– Monika, šiuo metu gyveni Londone, kaip atrodo tavo laisvalaikis?
– Laisvalaikį stengiuosi sau susikurti kasdienybėje – mėginu rasti laiko paskaityti knygą, nieko negalvodama ramiai išgerti puodelį arbatos. Labai mėgstu keliauti, tam reikia truputį daugiau nei pusvalandžio per dieną, todėl į keliones investuoju daug savo minčių ir darbų, kad galėčiau nuo visko atitrūkusi, po didelių darbų, skirti bent kelias dienas kokiam trumpam ar ilgesniam susipažinimui su kitu kraštu.
– Kur svajoji nuvykti?
– Labai noriu į Kiniją, Japoniją, Malaiziją. Amerika taip pat mano planuose.
– Koks tau pasirodė šaltasis sezonas Londone?
– Jis ne toks lietingas, kaip tikėjausi! Net visai šiltas – praėjusią savaitę porą dienų buvo 14 laipsnių! Ir dar šis laikas įtemptas – mokslai, koncertai, skrydžiai į Lietuvą ir atgal į Londoną... Atrodo, tik ką buvo rugsėjis, o jau, žiūrėk, ir gruodis!
– Kaip atrodo tobulas tavo vakaras mieste?
– Vakarienė restorane, o po jos – spektaklis arba klasikinės muzikos koncertas.
– Esi kelnių ar suknelių mergina?
– Norėčiau būti labiau suknelių mergina, bet kol kas esu labiau kelnių. Nors vis ieškau, kaip galėčiau praplėsti savo suknelių kolekciją.
– Aukštakulniai ar žemakulniai?
– Žemakulniai, be jokių abejonių! Kaskart, kai ateina tas momentas, kai aunuosi aukštakulnius, galvoju apie tai, kaip kažkas juos sukūrė... ir kaip dabar man dėl to sunku.
– Kokius mados ženklus labiausiai vertini?
– Nesu pati geriausia madistė... Visgi, man labai patinka „COS“, „Banana Republic“, „Reiss“ prekės ženklai.
– Jei galėtum į vakarėlį pasiimti 3 daiktus, kas tai būtų?
– Pasiimčiau keletą draugų, stalo žaidimų ir karšto šokolado, nes mano vakarėlis būtų namuose, kur jaukiai praleistume vakarą.
– Kokie atributai tau geriausiai simbolizuoja šventes?
– Daug daug daug balionų ir tortas! Dar – šilti apsikabinimai su brangiausiais žmonėmis.
– Jei būtum pasakos ar knygos personažas – koks ir kodėl?
– Oi... tikriausiai būčiau kažkas tarp Alisos ir Ronjos, plėšiko duktės.
– Apie ką dažniausiai kalbate su draugėmis?
– Kadangi draugais žmones ilgainiui pradėjau vadinti ypač atsargiai, tai su draugėmis šnekuosi tikrai apie viską. Gera, kai galiu drąsiai dalintis savo mintimis net ir tuomet, kai žinau, kad jos gali nepatikti ar mano draugės su jomis gali nesutikti. Bet tuomet užsimezga graži diskusija.
– Kaip šiuo metu atrodo tavo grojaraštis?
– Jill Scot, D’Angelo, Lauryn Hill, Hillsong.
– Kaip manai, kokia moteris yra graži?
– Išsilavinusi, skoningai apsirengusi, su geru humoro jausmu ir dvasinga.
– Kas tave šiuo metu džiugina?
– Kai matau, jog žmonės mano dainose atranda ramybę ir atsakymus.
– Kaip vienu ar pora sakinių nusakytum savo gyvenimo filosofiją?
– „Atmink, kad džiaugsmas – nenugalima jėga. O neigimas ir melancholija, viską pražudys, kad ir ko imtumeisi. Žinios plečiasi ne nuo tavo pergalių prieš kitus, pergalių, tave išaukštinančių, bet nuo išminties, nuolankumo ir džiaugsmo, kuriuos tu išsiugdei tada, kai niekas nematė.“ Taip savo knygoje rašė K.Antarova. Ir aš visiškai su tuo sutinku. Tikiu karma, tikiu, kad vidinė žmogaus ramybė, gebėjimas į viską, net ir į savo priešą, žiūrėti su meile, mums atneša didžiausias gyvenimo dovanas, laimę ir pilnavertiškumo jausmą.
– Kaip atrodo tavo tobulos Kalėdos?
– Kalėdos – tokia šventė, kuri nelabai gali būti netobula. Šeima, žaidimai, stalas, nuklotas močiutės gamintomis vaišėmis, jaukūs pokalbiai.
– Tavo knygos favoritės?
– „Du gyvenimai“, „Trobelė“, „Alchemikas“. Tai knygos, kuriose radau pamokas ir jas išmokau.
– Mėgstamiausi filmai?
– „Breakfast at Tiffanies“, „Youth“ , „Interstellar“.
– Kokiais socialiniais tinklais dažniausiai naudojiesi?
– Aktyviausiai – „Facebook“ ir „Instragram“. Niekaip nesusidraugauju su „Twitter“ ir „Snapchat“.
– Mėgiamiausias serialas?
– „Draugai“!
– Su „Rent Boutique“ bendradarbiaujate jau kurį laiką, kuo tau patinka šis projektas?
– „Rent Boutique“ man yra išsigelbėjimas, kai vieną savaitgalį koncertuoju Vilniuje, o kitą Klaipėdoje. O suknelės norisi naujos ir puošnios. Tuomet galima tą suknelę išsinuomoti ir tai kur kas geriau, nei nusipirkti ir po renginio tiesiog pasikabinti kaip puošmeną į spintą, su neaiškia tikimybe, ar kada dar išvis ją vilkėsiu.
