Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip atlikti pavasarinę spintos reviziją: kai kurių drabužių nevilkime metus

Atėjęs pavasaris įkvepia imtis pokyčių, susitvarkyti ir atsinaujinti. Tad dabar pats tinkamiausias metas peržiūrėti savo spintas ir atsisakyti dažnai jose esančio perteklinio drabužių kiekio. Žinoma stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė pranešime spaudai dalijasi vertingais patarimais, kaip atrinkti drabužius, ką pasilikti sau, o ką geriau perleisti kitiems ir taip pratęsti jų dėvėjimo laiką.
Drabužių spinta
Drabužių spinta / 123RF.com nuotr.

Spintos tvarkymo principai

Kiekvieno europiečio spintoje yra apie 30 proc. drabužių, kurie nebuvo vilkėti daugiau nei metus – tai rodo Europos Aplinkos Agentūros (EEA) duomenys. Tokia statistika paaiškina dažną situaciją, kai drabužių spintoje yra daug, tačiau vis tiek „nėra, kuo apsirengti“.

„Dažniausiai, kuo daugiau drabužių, tuo didesnė netvarka spintoje. Visada rekomenduoju laikytis kelių spintos tvarkymo principų. Pirmiausia, išversti visą spintą, kad pamatytumėte tikrai visus drabužius, net ir tuos pasislėpusius, kažko vis dar laukiančius.

Kitas žingsnis – atsirinkti drabužius, kuriems be abejonės sakote „taip“. Tai jūsų patys mėgstamiausi drabužiai, kuriuos dėvite dažniausiai, su kuriais jaučiatės patogiausiai ir dėl jų nekyla abejonių“, – sako V.Šaulytė-Mockė.

Asmeninio albumo nuotr./Viktorija Šaulytė-Mockė
Asmeninio albumo nuotr./Viktorija Šaulytė-Mockė

Anot stilistės, dar vienas būdas, padedantis nuspręsti, kuriuos drabužius verta pasilikti – mažiausiai trijų derinių su spintoje esančiais drabužiais ir aksesuarais sukomplektavimas.

Per maži drabužiai, kažkada buvę geri, bet jau metus gulintys nepaliesti, ar nusipirkti tik dėl to, kad buvo gera nuolaida, laikomi niekada neateinančioms ypatingoms progoms – tikėtina, jų neatsisakius, ir toliau gulės nenaudojami, o juk kam nors jie būtų tikrai naudingi.

„Kad nekauptų nedėvimų drabužių ir nepaverstų spintos į saugyklą, vis daugiau žmonių domisi, kaip susikurti kapsulinę spintą. Ją sudaro tam tikras drabužių, kurie tarpusavyje dera stilistiškai ir spalviškai, skaičius. Skirtingai derinant tuos pačius drabužius, keičiant aksesuarus, kuriami vis nauji deriniai, tačiau spinta nėra perpildyta nereikalingais drabužiais“, – pataria V.Šaulytė-Mockė.

Ką daryti su drabužiais, kurių nebevilkėsite?

Sąžiningai atrinkus drabužius, kurių daugiau nebevilkėsite, kyla klausimas, ką su jais daryti?

„Pirmiausia siūlau pagalvoti apie artimųjų ratą – galbūt drabužiai tiks jūsų giminaičiams ar draugams, kuriems būtų galima juos padovanoti. Jeigu nėra kam atiduoti, galima bandyti juos parduoti.

Aišku, ne visi turi laiko užsiimti dėvėtų drabužių pardavimu, tačiau kitiems toks procesas labai patinka. Kalbant apie tai, kokius drabužius parduoti, visada galima vadovautis taisykle: „Kokius norėčiau įsigyti pats“. Tvarkingus, geros būklės, mylėtus ir prižiūrėtus“, – teigia stilistė.

Pasak V.Šaulytės-Mockės, drabužius taip pat galima paaukoti. Pavyzdžiui, šiuo metu galima atiduoti ukrainiečių šeimoms, atvykusioms į Lietuvą. Didžiausią pagalbą suteikiame tada, kai atiduodame būtent tuos drabužius, kurių nuo karo pabėgusiems žmonėms dabar labai trūksta.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad atiduodami drabužiai būtų tvarkingi, švarūs, tinkami dėvėti. Vis tik jeigu nežinome ar nerandame, kam tikslingai paaukoti, drabužius galima palikti tekstilės konteineriuose.

Asmeninio albumo nuotr./Tekstilės rūšiavimo centras
Asmeninio albumo nuotr./Tekstilės rūšiavimo centras

Iš specialių konteinerių surinkta tekstilė keliauja į rūšiavimo centrą, kur paruošiama antriniam naudojimui. Į šį centrą tekstilė vežama iš Vilniaus, Klaipėdos, Trakų, Šalčininkų, Raseinių, Skuodo savivaldybių tekstilės konteinerių.

„Nereikalingų, tačiau tvarkingų ir dar tinkamų dėvėti tekstilės gaminių palikimas tekstilės konteineriuose leidžia ženkliai pratęsti jų dėvėjimo laiką ir kartu mažina atliekų kiekį sąvartynuose.

Kiekvieną mėnesį į rūšiavimo centrą atkeliauja beveik 200 tonų tekstilės, iš kurių net iki 80 proc. paruošiame pakartotiniam dėvėjimui ir perdirbimui į kitus gaminius“, – sako Konstantinas Gurinas, „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius.

Antras tekstilės gyvenimas

„Visais atvejais, ar drabužiai bus padovanoti, paaukoti, ar nunešti į tekstilės konteinerį, jiems suteikiamas antras gyvenimas, o po to, tikėkimės, trečias, o gal net ir ketvirtas. Tai yra ne tik žavus aspektas, bet ir sąmoningumo išraiška, tvarumo mados pasaulyje skatinimas“, – mano V.Šaulytė-Mockė.

Tokiai minčiai pritaria ir K.Gurinas. Anot jo, tvaresnį ir palankesnį aplinkai vartojimą gali kurti kiekvienas žmogus. Svarbu, kad į šį procesą žiūrėtų atsakingai: į tekstilės konteinerius atneštų tik švarius, nesuplyšusius ir dar naudoti tinkamus drabužius, batus porose, užuolaidas, rankšluosčius, patalynės užvalkalų komplektus, rankines ir diržus.

Suplyšę, purvini, nepataisomai sudėvėti ir jau naudoti netinkami drabužiai, kilimai, įvairios tekstilės atraižos šiuose konteineriuose, kaip ir buitinių atliekų konteineriuose, atsidurti neturėtų – juos reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas