Vilniuje gyvenanti ir prieš trejus metus Vilniaus dailės akademijoje kostiumo dizaino specialybę baigusi Melita patirtį kaupė savanoriaudama mados srityje, vėliau sekė ir bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio klientais. Tačiau didžiausia jos aistra – konceptualios juvelyrikos prekių ženklas „Mellow“. Štai ką Melita pasakoja apie kūrybą, įkvėpimą, polinkį dizainui ir savo kolekciją.
Statybines medžiagas jungiau su pusbrangakmeniais ir tauriaisiais metalais ir sukūriau niekur nematytą medžiagų sintezę.
Patirtis: Pirmaisiais studijų metais dirbdavau savanoriškai arba už labai nedidelį simbolinį užmokestį. Tada sekė darbai su kelias Lietuvos ir užsienio mados prekių ženklais. Šiuo metu dirbu stiliste žurnaluose, drabužių dizainere reklamos agentūrose.
Kūryba: Mano kūryba yra gana dvilypė. Drabužių dizaino kryptyje esu gavusi konkursinį įvertinimą. Bet didžiausias malonumas visada buvo ir yra tai, apie ką svajojau dar mokykloje, – juvelyrika. Iki šiol buvau itin konceptualios juvelyrikos kūrėja – statybines medžiagas jungiau su pusbrangakmeniais ir tauriaisiais metalais ir sukūriau niekur nematytą medžiagų sintezę. Dėl to mano kūryba yra neįprasta ir tuo pačiu turi gana aiškų charakterį, yra atpažįstama.
Paskutinioji mano kolekcija „Oldnewme’18“ – smulkus chuliganizmas prieš save pačią. Nors iki šiol mano kūrybai buvo būdingas kryptingas protestas prieš nusistovėjusias tradicijas, akademinius kanonus ir įprastą medžiagų panaudojimą, šįkart viskas labai apsivertė.
Neturėdama suvokimo apie tai, kaip teisingai valcuoti, poliruoti ar reguliuoti liepsną lituojant sidabrą, pasišoviau viso to išmokti ir juvelyriką pažinti per tradicinę perspektyvą. Nemokėjimas kainavo skaudančias rankas, atsiradusias pūsles, nudegintą odą, bet jausmas, išmokus naujų dalykų ir peržengus save, yra per geras, kad viso to atsisakyčiau.
Įkvėpimas: Mane įkvepia ne naujausių kolekcijų prifarširuoti žurnalai. Man daug patraukliau atrodo ir net labiau įkvepia autoservisas, garažas, varžtai, buitinių prekių parduotuvės. Aš ten einu, nes man įdomu pasižiūrėti į kitus dizaino objektus – siurblius, lygintuvus, skrudintuvus. Dar labai naudinga padėti į šalį kūrybą. Įkvėpimo indikacija čia labai paprasta – savaitė be kūrybos ir organizmas pats prisigamina naujų minčių.
Laikas: Joks. Ši sąvoka yra abstrakti.
Šūkis: „Think outside of the box.“ (liet. „Mąstyk kitaip.“)
Myliu: Tėtį, mamą, seses, Janą, truputį Paulių ir besąlygiškai jausmą, kai po nekūrybos savaitės atsisėdi prie darbo stalo ir paimi į rankas pieštuką. Čia yra gydantis ir pasaulį gera vieta gyventi padarantis jausmas.
Nekenčiu: Neapykantos. Tiesiog nepropaguoju.
Mokytojas: Klaidos. Niekas kitas nemoko taip gerai, kaip paties padarytos klaidos. O apskritai, mane moko viskas, kas yra aplink ir aš pati save. Manau, kiekvienas mūsų esame ir turėtume būti mokytojai visų pirma sau pačiam.
Tikslas: Apie savo tikslus nustojau kalbėti žodžiais. Manau garsiausiai apie juos kalba atlikti darbai. Ir kol kas man tai sekasi daryti geriau. Iš esmės manau, kad per didelis kalbėjimas apie tikslus veda į jų pasidėjimą į nedidelį stalčiuką virtuvėje po orkaite, kuris atidaromas kartą per metus.
Tačiau, manau, ir taip aišku, kad kiekvienam kuriančiam siekiamybė yra saviraiška ir kulminacija, kai supranti, kad už tavo saviraišką kažkas nori mokėti pinigus. Vadinasi, tai, ką kuri, yra reikalinga ir iššaukia emociją. Kitaip žmogus to nepirktų.
„Injekcija“: Tai nėra pirmoji mano „Injekcija“. Bet dalyvaujant su papuošalais – debiutas turbūt yra ne tik man, bet ir pačiam konkursui, nes iki šiol visi dalyviai aplikuodavo su drabužių kolekcijomis. Šiemet džiaugiuosi, kad renginys 101 proc. išpildo savo alternatyvumo idėją inovatyvumo atžvilgiu – renginio vieta tobula.
Kolekcija: „InkliuzoM17/A“ – tai konceptualios juvelyrikos kolekcija, kurioje jungiasi nematyta medžiagų sintezė – praeities gintaras ir dabarties industrinės, statybinės medžiagos. Ji pasakoja apie sustingusį laiką, neegzistuojantį jokioje laiko juostoje.
Sekama istorija apie išnykusios rūšies vabzdžius, kurie įkalinti amžiams gintare tęsia savo pomirtinį gyvenimą ir gilinasi į savo egzistenciją ištrintose laiko ribose. Kolekcijoje gintaras tampa laiko, o statybinės medžiagos – vabzdžio, kuris nepavaldus tam laikui, metaforomis.
„Mados injekcijoje“ dalyvauti su konceptualios juvelyrikos kolekcija pasirinkau ne atsitiktinai. Vabzdys – smulki gyvybės grandis, bet tuo pačiu ir reikšminga visai ekosistemai. Kaip ir juvelyrika madoje, įvaizdyje, stiliuje – maža, bet galinti visa įvaizdį įprasminti ir užbaigti, detalė. Savo dalyvavimu konkurse siekiu kelti konceptualios juvelyrikos vertę Lietuvoje.
