3-as dešimtmetis: išsilaisvinimas ir berniukiškos formos
Anksčiau vyravęs korsetinis apatinių drabužių stilius trisdešimtajame dešimtmetyje pamažu tapo nebemadingas. Jį pakeitė berniukiškos, supaprastintos figūros. Apatinių drabužių esmė šioje epochoje buvo palaikyti aptakią formą. Krūtinė, klubai ir liemuo turėjo eiti viena linija, nebesistengiant išryškinti figūros apvalumų.
1920-aisiais moterys buvo laisvesnės nei bet kada, todėl ir apatiniai drabužiai nebebuvo tokie įpareigojantys. Tai buvo išsilaisvinimas nuo judėjimą ir kvėpavimą varžiusių drabužių. Juos pakeitė prie kūno beveik neprigludę apatiniai, labiau panašėjantys į šilkinius naktinukus. Jie supaprastino kūno linijas, buvo itin mėgstami jaunų, išlaisvėjusių moterų, kurioms rūpėjo atsisakyti senamadiškų „mamiškų“ apatinių. Daug reikšmės turėjo ir įsivyravęs „Flapper“ stiliaus suknelių bumas, kuris dramatiškai paveikė apatinio trikotažo madas. Komfortas tapo esminiu dalyku.
Nors siluetai linko prie berniukiškų figūrų, apatinių dekoravimui neatsisakyta ir pikantiškų detalių, tokių, kaip įvairūs nėriniai ar juostelės. Po truputį ėmė atsirasti ir dviejų dalių apatiniai, tačiau liemenėlė vis tiek nepakėlė ir nepabrėžė krūtinės. Išpopuliarėjo dekoratyvūs keliaraiščiai ir kojinės.
Į vyriškus apatinius taip pat imta žiūrėti laisviau – anksčiau žemiau kelių siekusios trumpikės buvo patrumpintos ir kelių nė nebesiekė. Apatiniai imti siūti iš lengvesnių audinių, tokių kaip linas, šilkas, medvilnė, siekiant, kad oda kvėpuotų. Žiemos metu vyrai nešiodavo vilnonius ilgų rankovių marškinius ir ilgas apatines kelnes, o vasarą pakakdavo trumpikių ir apatinių marškinėlių be rankovių. Kai kur išliko populiarus ir vientisas apatinis drabužis.
Vyrų apatinis trikotažas tapo kur kas linksmesnis spalviškai. Anksčiau vyravusi balta spalva vis dar buvo populiari ir vertinama kaip higieniškumo ženklas, tačiau naujas trumpikių koloritas tapo kone įvairesnis už moterų apatinių spalvas.
4-as ir 5-as dešimtmečiai: Pin-up merginos ir kitokia moterų realybė
Įsivaizduodami to laikotarpio apatinį trikotažą, daugelis galvoje turi žavingas pin-up merginas, šelmiškas garbanes, prisidengusias satinu ir nėriniais. Tokios nuotraukos, ypač 5-ame dešimtmetyje, puikavosi žurnalų puslapiuose ir buvo itin populiarios tarp vienišų kareivių. Gracingos moterys pozavo tik su korsetais, naktiniais marškinėliais ar maudymosi kostiumėliais, o šios nuotraukos ikoniškomis išliko iki šių dienų. Vis dėlto tos epochos apatinio trikotažo realybė buvo visai kitokia.
Būtent tuo laikotarpiu apatiniai drabužiai pradėjo labiau panašėti į tai, ką dabar mes vadiname „apatiniu trikotažu“. Jie tapo trumpesni, o jų kirpimas – arčiau moters kūno, aiškesnių linkių. Populiariausios kelnaitės – iš medvilnės ir nailono, o šios švelnios medžiagos dažnai būdavo puoštos ir nėriniais. 5-ame dešimtmetyje liemenėlės dažniausiai buvo gaminamos iš ratino atlaso ir medvilnės. Jos buvo baltos, dramblio kaulo arba itin populiarios persikų spalvos. Jau tada buvo galima reguliuoti liemenėlių petnešėles ir, kaip šiais laikais, užsisegti metaliniais kabliukais.
