– Jūsų kūryba spinduliuoja aistra gamtai. Ar tai įkvėpimo šaltinis?
– Iš esmės gamta ir yra tai, kas mūsų keliones ir nuotykius paverčia magiškais, suteikia spalvų paletę ir atneša kibirus džiaugsmo. Dar mus įkvepia žmonės, kurie stipriai jaučia atsakomybę už tai, ką palieka po savęs. Visi išradėjai arba sportininkai, kurie kaip paukščiai skrieja nuo didžiausių kalnų viršūnių, tyrinėtojai, keliaujantys dėl kelionės, kaip vaikai žaidžiantys ne dėl rezultato. Mus labai įkvepia ir juokas, grynas oras, nuotykiai, gera muzika. Gamta yra tiesiog esminis taškas, iš kurio visa tai juda.
– Koks yra jūsų prekių ženklo identitetas?
– Mūsų prekių ženklas siekia tobulėti ne masinėje prekyboje, o nuoširdžiame pirkėjo ir pardavėjo santykyje. Stengiamės kurti sąmoningą vartojimą atspindintį prekių ženklą. Mūsų identitetas – minimalus funkcionalumas, laisvas stilius, patvarumas, istorijos, kelionės, nuotykiai, atsakingas vartojimas ir gamtos tausojimas.
– Ar lietuviai jau pradėjo vertinti lėtąją madą?
– Lėtos mados terminą naudojame norėdamos atkreipti dėmesį į mūsų prekių ženklo ir visos gamybos esminius principus. Manome, kad Lietuvoje dar tik prasideda ši banga, kurią lydi sąmoningas vartojimas.
– Šia filosofija vadovaujatės ir gyvenime?
– Santykyje su aplinka – taip. Pamąstome, ar pirkti bananą, kai namie ant stalo guli obuoliai.
– Drabužius siuvate iš perdirbtos medžiagos?
– Taip, savo drabužius siuvame iš tekstilės, kurią randame aplink. Tai reiškia, kad elgiamės, visų pirma, kaip sąmoningi gamintojai, kurie, panaudodami savo žinias, renkasi pirkti aplink esančias kokybiškos tekstilės atraižas. Nepatogumas yra tik tai, kad klientai niekada neturės to paties drabužio, nes medžiagos skiriasi.
Tai šiek tiek apsunkina gamybą, bet neįsigijus keliasdešimt naujų rulonų, kuriems pagaminti suvartojama daug vandens ir teršiama aplinka bei galbūt išnaudojami darbininkai ar net vaikai, yra visai kitas džiaugsmas ir pojūtis. Matome didesnę prasmę nustoti ieškoti toli, o panaudoti tai, kas, neatsiradus funkcijai, gali virsti šiukšlėmis.
Visą interviu su kūrėjomis skaitykite antrajame dizaino leidinyje „Created in Lithuania“. Šiemet leidinys dedikuotas identitetui, tad savo puslapiuose skaitytojus siekia įtraukti į diskusiją apie Lietuvos dizaino identitetą ir jo išskirtinumą pasauliniame kontekste. Šis leidinys yra nemokamas ir platinamas lietuvių bei anglų kalbomis. Jį galima skaityti ir internete.
