Didžiausia vertybė - mūsų laikas. Bet ar galima gailėti laiko sau, savo pomėgiams, bendravimui, tobulėjimui? Jeigu manote, kad dabar pats laikas kažką keisti ar keistis, tai tokia galimybė yra – šiaurės Lietuvoje, o jei tiksliau, Biržuose, startuoja kūrybinės dirbtuvės „Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją".
„Į praktinius užsiėmimus kviečiu moteris ir merginas, ypač vaikus auginančias mamas, pasikalbėti apie tai, kas svarbu – nuo stiliaus iki savianalizės praktikos ar vaikų auklėjimo. Bus įdomu",– pažada į kūrybines dirbtuves PORTFOLIO erdvėse kviečianti įvaizdžio psichologė ir saviugdos/saviraiškos programą vykdanti mentorė Lijana Judickaitė.
Prieš 17 metų Biržuose įkurtos viešosios įstaigos Portfolio meno galerijos misija, anot direktorės Lijanos Judickaitės, buvo ne tik kurti maistą, bet meną. Per tiek veiklos metų, daug kas keitėsi, tačiau vizija išliko ta pati – suteikti žmogui malonumą skaniai pavalgyti ir susipažinti su menu. Todėl L. Judickaitė ir rengia seminarus apie svarbiausius dalykus – meną, grožį, estetiką, savęs pažinimą, bendravimą, supratimą...
„Kas svarbu man, tikriausiai svarbu ir kitoms moterims, nevertinant jų nei socialinio sluoksnio, nei profesijos ar amžiaus. Nusprendžiau parengti projektą ir, gavusi finansavimą, kviečiu moteris susiburti tam, kad kartu sukurtume išskirtinį, naująjį „AŠ“. Galiu pasakyti, kad tai bus išskirtiniai užsiėmimai, kurių metu sužinosite ir atliksite daug įdomių, giluminių, stiliaus ir savianalizės praktikų. Gal projekto pavadinimas ir sudėtingas, tačiau apimantis esmę – kalbėsime apie vidinį kūrėją, kūrybingą asmenybę, kuriai rūpi vaikai, šeima, o svarbiausia - pati sau patinkanti moteris kūrėja", – sako praktinių mokymų vadovė, įvaizdžio psichologė (Konstantino Bogomolovo Image design school, 6 metų patirtis) ir saviugdos/saviraiškos programą vykdanti mentorė L. Judickaitė.
Mokomės gyventi šia diena, ne praeitimi
– Tikriausiai galima sakyti, kad savęs pažinimo seminarai yra madingi, todėl dažniausiai jie brangiai kainuoja. Jūs kviečiate į mokymus, kurie nemokami. Kodėl?
– Pernai organizavau seminarus „Moters galia manyje" ir sulaukiau daug gerų atsiliepimų, todėl šiemet parašiau projektą „Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją" ir tęsiu kūrybines dirbtuves.
Šį projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl dalyvavimas nekainuos.
„Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją" – gal skamba sudėtingai, bet tai – gyvenimiška. Prisiimti atsakomybę už savo vidinį kūrėją, tai mokėti gyventi čia ir dabar, bet ne praeitimi. Po tam tikrų įvykių kažko netenkame, tada gailimės... Arba gyvename ateitimi - svajojame apie naujus namus, naują automobilį, naują kelionę...
Galvojame, kad tada, kai visa tai turėsime, kažkas pasikeis, tačiau... Pamirštame gyventi dabarties momente. O vidinis kūrėjas gyvena čia ir dabar, jis džiaugiasi kiekviena akimirka. Reikia išmokti branginti tą minutę, kurią turime dabar. Saviugdos kelyje mokomės išsigryninti sąmoningumą, kad reikia palikti praeitį, pasilikus patirtį ir neliesti ateities, nes jos dar nėra.
Praeities ir ateities mes negalime apčiuopti, todėl turime tik dabart Praeities ir ateities mes negalime apčiuopti, todėl turime tik dabartį.
