Šio amato (metalo meno ir juvelyrikos) Karolis mokėsi Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete. Ten stoti jį paskatino pokalbis su tatuiruočių meistru – kaip pats sakė, juvelyrikos studijos atrodė gana susijusios, reikalaujančios kruopštumo, atidumo, kantrybės, taiklių rankų. Ilgainiui paaiškėjo, kad tai buvo kaip tik ta vieta, kurioje Karolis turėjo atsirasti – studijuodamas jis pamiršo tatuiruotes ir pradėjo domėtis tapyba, grafika ir šiek tiek fotografija.
„Uoliai studijuodamas tikrai nežinojau, kuo galiu praturtinti šį pasaulį. Tik paskutiniais studijų metais susipažinau su moterimi, kuriai iki šiol esu labai dėkingas. Ji buvo juvelyrikos galerijos savininkė. Pakvietė apžiūrėti kuriamus darbus. Buvau labai nustebęs, kaip jie apdirba metalus ir su kokiais akmenimis dirba. Vasarą įsiprašiau atlikti praktiką ir likau ten ilgesniam laikui. Išmokau daugybę dalykų, ten susiformavo mano požiūris į akmenis, papuošalus, darbo filosofiją ir pan.“, – prisiminimais dalijosi juvelyras.
Studijuodamas pamiršau tatuiruotes ir pradėjau domėtis tapyba, grafika ir šiek tiek fotografija.
Pirmąjį savo papuošalą jis sukūrė mokydamasis antrame kurse – tai buvo dovana draugei – pakabukas su paveikslo drobės fragmentu. Kiek papuošalų išvydo dienos šviesą per tuos devynerius metus? „Tikrai negalėčiau suskaičiuoti ir gal kiek bijočiau tai daryti“, – juokdamasis sakė Karolis.
Jau trečius metus pagrindinė K.Černeckio veikla, kuriai skiria daug laiko ir dėmesio, yra jo juvelyrikos prekių ženklas „RO Jewellery“. Šiemet pavasarį jo darbus papildė juvelyrikos kolekcija „Uogos“. Tai minimalistiniai papuošalai, pagaminti iš 750 prabos geltono aukso, sidabro ir natūralių akmenų. Kaip sakė darbų autorius, jie jam primena vasaros uogas.
Apie tas „uogas“, kuo ypatingi žiedai, kurie vėjai atneša įkvėpimą, kodėl tokios svarbios pasakos, kaip išsirinkti sau papuošalą ir jį prižiūrėti, kokie kūrėjai daro įtaką, ir kalbamės su Karoliu.
– Jūsų darbuose vyrauja auksas, sidabras ir akmenys. Kokie akmenys nusėda jūsų papuošaluose? Kaip pasirenkate, sumanote, koks bus tas papuošalas – ką su kuo derinate, o gal kuriate įsivaizduodamas tam tikrą žmogų?
– Su akmenimis yra labai įdomu. Jie reikalauja daug patirties ir žinių. Laikyti rankoje dar neįstatytą akmenį yra visai kas kita, nei matyti tą patį akmenį papuošale. Labai skiriasi. Priklauso, kaip akmuo nušlifuotas, kur bus statomas ir į ką bus statoma (auksą ar sidabrą). Gali sužibėti arba atvirkščiai – pasidaryti balzganas. Dabar akys ir mintys krypsta į mėnulio akmenis, opalus. Jie žiba nuo skirtingo apšvietimo, yra labai nenuspėjami.
Kalbant apie tai, koks bus papuošalas, dažniausiai lemia darbas: kurdamas vieną papuošalą pamatau detales, kurias panaudosiu kitame. Tai būna fragmentas ar tinkamas akmuo, faktūra, forma. Atrodo, kad mintys pačios gimsta.
Laikyti rankoje dar neįstatytą akmenį yra visai kas kita, nei matyti tą patį akmenį papuošale.
Kartais patys žmonės pasako, ko jie nori, ir duoda naujų minčių, apie ką nebūčiau pagalvojęs. Prie kūrybos prisideda ir skaitytos knygos, kelionės, meno kūriniai, sakyčiau, visas aplinkinis pasaulis, jeigu juo domiesi, viskas gimsta natūraliai.
– Daugiausia jūsų kūryboje žiedų, taip pat yra auskarų. Ar kuriate dar ką nors?
– Kartais mielu noru prisidedu prie kūrybinių projektų. Paskutinis toks buvo Vido Bareikio vaizdo klipui nukaltindas logotipas. Kartais mėgstu kurti dėl pačios idėjos. Tie papuošalai nedaug kam rodomi, jie tiesiog išreiškia idėjas ir atsako į tam tikrus klausimus.
– Kodėl tiek daug vietos savo kūryboje skiriate žiedams?
– Gal dėl to, kad pirmiausia pastebiu rankas?.. Pirštuose telpa daugiau nei ausyse. Galima derinti tris žiedus. Su ausimis yra kiek kebliau. Reikia taikyti ir papuošalo svorį. Labai priklauso nuo veido formos: pailgam veidui tinka ilgesni kuklūs auskarai, maži auskarai, apvaliam netinka masyvūs auskarai. Auskaro užsegimą reikia taikyti atsižvelgiant į ausyje pradurtą skylę. Visa tai reikalauja daugiau individualumo.
– Ar pats dėvite kokius nors aksesuarus?
– Kartais dėviu trijų žiedų komplektą ir apyrankę, per vidurį sujungtą neapdorotu turmalinu. O kartais jaučiuosi kaip batsiuvys be batų (šypsosi).
– Kas jums svarbu kuriant?
– Pagarba šiam amatui. Sąžiningumas ne tik su klientais, bet ir su savimi, nuoširdumas, paprastumas, klasikos interpretavimas. Visada pasižiūriu senų meistrų darbus. Ir labai stengiuosi kurdamas naujus papuošalus išeiti iš savo kūrybos rato. Pabandyti ką nors nauja.
– Kalbant apie kūrybą, kas turi daugiau įtakos – tendencijos ar įkvėpimas?
– Daugiau iš įkvėpimo. Nemėgstu juvelyrikoje vaikytis tendencijų. Per daug gerbiu šį amatą, kad kurčiau sezoninius, madingus papuošalus ir kitais metais vėl kurčiau madingus papuošalus. Manau, nebelieka intymumo, bendravimo žmogui su papuošalu. Greita mados kaita nėra labai į naudą.
Man patinka kurti kolekcijas, nes vyrauja bendra tendencija, akmenys, papuošalų faktūros, metalai, stilius, ir gali nepriklausyti nuo tuo metu vyraujančių mados vėjų. Vis dar dirbu prie naujos kolekcijos eskizų, žinau, kad bus granato akmenys ir opalai, rausvas auksas, juodintas sidabras. Labai jausis šventumas, sakralumas. Ir pavadinimas po truputį aiškėja – „Mes visi šventi“. Galbūt pažvelgęs į žmones tokius juos matau?..
– Nors ir nesivaikote tendencijų, smalsu, kas bus madinga kitąmet?
– Kitais metais bus madingi asimetriški papuošalai. Vyraus masyvumas, skulptūriškos formos. Po truputį grįžta segės. 2018-ųjų akmuo yra ametistas (violetinis; spalvų instituto „Pantone“ paskelbta kitų metų spalva – ryškiai violetinė – red. past.).
– Pats apie save sakote, kad jus įkvepia miestas, žmonės, pasakos ir barokas. Kodėl pasakos ir kodėl barokas – kuo pastarasis jus žavi?
Per daug gerbiu šį amatą, kad kurčiau sezoninius, madingus papuošalus ir kitais metais vėl kurčiau madingus papuošalus.
– Tiksliau baroko architektūra. Tame stiliuje pastebiu jausmus, didingumą, dinamiškumą, kyla labai daug emocijų. Ir kiekvieną kartą stebint vis kokia nors nauja detalė išryškėja. Atrodo, kad nenustos stebinti. Kartais norisi kokią detalę nuskelti, parsinešti į studiją ir sukurti papuošalą.
