„Šia fotosesija norime atkreipti dėmesį į žmonių, ypač vienišų, problemas. Tai istorija apie dviejų dalykų supriešinimą – artėjančių švenčių paviršutinišką spindesį ir jų kontekste giliai išgyvenamas vienišų žmonių emocijas bei šilumos ilgesį. Vieniems šis laikotarpis kupinas džiaugsmo, tačiau kitiems – tik dar labiau atkreipiantis dėmesį į jų problemas“, – pridėdami nuotraukas rašė fotosesijos sumanytojai – fotografai Nerijus&Gintarė bei „SwO street“ leidinys.
Išvydusi vieną iš fotosesijos nuotraukų, kurioje vaizduojamas savižudybės įrankis ir būdas, 15min žurnalistė kreipėsi į specialistus, taip pat į fotosesijos sumanytojus, kad šie plačiau paaiškintų, ką norėjo pasakyti šia fotosesija.
Atsiprašo, jei suklydo
Supratę, kad straipsnis rengiamas tikrai nepagiriamasis, Nerijus&Gintarė teigė atsiprašantys, jei suklydo. Jie tvirtino, kad prie šio projekto įgyvendinimo esą prisidėjo daug žmonių.
Gyvenimo troškimas, ilgesys šilumos ir artumo slepiasi po blizgučiais ir dovanų popieriumi. Aš – geriausia dovana? Ar kai manęs nėra? – svarsto fotosesijos sumanytojai.
„Mes esame atsakingi už jų „veidą“ prieš visuomenę. Laisvė kurti ir suteikti prasmę mados fotosesijai privedė prie minėtų "Fairy Tale" nuotraukų motyvų. Ši fotosesija yra mados ir socialinės iniciatyvos samplaika, todėl, mūsų nuomone, ji ne tik turėtų būti, bet ir yra šokiruojanti, laužanti nusistovėjusius standartus bei tabu“, – teigia fotosesiją įgyvendinę fotografai.
Ar etiška viešai parodyti pačią tragediją? Jiedu įsitikinę, kad taip. Ir tai buvo padaryta spausdintame leidinyje bei paviešinta jo feisbuke. Vis dėlto 15min šių nuotraukų dėl jau minėtų priežasčių neviešins.
Norėjo parodyti, kas lieka „už kadro“
„Daug kalbama apie prevenciją, apie pasekmes, bet pats faktas lieka „už kadro“ kaip mitologinė būtybė, kurią visi žino, bet niekas nematė. O viskam įvykus lieka tik šokiruojanti tiesa“, – sako fotografai.
Tačiau šokiravimas, jų nuomone, šiuolaikinėje kultūroje vis dėlto yra vienas iš kol kas stipriausiai veikiančių ir įsimenančių įtaigos priemonių, kurią naudojant galime atkreipti dėmesį į problemas, leisti per vaizdinius jas pastebėti ir, kai jie tikisi, jų išvengti. Fotosesija, anot jų, nors ir be laimingos pabaigos, yra pozityvi ir neturi būti suprantama iš neigiamos perspektyvos.
„Tai vienas iš kelių, kurio galima išvengti, jeigu vieni kitiems rodysime daugiau šilumos, artumo ir palaikymo. Manome, kad švenčių laikotarpiu miestas, parduotuvių vitrinos, socialiniai tinklai, netgi žiniasklaida užsitraukia paviršutinišką džiaugsmo skraistę. Pagrindiniu akcentu tampa pirkiniai ir dovanos, tačiau tikrosios problemos, kankinančios daugelį žmonių visus metus, ne tik kad nepranyksta, tačiau dar labiau sustiprėja, matant „perspaustai“ gražų kitų žmonių gyvenimą“, – sako Nerijus&Gintarė.
Pasak jų, fotosesijos idėja yra ta, kad materialumas negali atstoti tikrosios švenčių vertės, ir didžiausia dovana yra aplinkinių šiluma, o ne naujas rankinukas.
„Taigi, "Fairy Tale" siužetas: Vienos merginos istorija švenčių išvakarėse. Tai pasaka apie prasmę ir beprasmybę. Šventinis laikotarpis mus įpareigoja džiaugtis ir švęsti. Dovanos, šviesos, vitrinų spindesys nukelia į pasakų pasaulį. Aplinkui laimė ir džiugesys, miestas šurmuliuoja. Aš būsiu vakaro karalienė! Tačiau šviesai išsisklaidžius ir artėjant švenčių išvakarėms, vakaro šešėliai primena tikras emocijas. Gyvenimo troškimas, ilgesys šilumos ir artumo slepiasi po blizgučiais ir dovanų popieriumi. Aš – geriausia dovana? Ar kai manęs nėra?“ – svarsto fotosesijos sumanytojai.