Kalbant apie atsakomybę, žmogus iš prigimties linkęs atsakomybę permesti kitiems – kaltina gyvenimą, valstybę, savo artimą... Dėl savo išgyvenimų kaltiname kitus, tik ne save. Tačiau, norint išspręsti nesutarimus, reikia išminties nusileisti. Taip ugdome vidinį savo kūrėją, mokydamiesi prisiimti atsakomybę ir gyvendami dabartimi.
Nereikia pamiršti – jeigu ketinimai nuoširdūs, tai pasieksi savo tikslų. Bet jeigu tikslas –valdžia, karjera, žinomumas, pinigai, tai anksčiau ar vėliau sugrįši į tą patį tašką.
– Kaip išmokti gyventi dabartimi, jeigu skauda širdį dėl praeities ir slegia nežinomybė dėl ateities?
– Reikia išmokti atitrūkti – sekti tai, ką galvoji, ką kalbi ir ką darai. Visa ši grandinė turi sutapti. Jeigu žmogus viena galvoja, o kita sako, jau negerai. Jeigu turėsi svajonę ir tik galvosi, bet nedarysi nieko, kasdien nesistengsi, tai svajonė ir liks svajone. Tačiau jeigu turi idėją, galvoji, kaip ją įgyvendinsi, netgi sukursi planą ir dėl to kažką padarysi, anksčiau ar vėliau svajonė išsipildys.
Kūrybinėse dirbtuvėse „Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją" ir mokysimės suprasti, kad mumyse užprogramuotas kūrėjo genas, tik reikia jį išnaudoti. Mes viską galime ir tai turime suprasti. Apie tai, kas svarbiausia ir verslą.
– Maistas, menas, įvairūs projektai... Ar tai suderinama?
– Kiti stebisi, kad mūsų veikloje daug meno ir švietėjiškos veiklos, o taip yra todėl, kad PORTFOLIO – viešoji įstaiga, ne pelno siekianti organizacija. Mūsų šeima buvo pasiskirsčiusi – vyras atsakingas už kavinę, o mano aistra – menas, edukacijos, švietimas. Todėl darau tai, kas artima širdžiai, tai, ką išmanau ir žinau.
– Kas jums pačiai dabar svarbiausia?
– Dabar man svarbiausi – vaikai. Daug domiuosi, skaitau ir pačiai kyla daug klausimų, todėl pagalvojau, kad seminaras bus naudingas mamoms, kurios, kaip aš, augina paaugles dukras ar sūnus.
Mes galime susitikti ir pasikalbėti apie tai, kas mums rūpi, dalintis žiniomis, patirtimi. Mes turime vaikams sudaryti saugią aplinką, o svarbiausia – skirti jiems daug meilės.
– Dabar Jums reikia ypatingos tvirtybės, nes tenka rūpintis ir kavine, ir tęsti savo veiklas. Kaip pavyksta?
– Taip, krūvio dvigubai daugiau. Bet tokia jau moters duotybė - jeigu ji gali išnešioti kūdikį ir pagimdyti, tai ji sugebės bet ką.
Jūsų seminarai ir mokymai skirti išskirtinai tik moterims. Bet gal ir vyrams reikia labiau pažinti save. Kita vertus, daugiau žinodami apie moteris, jie jas labiau supras?
Kadangi aš nesu vyras, tai ir mokymai – ne vyrams. Be to, vyrams paprasčiau–jie sugalvoja ir daro. O moteris labai ilgai galvoja, svarsto, abejoja... Ji turi daug baimių. Būdama moterimi, aš labiau suprantu, ko reikia kitoms.
Galiu dalintis savo patirtimi, tuo, ką esu praėjusi, ką esu pati išgyvenusi, pati pasimokiusi. Nėra taip, kad perskaičiusi vadovėlį, dėstau išmoktus dalykus. Kai ateina laikas dalintis, tenka labai didelė atsakomybė, nes pasakoji tai, ką pats patyrei.
