Kodėl mėlynas ir žalias pigmentai?
Portale painfulpleasures.com rašoma, kad šių metų sausio 4-ąją Europos cheminių medžiagų agentūra (angl. trumpinys ECHA) pranešė apie draudimą naudoti mėlyną („Pigment Blue 15:3“) ir žalią („Pigment Green 7“) pigmentus, kurie sudaro beveik 70 proc. visų tatuiruočių ir permanentinio makiažo dažų, įskaitant ne tik žalius ir mėlynus, bet ir raudonus, violetinius, rudus ir juodus.
Austrų tatuiruočių meistrai Erichas Mähnertas ir Michaelas Dirksas šių metų pavasarį Europos Parlamentui pateikė peticiją „Save the pigments“ (liet. „Išsaugoti pigmentus“), kuria ginčijamas toks draudimas, reikalaujant Europos Komisijos iš naujo įvertinti savo sprendimus.
Šis draudimas kol kas apima Europą, tačiau menininkai, aktyvistai ir dažų gamintojai, painfulpleasures.com teigimu, įspėja, kad, jei draudimas nebus užginčytas, tai taps tarptautine problema.
Kodėl norima uždrausti būtent šiuos pigmentus?
Painfulpleasures.com aiškina, kad minėti mėlynas ir žalias pigmentai Europos kosmetikos reglamento II priede yra nurodyti kaip draudžiamos naudoti medžiagos plaukų dažuose.
„Pagal straipsnį, kuriame šie pigmentai yra uždrausti visoje kosmetikoje, tai apima ir tatuiruočių dažus, kurie daugelyje šalių yra reguliuojami kaip kosmetikos gaminiai, – cituojama „Body Art Alliance“ (liet. „Kūno puošybos meno sąjunga“) švietimo ir atitikties vadybininkė Selina Medina.
– Tai reiškia, kad šio reglamento šaltinis yra pagrįstas kitais įrodymais, teigiančiais, jog šie pigmentai yra nesaugūs. Tačiau [pigmentų draudimas kosmetikoje] yra skirtas tik vietiniam naudojimui, ne injekcijoms ar vartojimui. Tai reiškia, kad nepakanka įrodymų, jog šie dažikliai neturėtų būti naudojami darant tatuiruotes ar atliekant permanentinį makiažą.“
Vokietijos federalinis institutas, kaip rašoma painfulpleasures.com, ištyrė abu pigmentus, kad įvertintų pavojų sveikatai. Instituto tyrėja Ines Schriever padarė išvadą, kad mėlynas („Pigment Blue 15:3“) ir žalias („Pigment Green 7“) pigmentai turi „palyginti žemą toksiškumo lygį“. Be to, dėl duomenų trūkumo nebuvo galima atlikti esminio pavojaus sveikatai įvertinimo dėl ilgalaikio šių pigmentų poveikio.
Šiaurės Vakarų universiteto dermatologas ir vėžio tyrinėtojas Walteris Liszewskis, gydantis reakcijas į tatuiruotes, sako palaikantis valdžios įsikišimą, siekiant užtikrinti piliečių apsaugą, bet taip pat teigia, kad spręsti apie galimus tikrus pavojus žmonėms vien iš laboratorinių tyrimų gali būti sudėtinga. „ES nusprendė būti atsargi ir uždrausti viską, kas turi bent menkiausią prielaidą, jog tai gali būti kancerogenas“, – NPR (National Public Radio) cituojamas W.Liszewskis.
Dėl tokio sprendimo šiaušiasi plaukai
Sprendimas uždrausti spalvotus pigmentus ES šalių tatuiruočių meistrų bendruomenėje pasėjo nemenką nerimą. Kas laukia šios industrijos?
23 metus tatuiruočių meistru dirbantis Danielius Djačkovas 15min sakė, kad sprendimas uždrausti spalvotus pigmentus – ne tik mėlyną ir žalią, bet ir daugiau, nuo 2022 m. sausio 4 d. jau įsitvirtins Vokietijoje, o ten jį pažeidusiems, pasak pašnekovo, gali grėsti baudos, siekiančios net 50 tūkst. eurų.
