Kalbant apie spalvas, dauguma žmonių vasarą stengiasi dėvėti baltos spalvos drabužius, nes balta atspindi saulės spindulius, o ne sugeria šviesą, kaip, kad juoda spalva.
Tačiau ši teorija tampa šiek tiek sudėtingesnė, kai pradedame kalbėti apie drabužių storį ir tinkamumą, nes šiluma kyla ne tik iš saulės, bet ir iš mūsų kūno.
Kai ta šiluma iš mūsų kūnų patenka į baltus drabužius, ji atsispindi atgal į mus, – rašo portalas sharingideas.me.
Dar 1980 m. atliktas tyrimas, kodėl beduinai – vietiniai, pusiau klajokliai, gyvenantys dykumų regionuose Arabijos pusiasalyje, Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – dykumoje dėvi juodus chalatus, parodė, kad karščio poveikis buvo toks pat, nesvarbu, ar genties nariai vilkėjo juodais arba baltais chalatais.
Sakysite, kaip tai įmanoma?
Pasirodo, kad juodos spalvos audiniai yra geresnis šilumos radiatorius, o tai reiškia, kad jie sugeria iš kūno sklindančią šilumą, todėl tai taip pat gali turėti įtakos jūsų kūno vėsinimui.
Beduinų paslaptis – dėvėti laisvus juodus drabužius, ypač, jei pučia vėjas. Laisvi juodi drabužiai įkaitina erdvę tarp audinio ir odos, skatindami aukštyn kylančią oro srovę – kaip kaminas – ir palengvina vėsinimą.
„Taigi karštoje dykumoje šilumos kiekis yra toks pat, nesvarbu, ar jis dėvi juodą ar baltą chalatą“, – pažymima tyrime.
„Papildoma šiluma, kurią sugeria juodas chalatas, buvo prarasta dar nepasiekus odos“, – sakoma jame.
Taigi drabužių tinkamumas iš tikrųjų yra svarbesnis nei spalva. Tačiau, jei ketinate dėvėti aptemptus drabužius, rinkitės baltus.
„Audinio pasirinkimas yra labai svarbus“, – sako stilistė ir mados rašytoja Heather Newberger. – „Jei dėvite per didelį džinsinį kombinezoną, jausitės kur kas karščiau nei jūsų draugas su siauresne apranga iš marlės ar šifono.
Kalbant apie drabužius, geriau turėti tokią medžiagą, kuri praleidžia vandens garus, kad netrukdytų prakaitui išgaruoti, teigia Pietryčių Luizianos universiteto fizikos docentas Rhettas Allainas: „Kai kurios naujesnės sportinės medžiagos tai ir daro.“
Visi tekstilės gaminiai tam tikru laipsniu sulaiko kūno skleidžiamą infraraudonąją spinduliuotę, kuri padeda išlaikyti šilumą šaltu oru, tačiau nėra idealu karštą dieną, todėl svarbu dėvėti kvėpuojančių audinių drabužius.
Medvilnė, linas, nailonas ir poliesteris tam tikru mastu priskiriami orui pralaidiems audiniams – tai reiškia, kad jie leidžia prakaitui ir šilumai išeiti per medžiagą. Tačiau jie skiriasi nuo sugeriančių audinių, kurie aktyviai traukia vandenį iš jūsų kūno.
Medvilnė ir poliesteris sugeria ir atspindi didžiąją dalį infraraudonųjų spindulių – beveik 99 proc. – tai reiškia, kad infraraudonųjų spindulių vaizduose jie dažnai atrodo balti.
Tačiau šios medžiagos taip pat praleidžia 30–40 proc. matomos šviesos. Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkų teigimu, šis derinys gali paskatinti organizmą sušilti greičiau nei kitu atveju.
Taip atsitinka todėl, kad gaunama matoma šviesa gali generuoti šilumą, kuri vėliau negali išeiti kaip kūno sukuriama infraraudonoji spinduliuotė.
