Kovo 18 dieną „Mados infekcijoje“ S.Straukaitė pristatys savo naujausią kolekciją „Beprotybė į sąmatą neįskaičiuota“.
Dizainerės kūriniai netelpa į jokius standartus ar klišes. Ji kryptingai nagrinėja drabužio konstrukcijos rebusą ir drąsiais eksperimentais kuria erdvines kompozicijas, drabužius-transformerius, kurių panaudojimo būdą leidžia susigalvoti dėvinčiajam, o modulinių kompozicijų – begalė.
S.Straukaitė vertina viską, kas tikra: konstruktyvius kirpimus, natūralias medžiagas, patogumą, o svarbiausia – idėją. Ji nepakenčia dirbtinumo: nuo birbizėlių iki priklijuojamų nagų ar pripučiamų kūno dalių.
– Sandra, kokiais trim sakiniais save apibūdintumėte?
– Copy – nebijok kopijuoti, bet bandyk padaryti geriau. Share – dalytis geriau, negu turėti. Like – pasakyk žmogui komplimentą, juk tai nieko nekainuoja.
– Kokią istoriją pasakoja jūsų kuriami drabužiai?
– Tai istorija apie laisvą žmogų, neriantį į pasaulį ir nežinantį, kur atsidurs rytoj.
– Kuo pasireiškia „Mados infekcijos“ užkratas? Kokie simptomai?
– Užkratas pasireiškia pavasarį ir užkrečia visus nestagnuojančius žmones.
– Koks jums yra stilingas žmogus?
– Kuris apie tai negalvoja, bet ir su pirkinių maišeliu ant galvos atrodo stilingai.
– Kas jums yra įkvėpimas?
– Migruojantys drabužiai.
– Koks yra jūsų drabužis?
– Vėliava.
– Ką veikiate, kai turite laisvo laiko?
– Visas mano laikas yra laisvas ir jis visas mano.
– Po penkerių metų tuo pačiu laiku...
– Po penkerių metų sėdėsiu ant tatamio mažame japoniškame name, žiūrėsiu į akmenų sodą ir dangoraižius Niujorke.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Mados infekcijos“ dalyvė U.Martinaitytė: „Kuriu žmonėms, kurie nori nuveikti ką nors prasminga“