„Stop! Valgau tik „Nutriless“
„Pradėjusi vartoti labai mažo kaloringumo „Nutriless“ produktus, supratau, kiek daug kasdien suvalgydavau nereikalingo maisto, – pasakoja 34-erių Tatjana. – Voliojasi ant stalo gabaliukas vaiko nesuvalgyto sausainio, o aš instinktyviai imu ir dedu jį į burną... Dabar sakau sau: stop, valgau tik „Nutriless“. Anksčiau moteris net nepastebėdavo, kiek per dieną į burną patekdavo tokių likučių: „Liko stiklinėje pieno – mama išgers; vaikas nepabaigė košės porą šaukštų, ai, suvalgysiu, juk čia nedaug; po pietų liko gabalėlis – nei šis nei tas, pabaigsiu. O juk siaubas, kiek iki vakaro tokiu būdu prisirinkdavau nereikalingų kalorijų“. Pasak Tatjanos, vyras iš pradžių juokėsi, kad dabar jis suvalgo tuos kąsnelius, bet po kelių dienų ir jis pasiskundė, kad jaučiasi kaip šiukšles surenkantis konteineris.
Tatjana tikėjosi, kad vartodama vien tik labai mažo kaloringumo „Nutriless“ produktus alkio jausmo neišvengs. Ji labai mėgo saldumynus, tad buvo
nusiteikusi, kad teks pakovoti ir su šia aistra. Tačiau... „Šiandien jau penkta diena, kai laikausi dešimties dienų kurso, – savo įspūdžiais dalijasi pirmoji projekto „Mes tikim – tu gali!“ dalyvė. – Aš supratau, kad tikrai įmanoma atsisakyti saldumynų ir kito nesveiko maisto. Tas saldainis ar pyrago gabaliukas man tikrai nepataisys subjurusios nuotaikos. Kai žinau, kad man jų negalima, atrandu kitų būdų nuotaikai pagerinti“.
Dar vienas ypač smagus atradimas – Tatjana rytais gali pusvalandžiu ilgiau pamiegoti. „Tomis dienomis, kai reikėdavo į darbą, keldavausi visu pusvalandžiu vėliau, – džiaugiasi Lentvaryje gyvenanti kazino kasos operacijų specialistė. – Kaip gera, kai nereikia sukti galvos, ką imti valgyti į darbą, net nereikia ryte visko susidėti į indelius, užtenka įsimesti į rankinę penkis paketėlius ir plaktuvą, ir keliauji sau. Net kokteilį susiplakus gali gurkšnoti vairuodama“.
Mūsų kūnas – ne atliekų konteineris
Mitybos specialistas Artūras Sujeta sako, kad taip „pribaiginėjant“ vaikų maistą per dieną galima prisirinkti ir penkias, ir tūkstantį papildomų kalorijų. Nereikia nė sakyti, kad tai visiškai netinkamas įprotis, kurio reikia kuo greičiau atsikratyti.
Apie tai, kad mūsų kūnas – nuostabi šventovė, o ne atliekų konteineris, kalba ir kita projekto „Mes tikim – tu gali!“ komandos dalyvė, žurnalistė, knygos „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“ autorė, dalyvių motyvatorė Lavija Šurnaitė. Ji turi neatremiamą argumentą ir tiems, kurie sako: „Kaip galiu išmesti maistą, kai Afrikoje badauja vaikai?“ „Tačiau jūsų burnon įsidėtas, o ne į šiukšlių dėžę nukeliavęs valgis tikrai neišgelbės nė vieno Afrikos vaiko, – sako Lavija. – Jis tik ilgam papildomų centimetrų įsitaisys aplink jūsų juosmenį, šlaunis ar ant pagurklio. Jei išties norite padėti Afrikos vaikams, pirkite mažiau maisto, ruoškite mažesnes patiekalų porcijas, o likusią pinigų sumą paaukokite organizacijoms, besirūpinančioms skurstančių šalių mažyliais“.
Dar viena blogybė, A. Sujetos akimis, yra per dažnas užkandžiavimas. Kai pavalgę pietus, vos po pusvalandžio tiesiame ranką užkandžių link. Tokiais atvejais mūsų kraujyje nespėja stabilizuotis cukraus kiekis, jis nuolat didelis, tad nepadės nė sportas. „Minimalus tarpas tarp valgymų yra 90 minučių, –sako A. Sujeta. – Tačiau nereikėtų laukti ir ilgiau 3 valandų, nes tuomet cukraus kiekis kraujyje jau pradeda kristi“.
Projekto partneriai:
