Svarbiausia – laužyti standartus
Tokie skaičiai vis labiau atkreipia visuomenės dėmesį į pernelyg sureikšminamą svorį ir skatina keisti suvokimą apie grožio standartus. Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja G. Valavičiūtė sako, kad pagrindines problemas lemia tobulo įvaizdžio rodymas medijose – visur pateikiamas tas pats vaizdas, kuris dažniausiai būna patobulintas.
Kai matai tik vieną vaizdą, pradedi tikėti, kad tai ir yra tiesa, kad tik tai gali būti gražu, o visa kita tiesiog neegzistuoja.
„Net protinga moteris, kuri puikiai žino, kad tai nėra realybė, vis tiek pasąmonėje nori būti modeliu su plačia šypsena ir vėjo kedenamais plaukais. Kai matai tik vieną vaizdą, pradedi tikėti, kad tai ir yra tiesa, kad tik tai gali būti gražu, o visa kita tiesiog neegzistuoja“, – neslepia G. Valavičiūtė.
Apie kūnų įvairovę pradėjo kalbėti dar 1996 m. įkurto judėjimo „Body positive“ („Pozityvus požiūris į kūną“) nariai. Jį įkūrusios merginos – viena, turėjusi valgymo sutrikimų, kita – psichoterapeutė, dirbanti su tokiomis pacientėmis, – nusprendė pakeisti požiūrį į grožio kultą.
„Pagrindinis jų tikslas – paneigti stigmas ir standartus, parodyti, kad bet kokio sudėjimo žmogus vertas mėgautis gyvenimu. Taigi svarbiausia – laužyti standartus ir rodyti pavyzdžius, kaip galima save mylėti ir gerbti“, – kalba G. Valavičiūtė.
Pagrindinė šio judėjimo kova su stereotipais pastaruoju metu vyksta socialiniuose tinkluose, būtent ten, kur grožio kultas ir kuriamas. Dažniausiai prie nuotraukų ar įrašų naudojamos įvairios grotažymės, skatinančios mylėti savo kūną, gerbti jo linijas ir laužyti stereotipus, susijusius su apkūnesniais žmonėmis.
Dydis – nesvarbu
Pasak G. Valavičiūtės, vienomis grotažymėmis rodoma meilė, pagarba sau ir įvairovė – tai #bodypositive, #honormycurves, #bodylove. Kitos grotažymės, pavyzdžiui, #fyourbeautystandards, skatina mitų griovimą: „Tarkim, moteris, sverianti 130 kg, yra modelių agentūros atstovė. Arba triatlonininkė, kuriai, kaip kai kas pagalvotų, reikėtų dietos pasilaikyti, važiuoja dviračiu, plaukia ir dar bėga. Man dar patinka #fatkini (nuo „bikini“) – čia merginos deda savo nuotraukas su bikiniais.“
Pamatęs vieną nuotrauką ar įrašą su tam tikra grotažyme, žmogus gali jų rasti dar daugiau. Taip, padedant šiuolaikinėms technologijoms, sklinda „Body positive“ žinia. Vis dėlto, pasak G. Valavičiūtės, mitus griauna ne socialinės medijos, o žmonės, besinaudojantys jomis.
„Viskas turi prasidėti nuo mūsų pačių. Labai dažnai tie, kurie nepriima kitokių ir netgi garsiai tai išreiškia, patys turi kažkokią problemą – tai, kas tau nepatinka savyje, dažnai matai ir kituose. Antra, jei kuo daugiau pačios kalbėsime, kad būti tokiam, koks esi, yra gerai, galbūt daugiau ir medijos šaltinių apie tai pradės kalbėti. Tiesiog reikia pradėti nuo savęs ir stengtis, kad aplinkiniai irgi perimtų pozityvumą“, – mano G. Valavičiūtė.
Būtent nuo savęs ji ir pradėjo. Neapsikentusi nuo vaikystės lydinčių piktų žvilgsnių ar siūlymų laikytis dietų, prieš trejus metus ji įkūrė judėjimą „Dydis nesvarbu“. Šiandien pašnekovė džiaugiasi matydama, kad projektas yra reikalingas – judėjimo atstovės kviečiamos į mokyklas, merginos joms rašo laiškus, užkalbina gatvėje.
„Kartu su iniciatyva atsiveria daugiau galimybių rengti įvairias akcijas, pavyzdžiui, tokias kaip „Vasarai dydis nesvarbu“. Juk tiek lieknos, tiek apvalios merginos gali mėgautis vasara, nes jai standartai ir dydžiai nerūpi. Šią vasarą bandysime paneigti nuomonę, kad sportas skirtas tik stipriems ir itin liekniems, nes labai dažnai žmonės sako, jog bėgioja tik tamsoje, kad jų kiti nevertintų, arba bijo eiti į sporto salę, nes gali neatlikti kažkurio pratimo“, – kalba G. Valavičiūtė ir skatina drąsiai bėgioti dienos šviesoje, nes dydis – nesvarbu.