Fotosesija esą susideda iš trijų pagrindinių stadijų: šventinis džiaugsmas, vidinis konfliktas ir apsisprendimas. Nuotraukose šios stadijos esą išsigrynina arba susiplaka tarpusavyje.
„1. Šventės belaukiant. 2/3. Prabanga ir skurdas. 4. Susierzinimas. 5/6. Ilgesys ir bejėgiškumas – vidinės emocijos, ženklas apie artėjančia nelaimę. Daugelis gali pastebėti šiuos ženklus, tačiau dažnai pasirenka nematyti jų. 7. Pergalė. 8. Kaktusas – ledai, apibarstyti draže ir modelis, laižantis juos – simbolizuoja kovą su vidiniais jausmais. Dažnai savo problemas vertiname paviršutiniškai, nupiešiame gražesnėmis spalvomis, negu visai tai iš tiesų yra.
Jokios autorių gilesnės minties, išskyrus siekį pažeisti etikos taisykles ir šokiruoti, gydytojas-psichiatras tvirtino tiesiog nematantis.
9. Lūpdažis – svarbiausia nuotrauka šioje fotosesijoje, tai apsisprendimo momentas. Neretai žmogus bando savo jausmus paslėpti po kauke, tačiau aplinkiniai vis tiek gali pamatyti ženklus, kad žmogui reikia pagalbos.
10/11. Dviprasmybė. Tai labai intymus ir šokiruojantis liudininko ir kaltininko susitikimas. Pasitraukimas iš gyvenimo, negali būti dovana, niekam nuo to nepalengvėja, niekam nepasidaro ramiau, po visko lieka tik šokiruojanti tuštuma“, – visas atsiųstas nuotraukas aptarė fotosesijos sumanytojai. Tarp šių nuotraukų dvi buvo tos, kuriose vaizduotas savižudybės įrankis ir būdas.
Paaiškino, kokią žalą daro išplatinti vaizdai
Dr. Arūnas Germanavičius, gydytojas-psichiatras, VU Medicinos fakulteto profesorius, 15min teigė, kad šios reklamos žala yra žymiai didesnė už naudą, jei tokia išvis šiuo atveju gali būti: "Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje jau yra sąmoningų ir socialiai atsakingų žurnalistų, kurie pastebi tokius neetiško elgesio pavyzdžius ir apie juos informuoja. Visa tai leidžia mokytis ir tobulėti visiems."
Dirbdamas dvidešimt metų gydytoju-psichiatru, A.Germanavičius neretai susiduria su žmonėmis, esančiais emocinėje krizėje, išgyvenusiais po savižudybės ar nusižudžiusiųjų artimaisiais, todėl labai gerai žino, kokią didelę įtaką jauniems žmonėms turi žiniasklaida, mados ir vaizdų industrija.
„Žinomas imitavimo, arba Verterio (Werther) fenomenas, kuomet konkretūs, atviri, tiesioginiai savižudybės ar jos metodo aprašymai ar vaizdai paskatina imituoti ar atkartoti. Jauniems žmonėms, stebintiems madų ir reklamos pasaulį, socialinius tinklus, šie vaizdai daro didelę įtaką ir gali pastūmėti elgtis taip, kaip konkrečiai ir pavaizduota“, – aiškino tokių vaizdų žalą specialistas.
Jauniems žmonėms, stebintiems madų ir reklamos pasaulį, socialinius tinklus, šie vaizdai daro didelę įtaką ir gali pastūmėti elgtis taip, kaip konkrečiai ir pavaizduota, – aiškino tokių vaizdų žalą specialistas.
Gydytojo-psichiatro A.Germanavičiaus teigimu, siekiant sumažinti savižudybių mastą Lietuvoje, mes visi turime labai atsakingai elgtis, skleisdami informaciją apie savižudybes, jų būdus. Vienas iš labai svarbių savižudybių prevencijos metodų, anot jo, yra darbas su žiniasklaida ir jaunimui svarbiais asmenimis, kuriais yra masiškai sekama, kad jie teisingai mokėtų elgtis su šiomis jautriomis temomis.