Daugybė prekių ženklų pabrėžė puikiai priglundančius audinius, trumpesnius apatinių kraštus ir tai, kaip puikiai jie tinka prie prigludusių drabužių. 4-ame dešimtmetyje populiariosios prancūziškos apatinės kelnaitės buvo panašios į trumpus boksininkų šortus. Per Antrąjį pasaulį karą moterims net teko vogti parašiutų šilką, kad iš jo galėtų pasisiūti apatinį trikotažą. Apatinio trikotažo stilius buvo pritaikytas ir prie naujų viršutinių drabužių madų. Kad ir kaip puikiai mūsų akimis atrodo į korsetus įspraustos damos, tų laikų moterys norėjo patogumų, o ne suvaržymų. Taigi apatinis trikotažas buvo modeliuojamas taip, kad tik švelniai pabrėžtų moteriško kūno formas.
Su to laikotarpio apatiniais buvo paprasčiau judėti ir tai buvo itin pravartu, atsižvelgiant į tai, kad moterys ne tik dirbdavo namuose, įstaigose bei gamyklose, bet ir užsiimdavo aktyviu laisvalaikiu. Darbas gamyklose karo metais (ir ne tik) tapo daug lengvesnis, kai apatiniai buvo labiau pritaikyti judėti.
Kitaip nei moterų, vyrų apatinis trikotažas ne daug kuo pasikeitė. Nors 5-ame dešimtmetyje vyriškas apatinis trikotažas ir buvo kiek kitoks. Po kasdieniais drabužiais jie dėvėjo kelnaites, apatinius šortus arba kombinezonus.
Baltos megztos kelnaitės buvo gaminamos iš medvilnės ir turėjo elastinę juostelę. Tokios trumpikės buvo užkeliamos aukštai, iki juosmens. Dažniausiai jos buvo dėvimos kartu su tokios pačios medžiagos apatiniais marškinėliais. Šortus tekdavo užsikelti virš bambos, o jų ilgis siekė viršutinę šlaunies dalį. Užpakalinė šortų dalis buvo kiek apkritusi, leidžianti vyrams judėti laisvai, be suvaržymų.
5-ame dešimtmetyje vyrai visada vilkėjo apatinius marškinius. Prieš karą balti medvilniniai marškinėliai su gilia apvalia iškirpte buvo įprastas standartas. Kiek vėliau, po karo, atsiradę marškinėliai trumpomis rankovėmis tapo įprastu kasdieniu drabužiu.
6-as dešimtmetis: aukštas liemuo ir dirželiai
Pasibaigus karui tapo lengviau prieinami nauji audiniai, todėl pastebima šiokia tokia atgaiva. Nors klasikinės moteriškos figūros idealas išliko gana panašus į paskutines dvi eras, ypatinga tendencija, išpopuliarėjusi 50-aisiais, buvo aukštas moteriškų kelnaičių liemuo. Tokie apatiniai suformuodavo figūrą į smėlio laikrodžio siluetą – liemenėlės užsmailintomis viršūnėmis pakėlė ir pabrėžė krūtinę. Dažnai tokio tipo apatiniai dirželiais užsikabindavo prie keliaraiščių, kurie padėjo prilaikyti kojines.
Apatinių drabužių reklamos tapo vis seksualesnės. Netgi pastebima, kad tuo metu rinka buvo labiau orientuota į vyrus, kurie perka apatinius savo antrosioms pusėms. Moteris šiame dešimtmetyje įgavo ryškų „žmonos“ arba „namų šeimininkės“ įvaizdį, tad ir mados labiau linko prie praktiškumo. Dėl viskozės ir elastano išpopuliarėjimo apatiniai tapo kur kas patogesni ir malonesni kūnui nei anksčiau.
Hipsteriai pažymėjo šeštąjį dešimtmetį jaunatviškų laisvių ir smagaus stiliaus pojūčio ženklu. Nuo šeštojo dešimtmečio vyrų apatinių stiliuje atsirado spalva ir raštas, o nauji audiniai, tokie kaip viskozė, leido kurti trumpesnius apatinius. Vis dėlto vyrų apatiniai išliko aukšto liemens, neprigludę prie kūno, laisvi, kad nevaržytų judesių.
7-as dešimtmetis: spalvoti ir žaismingi apatiniai
Tų laikų apatiniai atspindėjo moterų žaismingumą, išryškino jaunimo kultūrą ir laisvę bei pasiūlė įvairovę – nuo pastelių iki meškiukų. Vintažinis apatinis trikotažas buvo ir madingas, ir linksmas. Populiariausi apatiniai buvo pagaminti iš nailono. Iš dailių nėriniuotų ir tamprių audinių buvo gaminamos trumpikės, prie klubų priglundančios kelnaitės (angl. hip-huggers) ir bikini kelnaitės. Būtent tame dešimtmetyje buvo sukurti daugelis iki šių dienų populiarių apatinių drabužių stilių - „močiutės“ kelnaitės, kūno formą palaikantys apatiniai ir paprastos liemenėlės.
Kai kurie apatiniai drabužiai, tokie kaip apatinis diržas, seniai be gailesčio pamiršti, tačiau kai kurie elementai iš to dešimtmečio virto nesenstančia klasika. Pavyzdžiui, aukštas liemuo išliko itin populiarus per visą dešimtmetį ir savo populiarumo nepraranda iki šiol. Dešimtmečio pabaigoje išpopuliarėjo smagūs „savaitės dienų“ apatiniai, kurie savo populiarumo piką pasiekė 8-ame dešimtmetyje.
Vyrų apatinis trikotažas 7-ame dešimtmetyje taip pat tapo ryškesnis, bet, nepaisant atsiradusių margintų ir spalvotų audinių, tarp konservatorių populiariausios išliko baltos medvilnės trumpikės. „Boksinininko šortus“ jauni žmonės pradėjo dėvėti per garsiąją Muhammad Ali ir Sonny Liston dvikovą 1964 m., tačiau greitai šio tipo apatiniam trikotažui rimtą iššūkį metė bikinio stiliaus trumpikės.
Naujos audinių technologijos garantavo vis didesnį apatinio trikotažo patogumą, ypač kai rinkoje atsirado elastanas. Vyriški apatiniai tapo mažesni ir įvairesni, buvo pradėti kurti konkrečioms amžiaus grupėms ir tikslams.
8-as dešimtmetis: žemo liemens glamūras
Aštuntame dešimtmetyje moteriško apatinio trikotažo stiliai grįžo prie romantiško įvaizdžio šaknų. Kartu su vis populiarėjančiais žemais aukštakulniais atėjo ir žemo liemens apatinių mada, tapusi aštuntojo dešimtmečio karaliene. Nors mielas žaismingumas buvo vis dar populiarus paauglių apatinių modeliuose, jaunos moterys jau „išaugo“ iš tokio stiliaus ir ėmė dėvėti šilko apatinius su nėriniais. Disko stiliaus perteklius visose srityse, įskaitant ir moteriškus apatinius, virto atgyvena.
Jungtinėje Karalystėje griežti aštuntojo dešimtmečio džinsai trumpikėms vėl suteikė pirmenybę. Tačiau 1970-ųjų dizaineriai, tokie kaip Calvinas Kleinas, savo reklamose pradėjo naudoti beveik nuogus modelius. Vyriški apatiniai dar labiau suklestėjo, buvo išradingi, įvairūs. Tai buvo ne tik „Boxer“ tipo apatiniai ar trumpikės, bet ir kur kas seksualesni – netgi vyriški stringai.
9-as dešimtmetis: Cher ir aerobikos išgarsinta mada
Išgarsinti tokios mados ikonos kaip Cher ir Jane Fondos Leotard aerobikos treniruočių video, bodžiai ir itin aukšto kirpimo kelnaitės 9-ame dešimtmetyje išgyveno aukso amžių. Aukšta bikinio linija ir atviri klubai tapo itin svarbia pastarojo dešimtmečio moterų ne tik apatinių, bet ir maudymosi kostiumėlių (prisiminkite „Gelbėtojus“) mados dalimi. Vis dėlto 9-ame dešimtmetyje dominavo ne tik apatinis trikotažas aukštu liemeniu, bet didelio populiarumo sulaukė ir siaurikės.
Komercinis susidomėjimas sportu reiškė, kad vyrų apatinis trikotažas taip pat tapo apranga, paryškinančia jų kūną. Vyriškas apatinis trikotažas, kaip ir moteriškas, neatsiliko nuo dominuojančių madų. Tarp vyrų taip pat išpopuliarėjo stringai. Jie populiarūs tapo ne tik dėl erotinio patrauklumo, bet ir dėl to, kad puikiai atrodydavo po aptemptomis kelnėmis. Vyriškos kelnaitės sutrumpėjo ir tapo tokių dizainerių kaip Calvinas Kleinas prekiniu ženklu. „Y“ formos priekis ir toliau išsaugojo populiarumą.
