R.Kalinkinas pasakoja, jog nuotraukose specialiai atsisakė realių modelių, nes kiekviena suknelė individuali, pritaikyta būtent tai moteriai, kuriai ji buvo siūta. Taigi, studijinių manekenų pasirinkimas leido atskleisti pačias sukneles jų neužgožiant. Šią fotosesijos idėją padėjo įgyvendinti fotografė Gertrūda Varnaitė.
Tradicinių baltų suknelių dizainerio kolekcijoje nedaug, o ir šios dažniausiai slepia netradicinę funkciją. R.Kalinkinas neslepia, jog itin mėgsta transformuojamus siluetus, pavyzdžiui, sukneles, turinčias specialius raištelius, kurie padeda šventinio vakaro metu ilga suknelę akimirksniu paversti trumpa.
Spalvų koloritas taip pat platus – nuo švelnios smėlio ar romantiškos persikinės iki prabangios pilkos ar sodraus žalumo.
Visose savo suknelėse stengiuosi išlaikyti subtilų balansą – tai man yra tikroji prabanga.
„Visose savo suknelėse stengiuosi išlaikyti subtilų balansą – tai man yra tikroji prabanga. Jei kirpimas sudėtingas, tuomet bus mažiau dekoro. Jei siluetas minimalistinis – tuomet puošiu suknelę rankų darbo siuvinėjimu ar nėriniais. O uždaram, asketiškam suknelės priekiui geriausia atsvara – įspūdinga atvira nugara. Toks mano principas – harmonija visur“, – aiškina kūrėjas.
Jis prisipažįsta, jog kurdamas vestuvines sukneles visada nori, kad kiekviena nuotaka, kurios apdaru rūpinosi, po dvidešimties metų pažvelgusi į savo vestuvių nuotraukas pasakytų „Tai buvo išties nuostabu!“, o ne „Ir ką aš sau galvojau...“.
„Būtent todėl buvimas savimi renkantis suknelę yra toks svarbus – noriu, kad žmonės visų pirma prisimintų nuotaką, savo dienos Karalienę, o ne pačią suknelę“, – sako R.Kalinkinas.
