Natūralu, kad kosmetiką gaminančios kompanijos mėgina deguonį „prisijaukinti“, t.y. kuria odos puoselėjimo ir makiažo priemones, kurios, teigiama, vienaip ar kitaip jo parūpina odai.
Kad O2 patektų ten, kur reikia, kosmetikos priemonėje turi būti medžiagų, kuriose deguonis suskystėja. Tam tinka perfluorokarbonai: juose O2 tirpsta daug geriau nei vandenyje ir jų paprastai yra „burbuliuojančiose“ kaukėse. Šioms susilietus su oda įvyksta panaši reakcija, kaip atidarius butelį gazuoto vandens. Tačiau tai – ne vienintelė „kosmetikos priemonė + deguonis“ technologija.
Antai yra pudrų su deguonimi: jos, žinoma, neburbuliuoja. Vieni gamintojai tokį savo produktą vadina „labiausiai kvėpuojančia pudra iš visų rinkoje esančių“ ir teigia, kad ji ideali nuo rožinės, žvynelinės, egzemos ir aknės kenčiančiai odai, kiti apie savąją sako, kad pudroje esantis drėkinamasis deguonies kompleksas „padeda pagerinti odos ląstelių kvėpavimą ir sukurti matomą putlumo efektą“. Beje, prieš keletą metų „Natura Bissé“, kuri savo produktams su O2 naudoja stabilizuoto vandenilio peroksido technologiją, reklamavosi „deguonies burbulu“. Jame neva buvo 99,9 procento gryno, švaraus oro – taip atsigauti ir pagražėti buvo siūloma raudono kilimo renginių dalyviams.
Ar tikrai deguonis gali išlikti kosmetikos produkte? Ar jis gali su juo prasiskverbti į odą? Skeptikų netrūksta, nes mokslinių tyrimų „gali ar negali?“ atlikta mažai. Pasak abejojančių, tai, ką padaro O2, padaro ir kiti kosmetikos komponentai, kurių patikimumas seniai nekelia abejonių, pavyzdžiui, vitaminas C. Šiaip ar taip, visi žinome, kad be deguonies nėra gyvybės, tad pamėginti kosmetikos priemonę su juo, matyt, verta.