Visi vaikystėje susidūrėme su pasakomis. Mano mama labai panaši į raganą (gerąją, gražiąją), ji choreografė, šokanti scenoje ji man atrodo kaip sekanti pasaką – šita mano pati mėgstamiausia. O šiaip pasakos labai turtingos, jose labai daug telpa. Patinka netikėti ir neįtikėtini siužetai, personažai. Dažnai pasakų personažus ir įvykius galima pamatyti ir čia, realiame pasaulyje, kartais atrodo, kad gyvename pasakoje.
– Tikiu, kad turi savo mėgstamų kūrėjų, gal galite įvardyti, kieno darbai jums pačiam patinka?
– Labai žaviuosi lietuviškais prekių ženklais. Patinka „Kūno Kūnui“ (juvelyrikos menininkė Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė) – labai drąsūs ir stiprūs papuošalai, ASR JWLS (juvelyrikos menininkė Augusta Sofija Rudzikaitė) – didelę nuostabą kelia jos meistriškumas suvaldyti metalą ir akmenį, taip pat „Dorė Palada“. Iš užsienio juvelyrų labai artimi Toddas Reedas, Chrisas Bolandas, Barbora Rybarova, Johny Ninosas.
Įsigyti papuošalai reikalauja būti nešiojami, tai yra pati geriausia priežiūra.
– Kūrėjų išties daug, žavių darbų – taip pat. Ir žmonės turi savo skonį, bet nutinka, kad imi ir pasiklysti toje gausoje. Kokį patarimą duotumėte žmogui, norinčiam išsirinkti papuošalą?Ar čia vis dėlto vyrauja dėsnis: „pamatei papuošalą, pasimatavai, prilipo ir viskas – jis tau ir jis tavo“?
– Taip, kuo daugiau pasirinkimo, tuo sunkiau. Tačiau labiau įsigilinęs į papuošalus pamatai, kad kiekvieno autoriaus jie skirtingi. Neskubant ir įvertinant galima rasti savo papuošalą. Tikrai yra dėsnis „pamatei papuošalą, pasimatavai, prilipo ir viskas – jis tau ir jis tavo“. Jeigu renkantis dvejojama, geriau padėti į šoną ir neskubėti. Jeigu mintys vis grįžta prie jo, vadinasi, vertėtų pasvarstyti apie įsigijimą. Na, nebent autorius viešumoje rodosi tik kartą per metus, o papuošalas buvo seniai nužiūrėtas, tada ateini, pasimatuoji, įsigyji ir ramiai nueini.
– Kai kuriems papuošalams reikalinga priežiūra, kad ir reta. Kaip yra su jūsų darbais, ko jie „reikalauja“?
– Apskritai įsigyti papuošalai reikalauja būti nešiojami, tai yra pati geriausia priežiūra. Savo papuošaluose naudoju šiurkščią faktūrą, šiaušiu metalo paviršių. Tokios faktūros išlieka ilgam, ir jos nereikalauja didesnės priežiūros. Sidabras traukia nešvarumus, jis gali pajuoduoti.
Tokiais atvejais geriausias patarimas – nunešti papuošalą autoriui, kad atnaujintų. Bus puiki proga dar kartą susitikti, pasisveikinti ir atsinaujinti papuošalą. Tik lankantis labai dažnai gali tekti darytis naują, nes naujinant nušveičiama dalis susibraižiusio metalo sluoksnio.
– Kalėdinėse mugėse jūsų prekių ženklo nesimatė. Kodėl nedalyvaujate?
– Juvelyrikoje labai reikia rūpintis kokybe. Ir dažnai mažiau yra geriau. Lapkritį papildžiau Berlyno juvelyrikos galeriją, dabar vyksta derybos su Londono galerija, sausio pabaigoje ten pristatysiu papuošalus. Šventinis mugių šurmulys išmuštų iš vėžių. Dabar yra labai geras laikas pailsinti įrankius ir ramiai susidėlioti kitų metų darbus bei planus.