– Kalbėti apie save atvirai - tarsi apsinuoginimas prieš minią. Iš kur Jumyse tiek drąsos?
– Nebijau sakyti tiesos į akis, kad ir kokia ji būtų. Jeigu žmogus lipa į sceną tik tam, kad pasirodytų, koks gražus, minkštas ir pūkuotas, tai yra problema. Kai eini su noru dalintis nuoširdžiai ir iš širdies, visada yra vilties, kad tai kažkam bus naudinga, kad padės mano žinios. Kiekviename seminare žmonės labai skirtingai supranta informaciją, nes kiekvienas ją vertiname pagal savo pasaulėžiūrą, skirtingai. Mano tikslas, kad kiekviena moteris, išėjusi iš seminaro, kažką viduje išsineštų –ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savimi. Geriausias vaistas - pokalbis.
– Nuo ko priklauso žmogaus pasitikėjimas savimi?
– Pasitikėjimas savimi priklauso nuo daugelio dalykų, bet tai gali būti ir pasakytas komplimentas, ir naujas apsirengimo stilius arba šukuosena... Kai po vieno seminaro moteris pasakė, kad nuėjusi į rūbų parduotuvę pasirinko mano rekomenduotą rūbų derinį, išties apsidžiaugiau, kad mano žodžiai nebuvo tušti, nes iškart pritaikyti gyvenime. Tai yra gerai, nes sugebėjau įkvėpti, motyvuoti. Toks mano tikslas ir yra – kažką naujo įnešti kitų gyvenimuose. Kiekvieno – jauno ir vyresnio amžiaus – žmogaus gyvenime būna krizės. Kaip jas išgyventi? Negi padės naujas rūbas arba šukuosena?
Paauglystės ir vyresnio amžiaus krizės panašios –siaučia hormonų audros, keičiasi nuotaikos... Bet svarbiausia – kalbėtis. Nereikia kovoti su tuo, bet atrasti savyje nusiraminimą. Jeigu paauglys suirzęs, pakalbėkite su juo, gal jis tik kokio saldėsio nori. Ir nereikia prievarta nieko siūlyti, nes geriausias vaistas – pokalbis. Jeigu paaugliui liūdna, gal leiskime jam paliūdėti, paskaityti knygą, užsiimti mėgstama veikla... Jeigu bando rasti kontaktą, tai artimieji privalo čia ir dabar skirti jam dėmesį.
– Ko labiausiai bijome savo gyvenime, tai pokyčių. O Jūs drąsinate nebijoti keistis ir priimti tokius sprendimus, kurie padėtų atsiskleisti asmenybei. Tai negi mesti darbą ir ieškotis kito?
Reikia save nuteikti pokyčiams, subręsti tam ir priimti sprendimą. Nereikia bijoti ieškoti kitos, širdžiai mielesnės darbo pozicijos. Žinoma, galimas ir kitas variantas. Žmogus galvoja, kad ten, kur dabar dirba, blogai, o kitur labai gerai. Todėl tada vertėtų pakeisti požiūrį į darbą. Pastebėjau, kad jaunesni žmonės yra drąsesni, jie nebijo eksperimentuoti ir keisti darbus. Vyresnioji karta sėslesni. Galimybių visada yra, tik reikia susivokti savyje.
Juk galima dejuoti, kad blogai, tačiau reikia ką daryti, kad būtų gerai. Apie tai mes kalbėsime
projekto „Priimk atsakomybę už savo vidinį kūrėją" dirbtuvėse. Jeigu būtų nuolatinis finansinis palaikymas, tai tokie saviugdos mokymai galėtų vykti kiekvieną mėnesį. Jeigu kiekvienas po truputėlį pasistengtume vardan sveikos, laimingos visuomenės, tai visiems būtų geriau.
Išorės ir vidaus harmonija
– Kūrybinių dirbtuvių metu visos veiklos bus nukreiptos į savianalizę. Bet kas gali padėti atsakyti į klausimus: kokiame gyvenimo etape šiuo metu esu? Ar noriu ką nors keisti? Nuo ko reikėtų pradėti?
