– Kokie papuošalai, metalai ir akmenys dabar madingiausi?
– Labai skeptiškai juvelyrikoje vertinu madas. Papuošalas yra kuriamas keliasdešimčiai metų. Ir mano pozicija yra tokia: geriau vienas papuošalas, bet vertingas.
Pavyzdžiui, jei manęs prašo įstatyti safyrą į sidabrą – aš visada atkalbinėju, nes šis metalas, palyginti su auksu, visiškai kitaip dėvisi ir jo išliekamoji vertė yra visai kitokia.
Sidabras yra minkštas metalas ir, kelis mėnesius panešiojus tokį žiedą, šis pasibraižys, bus su duobutėmis, pats sidabras turi savybę juoduoti, tamsėti. Kol jis guli parduotuvėje, atrodo gražiai, pradedate nešioti – atsiskleidžia visos metalo savybės.
Sidabras yra minkštas metalas, ir kelis mėnesius panešiojus tokį žiedą šis pasibraižys.
Todėl siūlau geriau šiek tiek pataupyti ir investuoti į papuošalus iš aukso. Jo praba yra 585 ir 750. Pastarosios auksas yra daug minkštesnis, jis gal geriau atrodo ir juvelyrui su juo lengviau dirbti, bet greičiau braižosi.
Tad labiau rekomenduoju rinktis 585 prabos, 14 karatų auksą – jis kietesnis, geriau išlaiko spindesį. Visada siūlau žiūrėti į pačią medžiagą, akmenį, o ne vaikytis madų.
Klasika vadiname keturis brangakmenius: safyrą, briliantą, rubiną ir smaragdą. Geriau nedidelis akmuo, bet kokybiškas. Jei ruošiatės pirkti briliantą, siūlyčiau nepatingėti paieškoti informacijos internete, pasidomėti, pasiskaityti, kaip tas akmuo turi atrodyti, kokia turi būti jo kokybė. Jei perkant jums siūlo akmenį be etiketės, tokių nepirkite.
Kitas dalykas, papuošalas turi būti gražus – tokia ir yra pagrindinė jo funkcija. O ne madinga ar nemadinga žiūrėti. Ir būtinai atkreipti dėmesį į brangakmenių kokybę. Daugelis susivilioja pirkti brangakmenius Tailande, Kinijoje ir pan., paskui parsiveža netikrus briliantus. Man tikrai gaila žmonių pinigų, nes dažnai ir ten sumoka ne tokias jau mažas sumas.
Tad siūlau būti atsargiems ir tokius papuošalus, brangakmenius pirkti patikimose vietose. Jei kyla abejonių, Vilniuje esančiuose Prabavimo rūmuose už keliolika eurų galite pasitikrinti – tikras akmuo ar ne, kas su juo daryta.
Dabar dažnai akmenys būna kaitinami, tačiau to tikrai nereikia bijoti. 90 proc. rinkoje esančių safyrų yra pakaitinti ir kaitinimo būdu išryškėja jų spalva, ji būna gražesnė. Tai yra leidžiama, legalu ir pasaulyje atliekama beveik su visais safyrais, rubinais. Etiketėje pažymima H raide.
Nereikia vengti ir pusiau brangių akmenų, nes jie gali būti tokie pat gražūs ir vertingi kaip brangakmeniai. Kartais gali ir kainuoti brangiau – viskas priklauso nuo akmens dydžio ir kokybės. Labai gražūs yra citrinas, granatas – šis man asmeniškai daug gražesnis už rubiną.
– Kadaise būdavo skirstoma, kad sidabriniai papuošalai labiau tinkami jaunoms merginoms, moterims, o auksiniai – vyresnio amžiaus. Kaip šiandien į tai žiūrima?
– Manau, kad taip buvo galbūt dėl to, kad žmonės turėjo mažiau pinigų, ir jaunos merginos labiau sidabrą pirko. Aš siūlau geriau turėti vieną mažą, gražų, stilingą balto ar geltono aukso siaurą žiedelį, nei penkis pigesnius, galbūt net bižuterinius. Visada sakiau, kad geriau turėti vieną šilkinę suknelę nei penkias sintetines. Taip yra ir su papuošalais.
Mes, lietuvės, esame baltaodės, pablyškusios, tad mums labai tinka rausvasis, tas vadinamasis tarybinis, auksas.
– Kad jau kalbame apie metalą, kokios spalvos aukso papuošalus siūlote rinktis lietuvėms?
– Mes, lietuvės, esame baltaodės, pablyškusios, ne mulatės, tad mums labai tinka rausvasis, tas vadinamasis tarybinis, auksas. Jis labai šiltas, gražiai, elegantiškai atrodo. Taip pat tinka ir geltonas auksas. O štai baltas auksas suteikia šaltumo.
– Jūsų išvardytus klasika vadinamus brangakmenius žinome kaip tam tikrų spalvų, pavyzdžiui, kad safyras – mėlynas, o smaragdas – žalias ir pan. Kokių spalvų, atspalvių gali būti šie brangakmeniai?
– Safyro spalvos vyrauja nuo baltos iki juodos – jis gali būti ir raudonas, ir žalias, oranžinis, mėlynas ar violetinis. Smaragdas – tik žalias, visa žalumo skalė. Briliantas gali būti ir juodas, ir konjakinis, ir baltas, ir žalias, geltonas ar rožinis. Nors klasikiniu laikomas baltas.
