Diskusija apie stilių ir madą – kaip pasaka be galo: juk tai, kas tinka ir patinka vieniems, nebūtinai bus priimtina kitiems. Visgi aprangą ne visais atvejais galima rinktis pagal norus – valstybių vadovai, valdžios atstovai turi laikytis tam tikro aprangos etiketo, o ypač – oficialių renginių metu.
Ukrainos atstatymo konferencijai Šveicarijoje liepos pradžioje lininį kostiumėlį pasirinkusi Ingrida Šimonytė socialiniuose tinkluose sukėlė nemenką šurmulį.
Konferencija vyko vidurvasaryje, kai dažnas renkasi lengvus, taip pat ir lininius drabužius, tačiau internautams itin užkliuvo tokiam renginiui esą netinkantis drabužio stilius ir susiglamžiusi jo medžiaga. Komentatoriai svarstė: ar tai – noras išsiskirti, ar etiketo neišmanymas?
Portalas Žmonės.lt kreipėsi į mados žurnalistę ir analitikę Deimantę Bulbenkaitę, kuri pasidalijo įžvalgomis apie premjerės pasirinkimą ir atsakė, kaip turėtų rengtis Lietuvą pasauliui reprezentuojantys asmenys.
Tiesa, anot D.Bulbenkaitės, netyčinių stiliaus klaidų padaro ne tik I.Šimonytė – jų pasitaiko ir kitiems valdžios atstovams, taip pat ir pirmajai šalies poniai Dianai Nausėdienei.
– Premjerės Ingridos Šimonytės pasirinkta apranga Lugane sulaukė nemažai kritikos. Ar ji – pagrįsta ir kaip pati vertinate politikės įvaizdį?
– Premjerė Ingrida Šimonytė dažniausiai renkasi neutralų dalykinį stilių, su kuriuo prašauti sunku, tačiau šįkart neblogai sukonstruotą įvaizdį sugadino viena detalė – kiek pasiglamžiusi kostiumėlio medžiaga.
Vertinant bendrai, premjerė save pozicionuoja kaip daug dirbančią, racionalius sprendimus priimančią profesionalę, tad mada tikrai nėra jos prioritetų sąraše – tokiu atveju praverčia paprasti klasikiniai sprendimai, neutralios spalvos, vos vienas kitas aksesuaras, leidžiantis įvaizdį pagyvinti.
Tai dažniausiai puikiai veikia ir premjerė atrodo tinkamai, bet į „tinkamai“ turėtų įeiti ir įvaizdžio tvarkingumas. Svarbių vizitų metu aktualu suvokti, kaip apranga atrodys nuotraukose, greta kolegų, dienos šviesoje. Lininė medžiaga šįkart premjerei „nepakluso“ ir pakišo koją.
– Kokias medžiagas patartumėte rinktis dalykinei aprangai?
– Visos medžiagos gali būti tinkamos, kol įvaizdyje atrodo tvarkingai, neiššaukiančiai. Visgi derėtų vengti „rizikingų“ medžiagų, kurios linkusios glamžytis, yra teplios, labai jautrios skysčiams (vandeniui, prakaitui). Ją pasirinkus padidėja šansai, kad išlįs koks „kabliukas“, kuris pagadins gerą aprangos planą.
Pavyzdžiui, ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė yra ne kartą netyčiomis prašovusi, mat į renginį vyko automobiliu, iš kurio išlipus pasimatė, jog suknelės medžiaga glamži, o nuotraukoms pozuoti tenka su lenkimo žymėmis ties pilvu. Tokių klaidų išvengti lengva, tad apmaudu, kai jos kartojasi.
– Kaip pagal aprangos etiketą patartina šalies vadovams ir politikams rengtis vasarą ar vykstant vizito į šalį, kur aukšta lauko temperatūra?
– Beveik visais atvejais (išskyrus vakaro metą ir specialias progas) politikams rekomenduojama rinktis klasikinį nuosaikų dalykinį stilių. Vyrams tai kostiumas, marškiniai, kaklaraištis, kojinės, uždari dieniniai batai.
Moterys gali rinktis tiek kelnių, tiek sijono kostiumėlį, galima dėvėti ir klasikinę suknelę iki kelių, tik ji negali turėti didelės iškirptės. Rekomenduojami ir bateliai žemu kulniuku.
Kai kalbama apie susitikimus ten, kur temperatūros stulpelis kyla virš 30 laipsnių dienos metu, labiausiai praverčia tinkamų medžiagų pasirinkimas: plonesnės vilnos ar medvilnės drabužiai atrodo reprezentatyviai ir greičiau išgarina drėgmę, juos dėvint kiek vėsiau.
