Odą galime palyginti su imunitetu. Abu atlieka labai svarbią funkciją – apsauginę. Imunitetas saugo mūsų organizmą iš vidaus, oda – iš išorės. Oda saugo organizmą nuo įvairių mikroorganizmų ir cheminių medžiagų prasiskverbimo, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, per ją iš organizmo pasišalina toksinai. Tačiau išsausėjusi, pažeista oda nebegali tinkamai atlikti šių svarbių funkcijų.
„Mūsų gyvenimo ritmas šiuo metu yra sulėtėjęs, turime mažiau progų išeiti į lauką, aktyviai pajudėti. Tai reiškia, kad daugiau laiko leidžiame uždarose patalpose, kuriose orą sausina įkaitę radiatoriai. Be to, prisideda ir padidėjęs stresas, nervingumas.
Tokiomis aplinkybės išlaikyti sveiką odos spindesį pastangų reikia daugiau. Kad odai trūksta deguonies ir drėgmės, pirmiausia išduoda papilkėjusi spalva ir sausumas, tempimo pojūtis. Norint grąžinti odai sveiką išvaizdą, siūlau pradėti nuo mažų ritualų – kasdienių pasivaikščiojimų gryname ore“, – pataria Sveikos odos instituto ekspertė.
Deguonies trūkumas spartina senėjimo procesus
Deguonis yra būtinas elementas sveikai odai. Jeigu odos ląstelėms trūksta deguonies, jos ima „dusti“. Tai pasireiškia odos papilkėjimu, raukšlių išryškėjimu, netolygiu odos atspalviu – pokyčius veidrodyje gan greit pamatysite.
„Deguonies stygių sukelia ne tik ilgas ir dažnas buvimas patalpose, bet ir užterštas oras, organizme susikaupę toksinai, žalingi įpročiai. Todėl pasivaikščiojimams siūlau rinktis atokesnes nuo transporto srautų vietas – mišką, pažintinius takus. Grynas oras ypač naudingas ir bendrai sveikatai bei imunitetui“, – sako odos priežiūros specialistė R.Uosienė.
Jeigu pamatėte pirmuosius deguonies trūkumo odos ląstelėms požymius, į kasdienę odos priežiūros rutiną įtraukite priemonių, prisotinančių ją deguonimi, pvz., losjoną ar kremą. Taip pat galite kartą per savaitę užsidėti deguonimi odą prisotinančią kaukę. Oda atgaus sveiką atspalvį, taps gyvybingesnė. Greičiau atgauti tolygų ir skaistų odos atspalvį padeda ir priemonės su vitaminu C.
Išsausėjusios odos pasekmės gali būti ilgalaikės
Dar viena problema, kuri dažnai vargina šiuo metų laiku – odos sausėjimas. Darganotas oras už lango skatina radiatorius atsukti stipriau, kad viduje būtų jaukiai šilta, tačiau šylantis oras greitai netenka drėgmės. Būnant prastai vėdinamoje šildomoje patalpoje jau vakare galite pajusti, kad oda tampa šiurkštesnė, gali atsirasti tempimo pojūtis.
Odos drėgmė kaupiasi viduriniame odos sluoksnyje – dermoje, kurioje esantys lipidai sulaiko drėgmę ir neleidžia jai išgaruoti. Iš dermos drėgme aprūpinamas viršutinis odos sluoksnis – epidermis, todėl oda atrodo elastinga ir sveika. Tačiau sausas patalpų oras gali pažeisti epidermį, todėl oda ims garinti drėgmę ir pradės sausėti.
Norint grąžinti odai sveiką išvaizdą, siūlau pradėti nuo mažų ritualų – kasdienių pasivaikščiojimų gryname ore.
„Kad išvengtumėte sauso patalpų oro, pirmiausia siūlau dažniau atverti langus. Jeigu patalpų oras itin sausas, praverstų oro drėkintuvas. Taip pat drėkinkite odą iš vidaus – gerkite daug vandens, tinka ir maisto papildai su hialurono rūgštimi. Tačiau nereikėtų užleisti ir sausėjančios odos, tikintis, kad viskas susitvarkys savaime.
Dehidratuota oda praranda elastingumą, greičiau pradeda ryškėti senėjimo požymiai. Ilgainiui procesai tampa nebegrįtami. Tad kuo anksčiau imsitės priemonių odos drėgmei išsaugoti, tuo ilgiau išsaugosite ir odos jaunystę“, – sako BENU Sveikos odos instituto ekspertė.
Būnant namuose dėmesys odos priežiūrai neturėtų mažėti. Ryte, po higienos procedūrų, R. Uosienė rekomenduoja naudoti drėkinantį kremą su hialurono rūgštimi, skvalenu, glicerinu ar šlapalu. Jie padės pritraukti drėgmę iš gilesnių sluoksnių ir ją sulaikyti. Papildomam drėkinimui galite rinktis toniką, koncentruotą serumą, kaukes. Dienos metu sausėjančią odą galima atgaivinti ir sudrėkinti purškiamu terminiu vandeniu.
„Žvarbesniu ar vėjuotu oru, jei ketinate eiti į lauką, drėkinamąsias procedūras geriau palikti vakarui, o ryte odą palepinti maitinamuoju kremu arba emolientais su natūraliais lipidais: sviestmedžio, simondsijų, kokosų aliejais, lanolinu, bičių vašku. Pagrindinė maitinamųjų kremų ir emolientų funkcija – sudaryti apsauginį lipidinį barjerą, kuris neleis drėgmei pasišalinti iš odos, taip pat apsaugos odą nuo aplinkos poveikio, kaip vėjas, šaltis“, – paaiškina vaistininkė.
Tiesa, kol kas specialistė siūlo neskubėti einant į lauką teptis nuo šalčio saugančiu kremu, ypač jeigu jūsų oda yra mišri ar linkusi riebaluotis. Kol lauke laikosi teigiama temperatūra, sausai odai apsaugoti kol kas užtenka maitinamojo kremo, o mišriai ir riebiai – drėkinančio. Tiesa, drėkinamąjį kremą reikėtų tepti ne vėliau kaip likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką.
Rūpinkitės ne tik veido oda
Specialistė primena, kad rūpintis reikia ne tik veido, bet ir kūno oda – nuo galvos iki kojų pirštų galiukų. Tie patys veiksniai, kurie veikia veidą, veikia ir viso kūno odą.
„Oda yra vientisas organas, todėl negalime rūpintis tik nedidele jos dalimi. Jeigu sakome, kad sausas patalpų oras sausina veido odą, tie patys procesai vyksta ir visą kūną dengiančioje odoje. Pažeidimai gali išryškėti skirtingai, ne visur būti matomi, nes tam tikrose vietose oda yra storesnė, kitur, pvz., paakių, itin plona ir jautri. Tačiau, pamiršdami skirti dėmesio savo galvos, kūno, rankų ir pėdų odai, ilgainiui matysime tas pačias pasekmes – šerpetojanti, pleiskanojanti, raukšlelių vagojama, elastingumą praradusi oda“, – sako specialistė.
Ji rekomenduoja vakarais drėkinamuoju ar maitinamuoju kremu įtrinti ir rankų, pėdų odą. Po dušo, kol oda dar drėgna, naudoti drėkinamąįį kūno kremą ar losjoną, o itin sausai odai – aliejus kūnui, emolientus.
Galvos odos priežiūrai bent kartą per savaitę rekomenduojama naudoti galvos odos šveitiklį, kuris pašalins negyvas ląsteles, riebalų perteklių, todėl sumažins pleiskanų atsiradimo tikimybę ir padės geriau aprūpinti deguonimi plaukų šaknis.