– Aš būsiu tas žmogus, kuris padės atvesti į pokyčių kelią. Jungiu dvi disciplinas – įvaizdžio dizainą ir psichologiją. O psichologija – ne medicininė, bet kvantinė psichologija, aš ją vadinu gyvenimo abėcėle. Normali praktika šeimai turėti savo psichologą, tačiau Lietuvoje šis supratimas ateina labai pamažu. Mes visi turime problemų, gyvenimo traumų, tačiau reikia suprasti, kad tai normalu, nes toks pasaulis. Žmogui iššūkiai – normali praktika, tik ne visi mokame juos priimti ir išspręsti problemas.
– Koks ryšys tarp vidinio žmogaus pasaulio ir įvaizdžio?
– Labai stiprus ryšys. Nes savimi pasitikinti moteris pirmiausia išsiskiria savo įvaizdžiu. Todėl mokysimės atpažinti klaidas, pasirinkti tinkamą drabužį. Jeigu dažnai pažvelgus į save veidrodyje moteris yra nepatenkinta, negauna komplimentų iš aplinkinių, yra sudirgusi ir neranda laiko sau – turi ateiti į šias kūrybines dirbtuves, kuriose mes kursime kitokį identifikavimo modelį, išskirsime stipriąsias ir silpnąsias puses, nagrinėsime savivertės ir saviraiškos sąsajas, sudarysime išskirtinius, tinkančius drabužių ir aksesuarų derinius, netgi atliksime individualią fotosesiją pagal naują įvaizdį...
Mes visi mokame laikyti dažų teptuką rankoje, bet ne visi gebame derinti tinkančias spalvas. Todėl ir mados tendencijose reikia nusimanyti, žinoti tam tikras taisykles, išmokti pažvelgti į save iš šalies. O atgimimas visada atneša mums daugiau šviesos ir laimės į mūsų gyvenimą. Turiu idėją pati rengti moterims fotosesijas, kurių metu vyktų ir tam tikra terapija. Esu pati tai išbandžiusi – lankiausi pas skirtingus fotomenininkus ir stebėjau, kaip skirtingai jie mane matė ir fotografavo. Pajaučiau, kad kuo daugiau buvo fotosesijų, tuo labiau aš savimi pradėjau pasitikėti.
Gyvenimo būdas turi atitikti stilių, todėl drabužis turi padėti gyventi. O kad tai įvyktų, pirmiausia reikia atsisakyti senų drabužių. Netgi kasdienai namuose reikėtų turėti naujus, patogius rūbus. Nereikia dramatiškų transformacijų, bet laikas nustoti blaškytis tarp mados tendencijų įvairovės, laikas formuoti savo unikalų stilių, kuris atskleis vidinio kūrėjo galią.
– Kokių žmonių daugiau sutinkate Biržuose – laimingų ar piktų? Kuo Jūs pati gyvenate?
– Aš mažai Biržuose vaikštau. Dažnai būnu savo vienkiemyje su vaikais ir gamta, kurioje matau stirnas, kiškius, palydžiu saulėlydžius ir sutinku saulėtekius. Tas, kuris gyvena prie miško ar tvenkinio, nelabai supras gyvenančio ant betono, bet skirtingi žmonės ir jų gyvenimai.
Esu žemaitė, todėl ryžtinga, greit daranti sprendimus ir žinau, kad gyvenime būna naktis, bet išaušta ir diena. Žmonės pajaus gyvenimo grožį, kai atpras dejuoti ir piktintis, nes tai – nieko neduoda.
Pradėkime džiaugtis, koks gražus Biržų miestas, kiek kultūros paveldo, žalumos aplink, gražus ežeras... Čia yra viskas, kad jaustumeis laimingas. O svarbiausia – išmokime vieni kitiems sakyti komplimentus ir juos priimti su šypsena.
Interviu parengtas – Biržiečių žodis.