A.Germanavičius atvirai prisipažino minėtose nuotraukose ir aprašyme įžvelgiantis tik viena – manipuliaciją vaizdu ir su tuo susijusiu tekstu, siekiant šokiruoti, atkreipti dėmesį.
„Autorių minimas noras atkreipti dėmesį į „<...> vienišų žmonių problemas. Tai istorija apie dviejų dalykų supriešinimą – artėjančių švenčių paviršutinišką spindesį ir jų kontekste giliai išgyvenamas vienišų žmonių emocijas bei šilumos ilgesį. Vieniems šis laikotarpis kupinas džiaugsmo, tačiau kitiems – tik dar labiau atkreipiantis dėmesį į jų problemas“ ne skatina pagalvoti, kaip padėti vienišiems žmonėms, bet verčia galvoti apie baisiausią dalyką – išėjimą iš gyvenimo – ir siūlo konkretų būdą. Visa tai yra nepriimtina ir netgi gali būti labai pavojinga“, – perspėja gydytojas-psichiatras.
Pasak jo, apgailėtina, kad Lietuvoje dar yra visuomenės informavimo ir reklamos verslo atstovų, kurie nejaučia subtilių šios temos ribų ar sąmoningai jas suprasdami specialiai jas pažeidinėja. Jokios autorių gilesnės minties, išskyrus siekį pažeisti etikos taisykles ir šokiruoti, jis tvirtino tiesiog nematantis.
Pažeidė etikos kodeksą
Jis taip pat priminė, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, priimtas Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016-02-29 Vilniuje, numato, ko negalima publikuoti (40 ir 42 straipsniai) ir kodeksą pažeidusiems už tokį elgesį numato sankcijas.
Fotosesijos sumanytojai abu šiuos straipsnius pažeidė.
40 straipsnis
Draudžiama skelbti informaciją apie afekto būsenoje esantį asmenį, taip pat nufilmuotus ir nufotografuotus vaizdus su afekto būsenoje esančiu ar mirštančiu asmeniu.
Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, gerbdami asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį (ypač nepilnametį) padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti. Draudžiama skelbti vaizdo medžiagą, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar nusižudęs žmogus.
41 straipsnis
Skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje. Netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų.
Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.
A.Germanavičiaus teigimu, tokia taip vadinama „reklama“ visiškai prasilenkia su etika, kadangi yra demonstruojami savižudybės vaizdai bei įrankiai.
A.Germanavičiaus teigimu, tokia taip vadinama „reklama“ visiškai prasilenkia su etika, kadangi yra demonstruojami savižudybės vaizdai bei įrankiai.
„Vakarų Europos ir JAV žiniasklaidos priemonių darbuotojai labai atsakingai dirba su šiomis temomis. Pvz., paaugliams skirtas leidinys "TeenVogue" straipsnio, kuriame aptaria "Netflix" serialą, kurio vienas herojus nusižudo, pradžioje išspausdina įspėjimą: Content warning: This piece discusses suicide-related content (liet. – Perspėjimas dėl turinio: šiame tekste aptariamas turinys, susijęs su savižudybe)“, – teigė specialistas.
Kiti specialistai taip pat šokiruoti
Jurgita Jurkutė-Širvaitė, kurios tėvas, taip pat ir ilgametis scenos partneris Vytautas Šapranauskas pakėlė prieš save ranką, išvydusi nuotraukas, nukreipė pas pažįstamus specialistus-psichologus – esą jie geriausiai galėtų pakomentuoti situaciją dėl minėtų nuotraukų. Moters manymu, bet koks šio projekto komentavimas yra reklama autoriams ir žala skaitytojams.
Psichologas, Vilniaus universiteto docentas Paulius Skruibis sakė, kad tai kraupu ir, žinoma, kad tokia fotosesija daro daugiau žalos nei naudos.
Panašiai reagavo ir psichologė, visuomenės sveikatos mokslų daktarė, profesorė Nida Žemaitienė: „Net ir priminimų apie tai, kad vieniši per šventes pasijunta blogai, niekam nereikia.... Naudos čia tikrai jokios, gerai būtų, kad neplatintų.“
Psichologė Valija Šap, Kupiškyje padėjusi suburti bendruomenę ir pasiekusi milžinišką pokytį, taip pat pritarė, kad viso to tikrai negalime priskirti menui, kuris lavina, ugdo, skatina kūrybiškumą. „Taip pat galvoju, kad reikėtų kuo mažiau aptarinėti viešai, nes tai gali turėti neigiamą efektą“, – apibendrino ji.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