Paklaustas, kaip pats reagavo į tokią žinią ir ką mano – kaip tai atsilieps tatuiruočių industrijai, „Danis Tattoo“ studijos įkūrėjas teigė, kad visa Lietuvos tatuiruočių meistrų bendruomenė dėl to yra sunerimusi, o pats net nenori apie tai pagalvoti:
„Man net baisu apie tai galvoti. Yra manančių, kad tai – antis, bet, kai toks autoritetingas meistras kaip Miha Sakuto sako, jog tai jau vyksta, taip bus ir tai yra neišvengiama, man šiurpas eina per odą, plaukai šiaušiasi.“
Paklaustas, kaip mano, ar pateiktos peticijos gali pakeisti įvykių eigą, pašnekovas tvirtino tikintis, jog tikrai ne: „Niekinis reikalas. Per dideli pinigai. Įstatymas stumiamas buldozeriu.“
Verslas grįš į pogrindį?
Pasiteiravus, kaip mano, kodėl tiek metų naudoti pigmentai dabar yra uždraudžiami, Danielius savo versiją įvardino trumpai: „Pinigai.“
Paprašytas paaiškinti, tatuiruočių meistras teigė, kad tai, ką jam teko girdėti iš užsienio meistrų, kol kas tėra gandų lygio informacija. Jis sakė girdėjęs, kad didžiausia markerių gamintoja pasaulyje bando sukurti tam tikrą monopoliją, pareiškusi, kad ji pagamins saugius dažus: „Tie dažai neva bus vieninteliai, kol kas jie pasiūlys tik šešis atspalvius. Dažai bus supilstyti į mažus vienkartinius buteliukus ir juos bus galima naudoti tik vienai tatuiruotei, nes atidaryti galios tik 24 valandas. Kitas dalykas, su tais dažais bus galima dirbti tik jų oficialiose studijose, kad meistrai nesukčiautų, į buteliukus nepiltų savų dažų.“
Manau, kad Lietuvoje tai būtų oficialių studijų eros pabaiga. Meistrai eitų į pogrindį, bet tada išvis nebeliktų jokios kontrolės.
Paklaustas, kaip mato ateitį įsigaliojus šiam draudimui, D.Djačkovas sakė: „Jei tiesa gandai, man viskas kvepia monopolija, kad būtų lengviau kontroliuoti šią industriją, arba tuo, kad meistrai vėl grįš į pogrindį – tai reiškia, kad atidarinės privačias studijas, be iškabų, dirbs namuose, rūsiuose ir kitose vietose. Kitaip tariant, į tą lygį, kuris buvo prieš penkiolika metų, kur visa ši kultūra gimė, iki atsirandant studijoms, kuriose dirbama su higienos pasais ir pan. Manau, kad Lietuvoje tai būtų oficialių studijų eros pabaiga. Meistrai eitų į pogrindį, bet tada išvis nebeliktų jokios kontrolės.
Dabar viskas jau yra stabilizavęsi, nusistovėję, visi pripratę, o jei įves naują tvarką, nežinia, kas laukia. Neaišku, kokie tie pigmentai, kuriuos jie pasiūlys“, – sakė D.Djačkovas.
Gamintojai jau pasiūlė alternatyvą
„Ilgalaikio grožio klinikos“ permanentinio makiažo specialistės Liucijos Penkauskienės nuotaikos geresnės, nes, kaip pati sakė, jų srityje mėlynas ir žalias pigmentai daugiausia reikalingi antakių dažams, siekiant išgauti rudus atspalvius, bet tai galima padaryti ir be jų. Kita priežastis – viena kosmetikos priemonių gamintoja jau pasiūlė alternatyvą.
