„Šiandien mada turi suspėti su technologiniais, ekonominiais ir kultūriniais pokyčiais, tačiau kartu tai yra priežastis, kodėl ji klesti. Norintys prisijaukinti šią industriją, turi ne tik suspėti su pokyčiais ir prie jų prisitaikyti, bet ir iš anksto juos numatyti.
Nepaisant to, kad mada nuolat keičiasi, žmogaus poreikiai ir instinktai išlieka universalūs. Poreikis per išorę išreikšti požiūrį į save ir supantį pasaulį yra tikroji mados misija, kuri niekada nepraras savo aktualumo“, – sakė A.Ziche.
Kadaise pats baigęs studijas „Polimodos“ institute Italijoje, šiandien A.Ziche šiuolaikinius studentus supažindina su mados industrijos ir prekių ženklų valdymo subtilybėmis. Beveik 15 metų vystęs nuosavą mados verslą ne tik Italijoje, bet ir tokiuose miestuose kaip Miunchenas, Niujorkas ir Šanchajus, savo patirtimi, kaip atvesti mados prekių ženklą į sėkmę, A.Ziche dalijasi ir su startuoliais, juos konsultuodamas.
Šiandien mada turi suspėti su technologiniais, ekonominiais ir kultūriniais pokyčiais, tačiau kartu tai yra priežastis, kodėl ji klesti.
Viešėdamas Vilniuje lektorius skaitė paskaitą apie madą – kas tai yra, kokia ji šiandien ir supažindino su pagrindinėmis mados tendencijomis – tomis, kuriose iš esmės susiduria du skirtingi dalykai.
„Mada yra gražus chaosas, – teigia A.Ziche. – Kas yra mada, kas yra gražu ir kas yra chaosas? Viskas, kas susiję su žmogumi, tuo, kaip išreiškiame save žodžiais, judesiu, ir tai, kaip rengiamės. Kaip galime atrasti grožį chaose? Juk paprastai chaosas turi neigiamą reikšmę. Tačiau chaosas, kaip ir mada, yra išraiškos forma. Kai verkiate, reiškiate savo emociją. Galite verkti iš džiaugsmo arba iš liūdesio. Galiausiai tai vis tiek yra reakcija ir tai yra gražu.“
Verslas, ekonomika, tai, ką vadiname krizėmis ar globalizacija, viskas pasikeitė, susimaišė. Ir tas miksas sukūrė chaosą.
Pasak jo, šių dienų mada nėra linijinė. Per pastaruosius 20–30 metų ji visiškai pasikeitė, nes pasikeitė žmonės: mąstymas, elgsena, net judėjimas.
„Kai devintajame dešimtmetyje pradėjau dirbti mados pasaulyje, viskas buvo paprasčiau ir lengviau. Viena tendencija sekė kitą ir ilgainiui viskas ėmė keistis. Verslas, ekonomika, tai, ką vadiname krizėmis ar globalizacija, viskas pasikeitė, susimaišė. Ir tas miksas sukūrė chaosą. Todėl dabar nieko nebėra vienoje linijoje, kaip buvo anksčiau. Tendencija dabar turi ir kitą pusę – yra ji ir yra priešinga jai. Kai augau, viskas buvo paprasčiau: buvo gera ir bloga, dešinė ir kairė ir pan. Šiandien gera ir bloga galime atrasti tame pačiame dalyke“, – sakė mados ekspertas.
Penkios dabartinės mados tendencijos pagal A.Ziche.
Masinis menas
„Tendencija, sujungianti prabangą ir masę. Priemiesčiuose kuriasi vis daugiau prekybos centrų ir vis mažiau lieka gamybos įstaigų. Juose galite įsigyti prabangius ar nukainotus daiktus. Čia neegzistuoja tikra ir netikra. Galite sutikti žmonių, turinčių netikrą „Louis Vuitton“ rankinę, ir galite sutikti, turinčių tikrą. Tai reiškia, kad visi turi vienodą priėjimą prie prabangos. Visi gali nusipirkti prabangos prekę ir visi gali nusipirkti masinę prekę („Zara“, „H&M“ ir pan.). Ši tendencija neišvengiamai sujungia šiuos du dalykus.“
Etno klasika
„Šiandien mums prieinama visa informacija. Ją gauname naudodamiesi internetu, telefonais, kompiuteriais. Devintajame dešimtmetyje buvo tik vienas žurnalas – „Vogue“. Jeigu norėjai žinoti, kas šiuo metu vyksta mados pasaulyje, turėjai skaityti šį žurnalą. Šiandien turime tūkstančius žurnalų, daugybę informacijos galime rasti tiesiog internete.
