Sveikatos ir grožio namų „Beža“ kvietimu į Lietuvą iš Japonijos atvykęs Y.Yoinei taip pat yra vienas Japonijos kovos su senėjimu medicinos draugijos įkūrėjų bei glikeminio streso asociacijos įkūrėjas ir organizatorius. Vilniuje jis apžvelgė Japonijos moterų grožio ypatumus.
Japonų išvaizda skirstoma į du tipus
Visų pirma Y.Yonei aptarė Japonijos gyventojų istoriją. Jis pasakojo, kad japonų išvaizda iš esmės skirstoma į du tipus – jomon ir yayoi. Šie terminai nurodo ir skirtingus istorinius laikotarpius, kai žemyninės Azijos gentys apsigyveno teritorijose, vėliau tapusiose Japonijos valstybe.
Jomon periodas tęsėsi nuo 20 000 iki 5000 metų prieš mūsų erą – tuo metu dabartinės Japonijos teritoriją pasiekė pirmieji gyventojai. Antroji migracijos banga – yayoi periodas – buvo maždaug 5000–1000 metų prieš mūsų erą.
Profesoriaus teigimu, tipiški jomon grupės atstovai pasižymi apvalesniais veido bruožais, iškilesne nosimi ir dvigubais akių vokais (dėl to jų akys atrodo didesnės); o yayoi tipo žmonių veidai yra pailgesni, plokštesni, akies vokai – viengubi. Apie 30 proc. gyventojų Japonijoje pasižymi jomon grupės bruožais, o likę 70 proc. – yayoi.
Profesorius pridūrė, kad būtent jomon tipo žmonėms būdingi dvigubi akių vokai Japonijoje yra vertinami kaip grožio standartas.
„Taigi būdami Japonijoje galite stebėti žmones ir bandyti priskirti, kurie kuriai grupei priklauso“, – juokavo profesorius.
Japonės įprastai renkasi vyrus, kurie nėra panašūs į jų tėvus. O japonai vyrai dažniausiai ieško moterų, kurios panašios į jų motinas.
„Grožis yra galia“
Anot Y.Yonei, grožis yra galia pritraukti partnerius, ir mes visi instinktyviai jo siekiame. Ir nors šiuolaikiniame pasaulyje pirmiausia vadovaujamės racionaliu protu, prigimtiniai instinktai vis dar gyvi mūsų pasąmonėje.
Tad kalbėdamas apie japonų grožio standartus, profesorius pažymėjo, kad japonės įprastai renkasi vyrus, kurie nėra panašūs į jų tėvus, – tarp jų ypač populiarūs maišytų rasių ir egzotinės išvaizdos žmonės. O japonai vyrai šiuo klausimu konservatyvesni ir dažniausiai ieško moterų, kurios yra panašios į jų motinas.
Išorinis grožis neatsiejamas nuo vidinio
Pasak mokslininko, tradiciškai Japonijoje būdingas suvokimas, kad mūsų išorė yra neatsiejama nuo vidaus – tai, kaip mes jaučiamės, atsispindi ir mūsų išvaizdoje. Toks požiūris iš dalies remiasi yin ir yang filosofija, teigiančia, kad visur turi išlikti pusiausvyra tarp skirtingų pradų. Šiuo atveju – vidinio ir išorinio grožio.
Būtent dėl to japonės pirmiausia stengiasi puoselėti savo vidinį grožį – tobulėti dvasiškai, intelektualiai.
Japonijoje būdingas suvokimas, kad mūsų išorė yra neatsiejama nuo vidaus – tai, kaip mes jaučiamės, atsispindi ir mūsų išvaizdoje.
„Japonės siekia išmanyti meną, poeziją, lavina dainavimo, šokio ar grojimo muzikos instrumentais įgūdžius. Yra daug mokyklų, kuriose mokomasi arbatos ceremonijų tradicijų, gėlių komponavimo, kaligrafijos, elegancijos pagrindų“, – sakė profesorius.
Senėjimas turi vykti tolygiai
Jo teigimu, japonių gyvenimo būdas ir požiūris į savo kūną bei grožio puoselėjimą taip pat remiasi ir penkių elementų teorija, išplėtota Šiaurės Rytų Azijoje.
Pagal šią teoriją (kuri, beje, neturi mokslinio pagrindo ir remiasi tik žmonių patirtimi stebint gamtą), visata sudaryta iš penkių elementų: Medžio, Ugnies, Žemės, Metalo, Vandens, kurie atitinka metų laikus – pavasarį, vasarą, vidurvasarį, rudenį, žiemą. Skirtingi elementai siejami ir su žmogaus organizmo – raumenų, kaulų, kraujotakos, nervų, hormonų – sistemomis.
Pasak Y.Yonei, labai svarbu, kad visi skirtingi elementai išlaikytų harmoniją ir natūralią energijos tėkmę – tai pritaikoma ir žmogaus gyvenimo būdui. Tad, kaip sakė profesorius, tam, kad žmogus kuo ilgiau išlaikytų savo grožį, jaunatviškumą, minėtųjų organizmo sistemų senėjimas turi vykti tolygiai, išlaikant pusiausvyrą.
„Jei, pavyzdžiui, sutrinka kraujotakos sistema, kitos organizmo sistemos taip pat pradeda greičiau silpnėti. Todėl svarbu atrasti tą silpnąją grandį savo organizme ir ja pasirūpinti.
Tą patį principą galima pritaikyti ir kalbant apie odą. Žinia, su amžiumi vieniems oda labiau raukšlėjasi, kitiems – atsiranda pigmentinių dėmių. Tad svarbu atsižvelgti į individualią odos būklę ir rūpintis ja taip, kad išlaikytumėte pusiausvyrą“, – patikino jis.
Išvaizdą teigiamai veikia ir meilė
Profesorius taip pat aiškino, kad odos grožiui labai svarbus žmogaus augimo hormono (AH) išsiskyrimas. Bene labiausiai jį stimuliuojantis veiksnys yra miegas, taip pat – fizinis aktyvumas.
Jis atskleidė ir dar vieną grožio receptą, tai – meilė.
Romantiški jausmai teigiamai veikia ne tik savijautą, bet ir išvaizdą.
„Mokslas vis daugiau tiria romantinės meilės poveikį. Įsimylėjus padidėja tokių hormonų, kaip oksitocino, BDNF, žmogaus nervų augimo faktoriaus (NGF) kiekis organizme. Be to, yra tyrimų, kurie rodo, kad bučiavimasis slopina alergines reakcijas, stimuliuoja ląstelių regeneraciją“, – sakė Y.Yonei.
Ir pridūrė, kad, remiantis tyrimais, galima tvirtinti, jog romantiški jausmai teigiamai veikia ne tik savijautą, bet ir išvaizdą.