„Permanentinio makiažo srityje aktualiausi pigmentai yra rudas, raudonas ir grynas juodas. Aišku, jie maišomi iš įvairių spalvų, tad sudėtyje tikrai būna ir žalsvas, ir melsvas. Kadangi mes vieni Lietuvoje esame kelių įmonių kosmetikos priemonių platintojai, neseniai gavome laišką, kad būtent viena tų įmonių, kurios produkcija prekiaujame, išleis naują liniją – ji buvo testuojama apie metus, neturės šių draudžiamų pigmentų. Taigi kažkokia išeitis bus.
Žinoma, spalvų paletė nebus tokia gausi, kaip yra dabar, bet jie bus legalūs pigmentai, kuriuos bus galima naudoti. O tai, ko bus negalima, teks išmesti, – sakė L.Penkauskienė ir užsiminė, kad apie tai, jog norima uždrausti spalvotus pigmentus, buvo kalbama jau seniai, tad jai ši žinia nebuvo naujiena: – Tik niekas nesitikėjo, kad čia taip greit ims ir keisis.“
Dings kai kurie atspalviai, bet reikiamas išliks
Paklausta apie galimą neigiamą pigmentų poveikį sveikatai, dėl ko ir motyvuojamas jų draudimas, L.Penkauskienė sakė, kad nė viena intervencija nėra labai naudinga, bet permanentinis makiažas, pasak jos, – ne tatuiruotė per visą nugarą, čia naudojami ypač maži kiekiai dažų. Ir teigė, kad pačiai savo praktikoje nėra tekę susidurti, jog pigmentai iššauktų nepageidaujamą organizmo reakciją atlikus ilgalaikį makiažą.
„Kai Amerikoje vedžiau mokymus, ten mačiau reakcijų į raudoną pigmentą pavyzdžių. Anksčiau jo sudėtyje būdavo daug alergizuojančių sudedamųjų dalių, bet tos sudėtys keitėsi, kai kurie gamintojai net labai akcentuoja, kad pigmentas yra antialerginis“, – sakė L.Penkauskienė.
Specialistė teigė pernelyg į šiuos gresiančius pokyčius nesigilinusi, nes grynas mėlynas ir žalias pigmentai, atliekant ilgalaikį makiažą, nėra naudojami:
„Aš labai nepergyvenau, nes mes gryno mėlyno ar žalio pigmento nenaudojame. Kitaip yra tatuiruočių meistrams, nes jie juos naudoja ir grynus, tad, kaip jie išsisuks, – neįsivaizduoju.
Mėlynas ir žalias pigmentai mums aktualūs dėl antakių, gaminant rudą atspalvį. Lūpoms – nebent reikalingas bordo atspalvis, dedama šiek tiek melsvo. Bet tie kiekiai yra labai minimalūs.
Kalbant apie pokyčius, pas mus dings rusvi atspalviai į žalsvumą, melsvumą, įsivaizduoju, kad daugiau spalvų dabar bus į gelsvumą. Bet Baltijos šalių žmonių tipažas toks, kad mes ir įprastai naudojame rudą atspalvį, linkusį į gelsvumą.“
Davė laiko mišinių sudėtims pakeisti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris Lietuvoje atsakingas už tatuiruočių salonų patikrą, Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus patarėja Regina Burbienė patvirtino, kad nuo 2022 m. sausio 4 d. visose ES šalyse įsigaliosiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (vadinamojo REACH reglamento) XVII priedo pakeitime, kuriame nustatomi atitinkami apribojimai rinkai pateikiamiems cheminiams mišiniams, skirtiems naudoti tatuiravimo ir ilgalaikio makiažo tikslais, mėlynam („Pigment Blue 15:3“) ir žaliam („Pigment Green 7“) pigmentams yra nustatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis – iki 2023 m. sausio 4 d.