Dabar valstybės nebeturi sienų: centras yra visur. Etniniu požiūriu naujoji karta sumaišyta globalizacijos. Žmonės gyvena moksliškai pažangiuose miestuose. Tai ir veda prie etno klasikos. Šią tendenciją kuria žmonės. Maišome vyrišką ir moterišką giminę. Kaip ir su metų laikais – žiema ir vasara. Kai vykau į Lietuvą, tikėjausi, kad čia bus šalta, juk skridau į Šiaurę. Bet nėra. Nes žiema keičiasi, ji maišosi su vasara, iš esmės nebėra aiškaus nei rudens, nei pavasario. Keičiasi sezonai, keičiasi ir mūsų apranga. Žmonės vis dažniau grįžta prie klasikos ir ima dėvėti uniformas.“
Technohumanizmas
„Šioje tendencijoje susijungia humanizmas ir technologijos. Užaugau laikais, kai vyravo analoginis ar mechaninis pagrindas, o dabar viskas yra paremta skaitmeniniu. Pavyzdžiui, pažvelkite į „iPod'ą“, kuriame yra daugybė muzikos – klasikos, popmuzikos ir kt. Visa tai kuria technohumanizmas.
Kas buvo bjauru, dabar tampa prašmatnu ir atvirkščiai. Šiandien negalime išvengti šių dviejų dalykų dualizmo.
Kai kalbame su kitu žmogumi, naudojame kūno kalbą. Tą patį darome socialiniame tinkle „Facebook“. Skelbiame nuotrauką, „pamėgstame“ kitų įdėtas nuotraukas. Tai – komunikacijos būdas. Dabar daugiau komunikuojame nuotraukomis nei žodžiais. Norėdami save išreikšti pasitelkiame technologijas. Naudojame kompiuterį vietoj tikro, gyvo balso. Tai yra technohumanizmas. “
Bjauru ir prašmatnu
„Kas buvo bjauru, dabar tampa prašmatnu ir atvirkščiai. Šiandien negalime išvengti šių dviejų dalykų dualizmo. Buvo laikai, kai vyravo psichologinė tendencija, paskui – industrinė, dabar turime socialinę. Kaip pavyzdį galime paimti dizainerį – dabar jis dirba visiškai kitaip, nei dirbo praeityje. Praėjusiame šimtmetyje mados kūrėjai buvo labai aiškūs. Tai buvo žmogus, kuri galėjo sukurti dizainą ir savarankiškai pasiūti drabužį. Kartu su Coco Chanel, Yves'u Sant Laurent'u šie kūrėjai mirė, atsirado dizaineriai.
Kas yra dizaineris? Žmogus, kuris sukuria dizainą. Tačiau pats drabužių nesiuva, todėl reikia žmogaus, kuris tai padarytų. Dabar mados namai turi žmogų, kuris vadinamas kūrybos vadovu. Tai nėra siuvėjas ir nėra dizaineris. Tai žmogus, kuris nurodo mados namų kryptį. Be jo, yra dizaineris ir tie, kurie gamina. Šiandien mados pasaulis yra visiškai pasikeitęs, mados namams reikia skirtingų žmonių, tų, kurie pajėgūs dirbti su informacija, komunikacija ir kūryba. Ši tendencija veda prie kitos – inovatyvaus paveldo.“
Inovatyvus paveldas
„Man patinka ši tendencija. Grįždami iš Japonijos su kolega Danilo Venturi kalbėjome apie tai, kas yra avangardas. Kas yra avangardo dizaineris? Kas šiandien yra avangardas? Avangardas yra tai, apie ką šį vakarą kalbame – skirtingų tendencijų maišymas. Kas pakeitė anapilin iškeliavusias roko žvaigždes? Kas pakeičia dizainerį? Niekas. Niekas negali pakeisti ir būti toks pat. Tas pokytis atneša modernumo.
Inovatyvus paveldas yra istorijos pabaiga ir kitos pradžia. Klausimas, kas yra dabartis? Tai praeities ir ateities sandūra. Turėjau galimybę pasivaikščioti po Vilnių. Turite tvirtą paveldą, kultūrą, galima įžvelgti šalies istoriją, bet visa tai yra persimaišę su ateitimi – jaunais žmonėmis. Kad ir ši vieta (kultūros baras „Kablys“ – red.), čia paveldas susimaišęs su modernumu. Taigi kuriame dabartį, kuri nėra praeities linija. Ją kuriame pasitelkdami praeitį ir ateitį. Tai ir yra naujasis avangardas.“