10-as dešimtmetis: minimalizmas ir „Victoria's Secret“ iškilimas
Dešimtame dešimtmetyje išpopuliarėjo minimalistinė mada. Calvino Kleino „heroin chic“ stilius (išblyškusi oda, pajuodę paakiai ir raudonos lūpos) buvo to meto estetikos viršūnė.
Apatiniai drabužiai su vardinėmis etiketėmis ant juostelių sudarė didelę dalį 90-ųjų pradžios apatinių tendencijų. Vėliau ši mada perėjo prie kur kas spalvingesnių ir erotiškesnių apatinių drabužių, kartu su tokių kompanijų kaip „Victoria's Secret“ proveržiu. Išpopuliarėjo push-up liemenėlių, pakeliančių krūtinę tipas, siekta dar labiau pabrėžti seksualumą.
Išpopuliarėjus „boxer“ tipo vyriškiems apatiniams, praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje nebuvo padaryta didžiulių proveržių. Panašu, kad šioje srityje buvo pasiekta komforto ir stiliaus dermė.
XXI a. 1-as dešimtmetis: stringų manija ir išnykusi riba
Ironiška, tačiau 2000 m. Sisquo išleista „Thong Song“ (Stringų daina) pranašiškai uždavė toną apatinių madai iki pat dešimtmečio vidurio. Į madą grįžo džinsai žemu juosmeniu, kartu su savimi atsinešdami ir matomų stringų dirželių tendenciją. Viskas buvo iš šilko, nėrinių ir satino. Galima sakyti, kad mada atrodė taip, lyg išeinant iš namų neturėta pakankamai laiko apsivilkti visų viršutinių drabužių.
Viršutiniai ir apatiniai drabužiai mažai kuo besiskyrė. Seksualinio pobūdžio drabužiai buvo itin populiarūs, tad apatinis trikotažas irgi nebuvo išimtis. Žvaigždės net nebandydavo slėpti apatinio trikotažo, o atvirkščiai – ieškodavo būdų, kaip jį išryškinti.
Didelio populiarumo sulaukė ir berniukiškų šortų stiliaus apatinis trikotažas. „Spanx“ sukūrė formuojančius apatinius su įvairiomis juosmens juostelėmis, kad jie tiktų įvairių dydžių moterims.
Nuo XXI a. pradžios vyriškas apatinis trikotažas mažai kuo pasikeitė. Buvo itin populiarūs aptempti šortai su plačia elastine juostele viršuje. Tokie apatiniai išliko ir iki šiol, tik kiek pakeitė savo stilių.
2-as dešimtmetis: įvairovė ir kūną glostantis patogumas
Populiarumo viršūnėje 2010 m. atsidūrė švelnūs tonai ir pastelinės spalvos. Karaliavo šviesūs rožinės ir kreminės spalvų moteriški apatiniai. Apatinių drabužių elementus, tokius kaip nėriniai ar korseto formos, imta aktyviai naudoti viršutinių drabužių stiliuje.
Šiame dešimtmetyje visur, įskaitant apatinių drabužių pasaulį, prasidėjo didžiulė paskata įvairovei. Tokios kompanijos kaip „Nubian Skin“ siūlė įvairių tonų kūno spalvos apatinius drabužius, taip pagerbdamos moterų kūno spalvos ir formų skirtumus.
„Thinx“, pergalvodami menstruacinių kelnaičių idėją, iš naujo apibrėžė, ką reiškia būti šiuolaikine moterimi; dauguma moterų pasirinko pamilti savo kūno linijas ir nebepaisyti anksčiau vyravusių standartų.
Vyriškų apatinių stiliuje taip pat atsispindėjo įvairovė bei laisvė rinktis tarp skirtingų stilių, spalvų, raštų.
Tiesa, perbėgus visą apatinių madų raidą, didelę prasmę įgauna posakis „istorija mėgsta kartotis“: pamažu laipsnišką naujų stilių ir raštų kūrimą keičia žvilgsnis į senąsias madas – šalia šiuolaikinių drabužių dizainų vėl tampa populiarūs specifiniai praėjusių laikotarpių įvaizdžiai, padarę didelę įtaką dabartinei madai.