Pasiteiravus, kodėl duota daugiau laiko, R.Burbienė paaiškino, kad „atsižvelgiant į tai, jog rengiant šį apribojimų sąrašą nebuvo žinoma saugesnių ir techniškai tinkamų alternatyvų, gamintojams suteikta daugiau laiko savo mišinių sudėčiai pakeisti, o tiekėjams išimti iš rinkos tuos cheminius mišinius, kurių sudėtyje yra šių pigmentų“.
„Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, visose ES šalyse, įskaitant ir Lietuvą, jis įsigalios ir bus taikomas tomis pačiomis nustatytomis datomis“, – sakė pašnekovė.
Baudos – iki 1200 eurų
Pasiteiravus, kokia informacija yra pasiekusi NVSC, kodėl bus uždrausti būtent mėlynas („Pigment Blue 15:3“) ir žalias („Pigment Green 7“) pigmentai, Produktų vertinimo skyriaus patarėja sakė:
„Konkrečiai šių nurodytų dviejų dažiklių panaudojimo apribojimas pritaikytas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu turimi duomenys apie jų pavojų sveikatai yra neišsamūs. Todėl, kad trūksta tinkamos informacijos apie jų pavojingas savybes ir riziką žmonių sveikatai, negalima atmesti vėžio rizikos ir galimo nekancerogeninio pavojaus, tai yra negalima atlikti patikimo šių pigmentų pavojaus sveikatai, visų pirma, pavojaus, susijusio su šių medžiagų suleidimu į gilesnius odos sluoksnius, įvertinimo.“
Per patikrą nustačius, kad tatuiravimui atlikti naudojami pavojingi vartotojo sveikatai dažai, yra taikoma atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodeksą.
R.Burbienė teigė, kad kol kas jų institucija neturi oficialių duomenų apie pasiūlytas mėlyno ir žalio pigmentų alternatyvas tatuiruočių meistrams ir permanentinio makiažo specialistams:
„Manome, kad dažiklių pramonė, kurios atstovai aktyviai dalyvavo derinant teisės aktą, iki ribojimo taikymo datos sukurs tiek pagal technines savybes, tiek pagal pavojaus sveikatai riziką priimtinas alternatyvas.“
Paklausta, kokio dydžio baudos galėtų būti taikomos meistrams, jei vykdant patikrą, būtų aptikta negalimų naudoti pigmentų, R.Burbienė sakė, kad suma gali peržengti tūkstantį:
„Per patikrą nustačius, kad tatuiravimui atlikti naudojami pavojingi vartotojo sveikatai dažai, yra taikoma atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame už higienos norminių aktų pažeidimą yra numatytas įspėjimas arba bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.
Pakartotinas toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 140 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1200 eurų.“
Ar nesibaimina, kad taps sunku kontroliuoti?
Tatuiruočių meistro D.Djačkovo pasvarstymu, spalvotų pigmentų draudimas gali tapti dideliu smūgiu tatuiruočių industrijai, galinčiu nuvesti ją atgal į pogrindį. Paklausta, ar nesibaiminama, kad įsigaliojus šiam draudimui gali tapti dar sunkiau sukontroliuoti meistrų darbą, NVSC atstovė R.Burbienė sakė:
„Akivaizdu, kad tatuiruotės tapo populiaria kūno meno forma ir vis daugiau savo aplinkoje sutinkame žmonių, ypač jaunimo, su tatuiruotėmis ar ilgalaikiu makiažu. Sukuriami piešiniai, kurie užima nemažus kūno odos plotus.
Manau, tatuiravimo paslaugų teikėjai supranta, kad jie ilgalaikius piešinius suformuoja į odą įvesdami cheminių medžiagų, kurios kūne išlieka ilgą laiką ir net visą gyvenimą, mišinius. Neatmestina tikimybė, kad, jeigu tų mišinių sudėtyje bus potencialiai kenksmingų cheminių medžiagų, jos turės ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui. Todėl labai svarbu įvertinti, kokiomis pavojingomis savybėmis, galinčiomis kelti riziką žmonių sveikatai, pasižymi šių mišinių sudėtyje esančios medžiagos.
