs savaime ir pavaldūs laikui. Nusipirką naują drabužį pirmą kartą dažniausiai dėvime kokia nors proga, paskui būna gaila, kad nebegali dėvėti to daikto kitą kartą. Todėl visada stengiuosi surasti pusiausvyrą – kad drabužis būtų įdomus, išskirtinis, ypatingas vilkėti tą dieną, o paskui – atkreipiantis dėmesį dėvint jį kasdien“, – pasakojo dizainerė.
Suknelės žiemai ir vasarai
Naujausioje kolekcijoje vyrauja suknelės. Indra juokėsi, kad dukrelė jai tarsi įkalė į galvą, jog moteris visada turi vilkėti suknelę arba sijoną. „Ji net mano asistentes traukia per dantį klausdama: „Kodėl tu su kelnėmis? Taigi tu moteris!“ – juokdamasi sakė dizainerė.
Pasak jos, ši kolekcija nėra nei šių metų šaltojo sezono, nei ateinančių šiltojo, nes joje vyraujančios suknelės tinka ir žiemai, ir vasarai.
„Dabar patalpos daug kur gerai šildomos, ateini į darbą ir norisi išsirengti, o lauke būna šalta. Viskas varijuoja, todėl ir aš neskirstau, kuriam metų laikui vienas ar kitas drabužis. Natūralus pluoštas visai kitaip prisitaiko prie kūno, būna, kad ir vasarą gali dėvėti vilnonę suknelę ir puikiai jaustis“, – sakė I.Dovydėnaitė.
Šviesi ir natūrali
Pasak pašnekovės, kadangi kolekcijos tema – simboliai, tam tikra prasme jais tapo ir spalvos. Vyrauja šviesūs tonai – daug baltos, šviesiai pilkos, nes dizainerei visai nesinorėjo tamsių.
Tarp šviesių spalvų įmaišiau ir keletą ryškių modelių – tai laimės, gyvybės, džiugesio, naujumo atspindys.
„Rinkausi šviesias spalvas ir sąmoningai vengiau tamsių, nes nesinorėjo tos gelmės. Neigiamumo užtenka ir mūsų lietuviškame ore, taigi stengiausi sukurti teigiamą kolekciją, kad ateinanti žiema būtų balta, šilta, jauki kaip vilna. O tarp šviesių spalvų įmaišiau ir keletą ryškių modelių – tai laimės, gyvybės, džiugesio, naujumo atspindys“, – savo pasirinkimą paaiškino dizainerė.
Kalbėdama apie audinius ji pasijuokė, kad bręstant ir senstant norisi kuo daugiau natūralumo, ir visai nebesvarbu – medžiaga glamžosi, tamposi ar ne, svarbiausia, kad ji yra natūrali. Tad I.Dovydėnaitės kolekcijoje vyrauja jos mėgstamas moheris su šilku, merinosų, alpakų vilna.
Paprašyta pasidalyti, ko jai reikia, kad galėtų kurti, kad idėjos aplankytų, Indra neslėpė: reikia poilsio, kelionių, naujų įspūdžių ir... darbo!
„Šią vasarą turėjau vienas blogiausių atostogų, kai vykdama prie jūros negalėjau su savimi pasiimti darbo, nes visi drabužiai buvo tik pradėti, balti, bijojau juos sutepti. Buvau irzli ir iš esmės nieko negalėjau per jas veikti.
Situacija pasikeitė, kai vykdama kitą kartą įsidėjau darbų – tada buvo pačios geriausios atostogos“, – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, kad vis dėlto nuolatinis darbas irgi yra tai, kas įkvepia kurti daugiau ir geriau.