– Ar yra kokių nors būdų, kaip žmogui pačiam atskirti – tikras ar ne jo turimas, įsigytas deimantas, perlas ar kitas brangakmenis?
– Ne, tikrai nėra. Ir norint tai išsiaiškinti, akmenį ar papuošalą reikėtų nunešti į Prabavimo rūmus. Jie, pasitelkę specialią įrangą, gali nustatyti – tikras deimantas ar ne.
Nes dabar daroma ir taip: paimama deimanto, brilianto dulkė ir apauginama laboratorijoje. Tas „deimantas“ atrodo tobulas – švarus, gražus, jo ir kaina gali būti labai patraukli – pavyzdžiui, perpus mažesnė. Esu klaususi Prabavimo rūmų ekspertės, ar ji sau pirktų tokį? Atsakė, kad jokiais būdais, nes jis yra bevertis, nenatūralus, užaugintas laboratorijoje.
Norint išsiaiškinti, brangakmenis tikras ar ne, jį reikėtų nunešti į Prabavimo rūmus.
Kitas būdas susigaudyti perkant brangakmenį – kai jums kas nors siūlys centimetro skersmens smaragdą už šimtą dolerių ar eurų, nebūkite naivūs ir nesitikėkite, kad gausite tai, ko tikitės, kai tikras toks akmuo kainuoja kelis tūkstančius eurų. Ir apskritai, be specialios įrangos, tik gemologas gali nustatyti – tikras akmuo ar ne.
Dar vienas aspektas, galintis sukelti įtarumą, – kai akmuo būna labai skaidrus, švarus, be jokių dėmelių, intarpų – irgi yra požymis, kad jis gali būti netikras.
– Bėgant laikui juvelyriniai dirbiniai praranda savo prekinę išvaizdą. Yra žinoma įvairiausių būdų, kaip galima papuošalus atnaujinti, sugrąžinti jiems spindesį: tarkime, sidabrą valyti dantų pasta. Ar tikrai galima naudoti tokio tipo priemones savo papuošalams valyti?
– Papuošalus būtina prižiūrėti ir juos valyti. Moterys neša sukneles į valyklą, o nusiperka papuošalą ir niekada jo nevalo. O juk visur ir nuolat juos dėvite, papuošalai apsineša, visi mikrobai ant jų lieka. Tačiau jokiu būdu negalima papuošalų valyti dantų pasta, brūžinti šepečiais ir pan. – tai braižo metalą.
Jokiu būdu negalima papuošalų valyti dantų pasta, brūžinti šepečiais ir pan. – tai braižo metalą.
Patys taip gerai kaip juvelyras papuošalo nenuvalysite, nenupoliruosite, pavyzdžiui, kaip jūs išvalysite grandinėlę, kur nusėda kvepalai, kremas, pudra ir pan.? Yra specialios pastos, šepetėliai, ultragarso vonelė, į kurią papuošalas įmetamas ir iš jo išvibruojamas visas purvas.
Todėl bent kartą per metus visoms moterims rekomenduoju susirinkti savo papuošalus ir nunešti juos išvalyti juvelyrui. Sumokėsite tik keliolika eurų, bet tai būtina daryti. Paskui ir pačios moterys nustemba, kai pamato savo nuvalytą papuošalą – šis atgauna spindesį.
– Savo „Facebooko“ paskyroje buvote pasidalijusi eksperimentu, kaip atskirti tikrą gintarą. Kokie yra tie būdai?
– Iš tiesų būna labai daug netikro gintaro, ypač kalbant apie karolius. Jie padaromi taip: paimama gintaro dulkė, tam tikra forma, pridedama visokių klijų, smalų ir suformuojami tie karoliukai. Lyg ir gintaras, lyg ir ne, bet, mano nuomone, jis jau nenatūralus. Tai jau dirbinys, lydinys. Todėl ir Prabavimo rūmai vaikšto po parduotuves, tikrina, kokiu gintaru prekiaujama.
Ir apie kokias gydomąsias tokio gintaro savybes galime kalbėti? Kaip tik priešinga reakcija gali įvykti – prasidėti alergija ir pan. Todėl ir sakau, geriau jau mažas gabaliukas, bet tikro, o ne didžiulis vėrinys presuoto, kepto, perdirbto gintaro. Kai perkate, klauskite – ar tai natūralus gintaras? Jei kyla klausimų, nuneškite į jau ne kartą minėtus Prabavimo rūmus ir išsiaiškinkite.
Norint patikrinti, tikras gintaras ar ne, yra keletas būdų. Vienas jų – gerai įkaitinti adatą ir priglausti – turi būti malonus sakų kvapas. Dar vienas būdas – užlašinti lašą acetono. Jei gintaras natūralus, nieko neatsitiks, jei klijuotas, pildytas dervomis, jos pradės tirpti, paviršius bus lipnus.
Mes išbandėme patikrinti gintarą sūriame vandenyje. Reikia įpilti kelis šaukštus druskos į keletą litrų vandens. Jei gintaras tikras, jis turi plūduriuoti paviršiuje, o jei skęsta, vadinasi, tai yra jo pakaitalas, imitacija.