Tačiau tam tikrą vaidmenį atlieka ir kitas kūno aušinimo mechanizmas – prakaitavimas. Medvilnė sugeria drėgmę, tačiau greitai neišdžiūsta, todėl, jei daug prakaituojate, jūsų drabužiai išliks šlapi, todėl bus mažiau patogūs.
Linas yra plačiai dėvimas, nes dėl didelių pluoštų puikiai praleidžia orą, tačiau kaip ir medvilnė žiūsta lėtai.
Merino vilna buvo populiarus lauko entuziastų pasirinkimas, nes ji pralaidi orui ir sugeria drėgmę, nesulaikydama kvapo.
Nailonas ir poliesteris sugeria drėgmę ir greitai džiūsta, tačiau išlaiko kvapą.
Tyrimai taip pat parodė, kad nailonas drėgmę sugeria geriau nei poliesteris, tačiau džiūsta lėčiau.
Tuo metu su sintetiniais pluoštais, tokiais kaip nailonas ir poliesteris, gali jaustis nepatogiai sušlapęs, o viename tyrime buvo pasiūlyta dėvėti drabužius, pagamintus iš bambuko, kuris yra silpnas šilumos laidininkas ir nekenkia komfortui.
George'as Havenithas, Loughborough universiteto Lesteršyre, JK, aplinkos fiziologijos ir ergonomikos profesorius norintiems jaustis vėsiau, siūlo tiesiog nusivilkti: kuo mažiau drabužių dėvite, tuo daugiau galimybių išgaruoti šiluma nuo jūsų odos turi.
Nors, žinoma, odos apsauga nuo UV spindulių yra prioritetas.
Tačiau gali būti alternatyvų – naujų medžiagų ir audinių, kurie padės atvėsinti kūną.
Šiandien tokios sporto kompanijos kaip „Nike“ ir „Adidas“ investuoja milijonus į išmaniųjų audinių kūrimą, o mokslininkai taip pat skiria išteklius tirdami, kurie audiniai geriau išlaiko kūną vėsų.
Galiausiai mokslininkai nustatė, kad pagrindinė pusiausvyra, leidžianti šilumai efektyviau sklisti nuo kūno, yra medžiaga, kuri yra nepermatoma šviesai – atspindi ir nesugeria saulės šviesos, bet yra skaidri infraraudonųjų spindulių – leidžia šilumai palikti kūną, o ne sulaikyti.
Jie nustatė, kad plonesni – maždaug vieno mikrometro skersmens – nailono ir poliesterio pluoštai (supynus juos į 30 mikrometrų storio verpalą), gali palaikyti patogesnę temperatūrą.
Merilendo universiteto (JAV) mokslininkai taip pat sukūrė sintetinius pluoštus su dangomis, kurios iš tikrųjų keičia savo struktūrą reaguodamos į išorės sąlygas – išskiria daugiau šilumos kylant temperatūrai.
Prisitaikantis siūlas plečiasi ir susitraukia, pakeisdamas tarpą tarp pluoštų. Platesnis atstumas leidžia tekstilei kvėpuoti, leidžiant skleisti šilumą, kad dėvėtojas galėtų atvėsti.
Bet ko gero geriausias būdas išlikti vėsiems per karščius, kai kalbama apie drabužius, iš tikrųjų yra tiesiog dėvėti šlapius drabužius, pabrėžia doc. R. Allainas.
Vandeniui reikia šilumos energijos, kad išgaruotų, o kai jis pereina iš skysčio į dujas, jis naudoja iš jūsų kūno gaunamą šilumą, vėsindamas odą ir sumažindamas kūno temperatūrą.
Taigi paaiškėja, kad išsirinkti aprangą, kad išliktumėte sausi, yra šiek tiek sudėtingiau nei tiesiog apsivilkti baltus ar juodus marškinėlius.
Tačiau tinkamas audinys, jo prigludimas ir kartais šiek tiek vandens purslų, kai įmanoma, turėtų padėti išlaikyti žemesnę temperatūrą, kai termometro stulpelis įkaista.
