Aknė – ne tik paauglių problema
Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad spuogai tėra paauglystės bėda, iš kurios išaugama taip, kaip vaikystėje iš sauskelnių. Specialistų teigimu, toks požiūris yra klaidingas ir neatsakingas. Bendriniu aknės pavadinimu yra vadinamos odos ligos, kurių vienas simptomų – gausus spuoguotumas, atsiradęs dėl sutrikusios riebalinių liaukų veiklos.
Dažniausiai aknė pasireiškia paauglystėje, tačiau tai nėra taisyklė. Ja galima susirgti ir vėliau, sulaukus 25–40 metų. Susirgimas vyresniame amžiuje nėra retenybė, jis net turi pavadinimą – vėlyvoji aknė. Visiems kenčiantiems nuo šios problemos svarbu žinoti, kad aknė nepraeina savaime. Tai lėtinė odos liga, kurios gydymas ilgas ir sudėtingas, nuo jos nėra stebuklingų kremų ar vaistų, kurių pavartojus po akimirksnio pajusite efektą.
Sergantieji akne dažnai patiria ir fizinį, ir psichologinį diskomfortą. Skausmingų pūlingų bėrimų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos, kur yra riebalinių liaukų (rankų, šlaunų, pilvo, veido). Žmonės ypač nejaukiai jaučiasi dėl spuogų, iškilusių matomose kūno vietose (paaugliams dažniausiai beriama T zona – kakta, nosis, o vyresniems – V zona, t. y. skruostai, smakras). Dėl stipraus veido bėrimo ne vienas patiria nevisavertiškumo jausmą, net įgyja baimių ar įvairių psichologinių kompleksų.
Kodėl susergama?
Spuogų neatsiranda per naktį. Vieniems polinkis sirgti akne gali būti perduotas su genais, kitiems tai kokios nors vidaus ligos išraiška. Oda yra mūsų organizmo veidrodis. Jei imame negaluoti, oda kaipmat tai parodo. Tretiems aknę paskatina pakitusi organizmo hormonų pusiausvyra: dėl jos itin suaktyvėja riebalinių liaukų veikla. Ši problema ypač aktuali paauglystėje, po gimdymo, klimakteriniu periodu, po įvairių ginekologinių operacijų. Dėl padidėjusios riebalų gamybos užsikemša porų latakėliai. Po kamščiu susikuria palanki terpė daugintis bakterijoms, sukeliančioms pūlingus skausmingus uždegimus.
Aknės sunkumas priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, odos priežiūros, imuniteto, gydymo, patirto streso ir kt. Sudėtingų aknės komplikacijų galima išvengti, jei kiekvienas žmogus vaikystėje įgis tinkamus higienos įpročius. 10 metų jaunuoliai turėtų suprasti, kodėl reikia prižiūrėti veido odą ir mokėti tai daryti.
Odos tipai
Odos tipas ima ryškėti paauglystėje. Tinkamų kosmetikos priemonių parinkimas pagal odos tipą – pirmasis žingsnis sveikos ir gražios odos link. Pagal tipus oda skirstoma į normalią, sausą, riebią arba mišrią. Odos tipas nustatomas pagal porų išsiplėtimą ir išskiriamą riebalų kiekį.
Normali oda yra rausva, skaisti, poros neišsiplėtusios. Toks odos tipas pasitaiko itin retai.
Sausos odos poros įtemptos, mažos, plika akimi vos matomos. Gali būti ir švarios, ir nešvarios. Oda linkusi pleiskanoti, rausti, nesiriebaluoja. Sausa oda būna gležna, plona, ryškus kapiliarų tinklas, anksti atsiranda raukšlių.
Taip pat skaitykite: Spuogai, inkštirai, pūliniai: kaip juos atskirti?
Tokiai odai trūksta drėgmės ir maitinimo. Kad oda neišsausėtų, reikia gerti daug skysčių (kava netinka), vartoti maitinamuosius kremus, kuriuose yra riebiųjų rūgščių ir vitaminų A, E, D, valyti kartą per parą (geriausia vakare) sausai odai skirtomis priemonėmis.
Riebios odos poros atviros, matomos plika akimi, išsiplėtusios, dažnai nešvarios. Tokia oda būna rausvos spalvos, blizgi, riebaluota, neretai ir jautri. Šio odos tipo žmones gali varginti uždegimo spuogai. Riebią odą reikia valyti ryte ir vakare, naudoti kosmetikos priemones, kuriose nėra riebalų. Pūlingos odos šveisti negalima, geriau rinktis valomąsias, vėsinamąsias kaukes.
Dažniausias odos tipas yra mišrus, t. y. vienų veido zonų oda (smakro, nosies, kaktos) yra riebi, o kitų (skuostų, smilkinių, kaklo, aplink akis) – sausa ar normali. Tokios odos savininkams reikia naudoti kosmetikos priemones, skirtas mišriai odai, arba naudoti dviejų rūšių priemones: sausose vietose tepti sausai odai skirtus gaminius, o riebiose – riebiai.
Bėgant laikui odos tipas gali kisti. Su amžiumi oda linkusi sausėti, pavyzdžiui, jei jaunystėje buvo riebi, tai vėliau gali tapti mišri ar net sausa.
Kasdienė priežiūra
Visiems, kurie serga odos ligomis, galioja ta pati auksinė taisyklė: kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. To nereikėtų pamiršti nei paaugliams, nei jų tėvams. Sergant sunkia aknės forma, tik specialistai gali skirti gydymą, rekomenduoti kosmetinių procedūrų kursą.
Visiems, kurie serga odos ligomis, galioja ta pati auksinė taisyklė: kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.
Oda rūpintis būtina kasdien. Tiek merginų, tiek vaikinų kasdienė odos priežiūra maždaug iki 22 metų nesiskiria. Kosmetikos ir higienos priemones reikia vartoti tokias, kad tiktų odos tipui. Atsižvelgiant į situaciją ir odos tipą, veidą gali tekti valyti nuo vieno iki kelių kartų per dieną.
Jaunuoliams ypač aktuali bėda – bėrimas po skutimosi. Vieniems po kelių savaičių oda pripranta prie neįprastų procedūrų ir bėrimai dingsta. Kitiems tai gali sukelti nemenkų nemalonumų. Tėvai turėtų padėti jaunuoliams atrasti tinkamiausią skutimosi būdą (peiliukais ar elektrine mašinėle), pasiūlyti naudoti priemones po skutimosi, kurios turi komponentų, gydančių spuogus.