Be to, dėl odoje vykstančio dažiklių metabolizmo ar ultravioletinių spindulių sukelto jų skilimo gali susidaryti kitos pavojingos cheminės medžiagos, pasižyminčios vėžį sukeliančiomis, mutageninį ir toksišką poveikį reprodukcijai turinčiomis savybėmis, o veikiant lazeriu pigmentai suskaldomi į dar mažesnes daleles, kurios lengvai išnešiojamos po visą organizmą.
Manau, kad naujasis reglamentavimas suteikia daugiau aiškumo patiems tatuiruočių meistrams, siekiant užtikrinti teikiamos paslaugos saugą, visų pirma, pasirenkant saugias priemones. Nauju reguliavimu tatuiruočių dažų gamintojas įpareigojamas užrašyti, kad „mišinys, skirtas naudoti tatuiruotėms arba ilgalaikiam makiažui“, dažų etiketėje pateikti cheminių medžiagų, kurių pridedama ruošiant mišinį ir kurių esama tatuiravimo tikslais naudoti skirtame mišinyje, sąrašą, taip pat pateikti saugaus naudojimo instrukcijas.
Mano nuomone, disponuojant išsamesne informacija lieka mažiau pagundų imtis rizikos ir rinktis netinkamas priemones, aiškiai suvokiant, kad ekonominės naudos siekis gali būti susijęs su neigiamu poveikiu savo kliento sveikatai.“
Į organizmą patenka per giliai suleidus pigmentą
Paprašyta pakomentuoti nuolatinių diskusijų klausimą – žalingi ar ne tatuiruočių dažų pigmentai žmogaus odai, organizmui, „Biofirst“ klinikos gydytoja dermatovenerologė Sandra Bytautienė teigė, kad jie gali būti žalingi odai, nes nėra patvirtinti kaip leistinos injekcijos leisti giliai į odą.
„Dažuose galima rasti medžiagų, kurios sutinkamos spausdintuvų rašalo ar automobilių dažų sudėtyje. Organizmui dažų pigmentai taip pat gali turėti neigiamos įtakos, kai per giliai jų suleidus dažai patenka į poodinius audinius ir kaupiasi arčiausiai tatuiruotės esančiuose limfmazgiuose.
Taip pat galimos alerginės reakcijos, kurios gali išsivystyti ūmiai arba po kurio laiko. Galimos ir retesnės komplikacijos, tokios kaip keloidinių randų ir granulomų formavimasis tatuiruotės vietoje.
Jei tatuiruotė atliekama nesteriliais įrankiais, per procedūrą gali būti pernešamos kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, ŽIV, B ir C hepatitai, stabligė, TBC“, – aiškino gydytoja.
Paklausta, dėl kokių sudedamųjų dalių tatuiruočių dažai nelaikomi saugūs, dermatovenerologė sakė, kad tradiciškai dažų sudėtyje randami nedideli metalų druskų kiekiai:
„Kaip dažikliai tatuiruočių dažuose naudojami titanas ir aliuminis, taip pat gali būti randama stibio, arseno, berilio, chromo, kobalto, švino, nikelio ir seleno. Vidutinio dydžio tatuiruotėje gali būti nuo 1 iki 23 mikrogramų švino (leidžiama nežalinga dozė – iki 0,5 mikrogramų per dieną). Vis dėlto kol kas nėra žinoma, ar toks metalų kiekis gali sukelti toksinį poveikį.“
Pasiteiravus, kokie dažų pigmentai yra žalingi, ar išskiriami būtent spalvoti, S.Bytautienė teigė, kad iš esmės žalingi visi. „Tačiau itin dažnai alergizuoja raudonos spalvos dažai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir azo junginių. Rečiau alergines reakcijas sukelia žalios, geltonos ir mėlynos spalvos dažai“, – sakė gydytoja dermatovenerologė.