24-erių metų jaunuoliai, pasidžiaugę vos keliomis romantiškomis povestuvinėmis dienomis, kaipmat kibo į darbus ir šiandien jau pristato naują „Batų namų“ rudens/žiemos sezono avalynės kolekciją „Scena“.
Šia kolekcija, kurioje yra 17 avalynės porų modelių, jaunieji Maslauskai įamžino ir prieš metus netikėtai Amžinybėn išėjusio Beno tėčio, žinomo avalynės kūrėjo Žano Maslausko, tesulaukusio vos 44-erių, atminimą.
Kolekcijoje – muzikos, teatro ir filmų istorijos
Naujoji avalynės kolekcija, nepaisant net to, kad yra skirta niūriausiam metų sezonui – rudeniui ir žiemai, yra šviesi ir žaisminga.
Ji išsiliejusi skirtingų spalvų deriniais ir tarytum palytėta gražiausio ir šviesiausio dviejų jaunų žmonių gyvenimo įvykio sukeltų emocijų: svajingumo, romantikos, tikrosios meilės ir net subtilaus grubumo, kuris tarytum įkūnija ir įžemina atmosferą įelektrinusius dviejų kūrėjų jausmus.
„Kurdama modelius šiai kolekcijai klausiausi ne tik savo širdies, bet ir muzikos, tapusios pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Dažniausiai mano dienos buvo pripildytos roko, tad tai ir atsispindi kone visuose darbuose.
Benui ši muzika taip pat artima, tad jam nebuvo sunku išpildyti mano fantazijas ir iš sumodeliuotų eskizų pagaminti batus.
Mūsų kūrybiniame duete griežia du smuikai, sukuriantys vieną melodiją – aš kuriu batus, o Benas juos gamina. Kūryboje, kaip ir gyvenime, vienas kitą papildome“, – šypsosi Gintarė.
Jaunoji avalynės dizainerė sako, kad kurdama naują avalynės kolekciją nė neplanavo sukurti atskiros batų istorijos, tačiau užbaigus paskutinį modelį ir išrikiavus visus naujuosius kūrinius, prieš akis tartum išniro scena – kiekvienai avalynės porai savaime gimė su ja susiję pavadinimai: „Būgnininkas“, „Vokalistė“, „Gitaristas“, „Aktorė“, „Režisierė“, „Debiutas“, „Drama“, „Trileris“ ir kiti su scenos menais susiję žodžiai, tapę batų vardais.
Daug žalios ir pastelinių spalvų derinių
Jaunoji Gintarė Maslauskienė neslepia, kad ji, kaip ir dauguma moterų, tam tikrais gyvenimo periodais įsimyli vis kitas spalvas.
Šis povestuvinis periodas jaunamartei yra pasteliškai žalias, dabar jai ši spalva – pati gražiausia, tad jos nemažai yra ir naujoje avalynės kolekcijoje.
„Nors Benas į mano kūrybinį procesą ir nesikiša, bet įsibėgėjus eskizų kūrimui naujai kolekcijai, tarstelėjo, kad metas įvesti ir kitas spalvas, nepamirštant ir mano ne itin mėgstamos juodos. Taigi, buvau švelniai pristabdyta nuo „pažaliavimo“ ir atsivėriau spalvų žaismui.
Pajutusi, kad lietuviai rinkdamiesi avalynę tampa vis drąsesni, ėmiau eksperimentuoti su spalvomis, derinti jas po kelias net ir toje pačioje avalynės poroje.
Štai vienuose aulinukuose jungiasi net keturios spalvos. O kad nebūtų nuobodūs net ir juodi batai, žaismą juose išgaunu derindamas skirtingas odos faktūras, įvairias detales.
Batuose, kaip ir gyvenime, nemėgstu simetrijos, tad eksperimentuoju su asimetriškomis formomis. Štai šį kartą sukūriau kelis batų modelius, kurių batraiščiai yra varstomi per visą bato priekinę dalį iki pat pado, bet ši dalis nueina ne tiesiai, o nusuka į vieną bato šoną.
Štai kitų odą dekoravau specialiais dažais, naudodamasi teptuku, tad potėpiai abiejuose batuose – skirtingi.
Kokius batus besukurtume, visada keliame sau tikslą, kad gatvėje ar net scenoje pamatęs juos avintį žmogų, iš karto atpažintum, kad tai – „Batų namų“ avalynė“, – sako G. Maslauskienė.
Kūryba keičiasi, nes keičiasi lietuvių įpročiai
Jaunieji Maslauskai sako, kad keičiantis lietuvių įpročiams, keičiasi ir jų kūryba – drąsėjant žmonėms, kuriami ir drąsesni arba kitaip sakant „kitoniškesni“ batų modeliai. Tačiau čia visuomet paisoma šios avalynės kūrimo pradininko Žano Maslausko įdiegtos svarbiausios taisyklės – koks bebūtų batų modelis, jis visada turi būti patogus.
„O, kad sukurta eksperimentinė avalynės pora išvystų dienos šviesą ir būtų pristatyta kolekcijoje, ji pirmiausia man pačiai turi labai patikti ir tai turi būti būtent tokia avalynės pora, kurią aš pati norėčiau avėti ar ja norėčiau matyti avintį savo vyrą.
Jei bent mažumėlę sudvejoju, taisau kūrinį tol, kol jis man nuoširdžiai pradeda patikti. Bet, tiesa, būna ir tokių, kurie dienos šviesos taip ir neišvysta ir be gailesčio atsiduria šiukšliadėžėje“, – sako iš savo mokytojo Žano aukštus kokybės standartus perėmusi Gintarė.
Orientuojasi į ilgaamžiškumą
Kėdainių senamiesčio dirbtuvėse avalynę kuriantys jaunieji Maslauskai džiaugiasi, kad keičiasi lietuvių požiūris ir į daiktų vertę.
„Karantinas pristabdė lietuvius ir išmokė vertinti kokybę. Dabar žmonės tampa sąmoningesni ir orientuojasi jau ne į greitą vartojimą, nuolatinę daiktų kaitą, o į tvarumą, todėl stengiamės kurti tokią avalynę, kad ją būtų galima nešioti ne metus ir ne dvejus.
Mes nekuriame vartotojiškos greitosios mados, mes kuriame tai, kas nesensta ne vieną sezoną“, – sako „Batų namų“ vadovas Benas Maslauskas.
Karantino iššūkius įveikė
Jaunas vaikinas neslepia, kad tėčiui išėjus, tęsti jo kūrybą nėra paprasta, tačiau beprotiškai įdomu ir net azartiška, tad tai „veža“ ir skatina imtis naujų sumanymų.
Be to, Benas džiaugiasi sėkmingai įveikęs sunkiausią šių metų iššūkį – karantiną. Laiku į elektroninę erdvę išplėsta prekyba leido ne tik išlaikyti visus 22 „Batų namų“ darbuotojus, bet ir ūgtelėti didinant gamybos apimtis.
„O mūsų ateities perspektyva – užsienio rinka. Per karantiną įsitikinome – plėstis Lietuvoje atidarant naujas avalynės parduotuves – neverta“, – sako B. Maslauskas.