Moterims šiuo klausimu kiek lengviau, nes galima rinktis suknelę be rankovių, o štai vyrai nuo marškinių ir kostiumo nelabai turi kur pabėgti.
Premjerė save pozicionuoja kaip daug dirbančią, racionalius sprendimus priimančią profesionalę, tad mada tikrai nėra jos prioritetų sąraše.
Visgi kai kurių šalių parlamentuose jau diskutuojama apie kasdieniškesnės aprangos įvedimą, poreikį sustabarėjusias etiketo taisykles pergalvoti. Bet abejoju, ar greitu metu matysime dirbančius politikus, kurie mūvės šortus.
– Dažnai politikai, o ypač – politikės moterys Lietuvoje dėl savo stiliaus atsiduria po padidinamuoju stiklu. Ar įvaizdis ir apranga išties turi didelę reikšmę?
– Kiekvienas politikas turi puikiai suprasti, kad net smulkiausios jo įvaizdžio detalės yra komunikacinis įrankis, galintis formuoti rinkėjų nuomonę. Juk ne veltui taip akylai stebėjome, ką dėvi politikai vos prasidėjus karui Ukrainoje.
Prezidento Zelenskio marškinėliai bei džemperiai parodė, kad jis – karo meto lyderis, iš tiesų žinantis, kas dedasi fronto linijose. O štai čečėno Ramzano Kadyrovo „Prada“ aulinukai ar Putino „Loro Piana“ striukė už 16 000 eurų komunikavo šių asmenų egoizmą bei autoritarines pažiūras.
Panašiai ir su Borisu Johnsonu, kurio kiek netvarkinga išvaizda tarsi sakė, kad jis – toks pat, kaip ir vidutinis britas, kiekvieną dieną neatrodantis tobulai. Visa tai – sąmoningi politinių lyderių pasirinkimai, kuriuos reikėtų skaityti kaip žinutes.
Kalbant apie moteris politikes, situacija neretai komplikuota dėl to, kad jos, turėdamos daugiau laisvės rinktis dalykinę aprangą, tarsi turėtų išvaizdai skirti daugiau dėmesio. O tokios idėjos tarsi užduoda seksistinį toną, ypač kai reikalaujama dažytis, avėti batelius su aukštesne pakulne, segėti papuošalus.
Manau, kad vyrai turėtų sulaukti ne ką mažiau kritikos dėl dažnai prasto modelio kostiumo, nederančių batų, netvarkingų kojinių ar marškinių.
– Ar šalies vadovams reiktų turėti asmeninius stilistus?
– Mano nuomone, dalykinę aprangą išmanančio stilisto paslaugos turėtų būti privalomos visiems politikams, reprezentuojantiems šalį tarptautinėje arenoje. Nes, kaip matome, net paprastą kostiumėlį ar suknelę pasirinkti ne taip ir lengva, o klaidas dažniausiai nulemia elementarus nežinojimas, patirties stoka ar tiesiog nenoras skirti dėmesio „nesvarbiems“ dalykams.
Mano nuomone, dalykinę aprangą išmanančio stilisto paslaugos turėtų būti privalomos visiems politikams.
Apranga yra neverbalinės komunikacijos dalis, tad gerai, tvarkingai ir skoningai atrodyti yra taip pat svarbu, kaip ir pasisveikinti, tinkamu metu paduoti ranką ar nepasidaryti gėdos nežinant, kaip naudotis stalo įrankiais.
– Kokia politikė yra jūsų stiliaus ikona Lietuvoje ir užsienyje?
– Vienas gražiausių ir geriausių įvaizdžio pavyzdžių – buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama, bene visad dėvėjusi išskirtinai amerikiečių dizainerių kūrybą ir parodžiusi, kad mados industriją galima palaikyti bei paremti vien gerai atrodant tiek savoje šalyje, tiek keliaujant po pasaulį. Tai – svarbi kultūrinės, ekonominės reprezentacijos dalis.
Visada elegantiškai atrodo ir Europos komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, taip pat Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde.
Lietuvoje visuomet nuostabiai atrodo buvusi pirmoji ponia Alma Adamkienė – jos elegancijos, subtilaus skonio pavydėti galėtų kiekviena moteris.
Pastaruoju metu tinkamai atrodo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nevengianti ryškesnių spalvų, bet išlaikanti neutralų dalykiškumą.
