Šis lopšys vadinamas „Cloud 9“. Debesį galima rasti neseniai netoli Trakų veikiančiame prabangiame „SPA Esperanza“. Įrenginį sukūrė menininkas Sha iš Vienos, susiejęs filosofiją su holistiniu gydymu. Be Lietuvos, tokį dar turi Maldyvai, Saudo Arabija, Rusija, Čekija ir Vokietija.
Lopšys sumodeliuotas taip, kad atsigulęs esi tokioje pačioje padėtyje, kaip kūdikis motinos įsčiose. Gulint debesyje veikia daug skirtingų elementų: temperatūra, šviesa, dažnis, garsas, judesys. Vaisius mamos pilve jaučia, koks paros metas, girdi įvairiausius garsus – tiek iš mamos išorinės aplinkos, tiek jos kūno organų veiklą. Visą tą patirtį siekiama perteikti žmogui, atsigulusiam į lopšį.
Be jo, šiame SPA yra dar keturios modernios lovos, kokių iki šiol nebuvo Lietuvoje, bet lopšys mane domina labiausiai.
Keista, neįprasta, malonu
Baltas debesis pastatytas juodame kambaryje, kurio sienose blyksi mažos žalsvos švieselės. Mano užpakalis, lyg hamake, smunka žemyn, kojos ir galva lieka aukščiau. Esu apklojama kailiniu apklotu, nes pats debesis nėra šiltas. Mano šąlančioms galūnėms norėtųsi daugiau šilumos. Aparatas įjungiamas, aš paliekama viena tamsiame kambaryje ir nesuprantu, ar man ausyse švilpia, ar tikrai kažką girdžiu. Pamažu švilpimas stiprėja, viršuje tvenkiasi spalvota šviesa, lyg pro debesį skverbtųsi saulė, ir pajuntu šilumą nugaroje.
Keičiasi spalvos ir garsai, girdžiu švokštimą – lyg pučia vėjas, lyg ošia jūra, o man šilta. Įsijungia vibracija, jaučiu, kaip ji pasiekia kūną, ir debesis pradeda mane supti.
Keičiasi spalvos ir garsai, girdžiu švokštimą – lyg pučia vėjas, lyg ošia jūra, o man šilta. Įsijungia vibracija, jaučiu, kaip ji pasiekia kūną, ir debesis pradeda mane pamažu supti lyg kūdikį lopšyje. Žinau, kad siekiant visiško atsipalaidavimo, reikėtų mažiau stebėti, kas vyksta, užsimerkti ir nusiraminti, bet negaliu, nes žinau, kad turėsiu tai aprašyti.
Įpusėjus laikui, kai šviesos prigęsta, suprantu, kad debesis imituoja naktį, nusprendžiu užsimerkti. Vis tik gaudžiantys garsai man trukdo visiškai atsipalaiduoti, jie stiprūs, artėja prie kulminacijos, staiga suvokiu, kad panašus gaudimas buvo filme su Tome Cruise'u „Pasaulių karas“, kai Žemę užplūdo ateiviai. Dėl šios asociacijos man tą garsą norėtųsi išjungti, nors suprantu, kad debesis galbūt imituoja, kaip dirba mamos virškinamasis traktas – aš juk įsčiose.
Po kelių minučių pro debesį pradeda skverbtis ryški šviesa – pramerkiu akis ir suprantu, kad jau „rytas“. Garsai ramesni, jaučiuosi žvali. Nustembu, kai po minutės kitos vėl sutemsta. Žvelgiu į juodas sienas su spindinčiomis švieselėmis ir jaučiuosi, lyg plūduriuočiau kažkur kosmose, tarp žvaigždžių. Nutyla garsai, lopšys nustoja vibruoti ir suprantu, kad kelionė baigta.
Atsikėlusi jaučiuosi ir keistai, ir įdomiai. Žadama, kad 20 min. atstoja 2 val. gilaus miego – aš taip lyg ir nesijaučiu, bet kas žino, koks yra jausmas giliai pamiegoti dvi valandas?
Galbūt reikia susivokti, ką patyriau, bet manęs jau laukia kita lova.
Pamirštu kvėpuoti
Kupina įspūdžių keliauju iš pažiūros į paprastesnį kambarį, kur yra „Amfibija“. Kaip vėliau paaiškės, ji man padarys didesnį poveikį.
Tai masažinė lova su „SpaWave“ terapija, „Amfibijos“ paviršius padengtas specialiomis šildomomis pagalvėlėmis. Muzikos skleidžiami garsai susijungia su tam tikromis vibracijomis, kurias skleidžia čiužinys. Tai vadinama binauriniu ritmu, kai vibracijos tiesiogiai stimuliuoja smegenis ir vidaus organus, suteikia ląstelėms gyvybingumo.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad po procedūros depresijos ir streso sumažėja 40–60 proc., o miego kokybė pagerėja 80 proc. Ši programa buvo sukurta siekiant grąžinti į normalų gyvenimą iš Afganistano grįžusius karius. Pakankamai svarūs argumentai, kad išbandyčiau.
Guluosi ant šildomos lovos ir grožio terapeutė Ela Pavliukoic pradeda man daryti jauninančią veido procedūrą su šveicariška „Margy's“ kosmetika. Ela tepa pienelį ant mano veido, jį masažuoja ir nuosekliai pasakoja, ką daro. Dievas mato, aš tikrai mėginu klausyti, bet tas masažas ir kūną šildanti lova kėsinasi mane atjungti. Kosmetologė tai tepa, tai valo odą, tai deda dumblius, tai juos tirpina, tai vėl nuvalo, tai vėl kažką tepa, tai masažuoja veidą ir pečius. Aš kapituliuoju. Galiausiai man užtepa veido kaukę, uždeda ausines, įjungia muziką ir palieka vieną.
Po kokių 5, o gal 10 minučių suprantu, kad pamiršau kvėpuoti, mano kvėpavimas pasidaro gilus ir lėtas.
Muzika maloni, aš guliu ir nesuprantu, kiek dabar valandų, lyg ir po pietų, bet valgyti nuo ryto nenoriu. Po kokių 5, o gal 10 minučių suprantu, kad pamiršau kvėpuoti, mano kvėpavimas pasidaro gilus ir lėtas, kvėpuoju taip, kaip kvėpuoja kūdikiai (užaugę mes tai pamirštame ir persiorientuojame) – įkvėpdama išpučiu pilvą, iškvėpdama įtraukiu. Toks sulėtėjęs kvėpavimas primena gilią meditacijos būseną.
Praguliu vos 15 minučių (įprasta procedūra trunka 30–60 min.) ir atsikėlus aplanko keistas jausmas, kūnas toks lengvas, kad eidama koridoriumi šonu kliudau sieną. Ima juokas, nuotaika gera, norisi atsigerti kavos ir pasivaikščioti.
Nors į procedūrą atėjau smarkiai nušalusiu ir raudonomis išsausėjimų dėmelėmis išmėtytu veidu, mano veidas atsigauna. Negaliu sakyti, kad dėmelės išnyko, bet veidas tiek pridrėkintas, kad net blizga, o spalva vienodesnė.
Romantiška smėlio istorija
Be išbandytų dviejų modernių lovų, įdomi pasirodė ir „Smėlio lova“. Ant šilto kvarcinio smėlio dedamas specialus gultas, kur atliekamos įvairios procedūros. Karštas smėlis skatina kraujo ir limfos apytaką, stimuliuoja oksidacijos procesus, koreguoja kūno linijas. Tokia lova tinkama norintiems atsigauti po traumų ar ligų, mažina įtampą ir skausmus.
XX a. pabaigoje vokietis smėlio lovą sukūrė kenčiančiai žmonai.
Smėlio lova – tai romantiškos istorijos pasekmė: XX a. pabaigoje vokietis smėlio lovą sukūrė kenčiančiai žmonai. Jie atostogaudavo prie Viduržemio jūros ir žmona pastebėjo, kad gulint ant pliko karšto smėlio jai neskauda nugaros, o naktį pavyksta užmigti. Vyras svarstė, kaip padaryti, kad moters nekankintų nuolatiniai skausmai ir nemiga, ir parsivežė to smėlio. Taip gimė smėlio lova, dabar plačiau naudojama gydymui ir atsipalaidavimui.
Apibendrinimas
Teigiama, kad „Cloud 9“ skirtas norint greito poveikio, o „Amfibija“ – siekiant ilgalaikio atsipalaidavimo ir tam reikalingas 5–6 kartų kursas.
Aš pati grįžusi po šių dviejų procedūrų puolu rašyti straipsnio ir vėlai vakare suvokiu, kad beveik galėčiau užmigti prie kompiuterio. Mane užplūsta stiprus nuovargis, tačiau atsigulus į lovą per daug įspūdžių, kad pavyktų užmigti. Atsikeliu ryte, ir vėl tas pats gyvenimas, lyg jokių lovų nė nebūta. Tik kaip per miglą atsimenu, kad sapnavau kažkokį kūdikį, gal net du.
Jeigu skaitytojams įdomios tokių procedūrų kainos, tai pagulėti 20 minučių debesyje kainuoja 50 eurų ir tai pigiausia pramoga. Visa kita atsieis 100–210 eurų. Paprastai kalbant tai skirta tiems, kurie gali neskaičiuoti arba nori bent kartą gyvenime išbandyti unikalią patirtį.
