Dovana seseriai pastūmėjo savo veiklos link
Jaunimo darbo centro koordinatore dirbusi Audronė darbu nesiskundė: buvo įdomu, bet ilgainiui pradėjo kirbėti mintis kurti ir daryti ką nors savo. Nežinia, ar būtent ši idėja būtų „užkibusi“, jei ne prieš porą metų ieškota dovana mylimai seseriai.
„Tada svarsčiau, ką jai padovanoti gimtadienio proga. Ieškojau idėjų „Pintereste“, pati visada buvau linkusi „prie žodžio“, man svarbi jo reikšmė ir ką jis neša. Labai norėjosi seseriai padovanoti ką nors tokio, kas nebūtų tik daiktas, kurį tiesiog numesi, kad atspindėtų mūsų ryšį.
Užkliuvo idėja su Morzės abėcėlės žodžiais padarytomis apyrankėmis. Nusipirkau visokių priemonių, internete radau pavyzdžių anglų kalba ir padariau jai tokią apyrankę. Ji labai apsidžiaugė ir nustebo, kokia graži idėja. Ir tąkart sakė: gal pradėk tokias daryti?“ – prisiminimais dalijasi pašnekovė.
Tačiau prie šios idėjos Audronė grįžo tik po kurio laiko – taip natūraliai viskas susidėliojo. „Sėdėjau nuobodžiuose darbo mokymuose ir mintimis vis kažkur nuklysdavau. Tada ir išsigryninau, kad noriu pamėginti verti šias apyrankes.
Ėmiau svarstyti, kaip galėčiau tai įgyvendinti, kokių medžiagų man reikėtų, pamaniau, kad nieko tokio nėra padaryta naudojant lietuviškus žodžius, o jie – labai gražūs. Taigi po darbų eidavau pirkti medžiagų ar ieškodavau, kur įsigyti reikiamų, nes ne visas jas galima rasti Lietuvoje. Prieš metus mečiau darbą ir dabar esu atsidavusi tik šiai veiklai“, – pasakoja Audronė.
Užkoduoji žodį ir tai, kas jame telpa
Dabar šią veiklą Audronė vykdo viena, sesuo, kaip pati sako, buvo postūmis ir pagalba pačioje pradžioje, o šiuo metu jai – motinystės atostogos. Ne tik seseriai padovanojo, bet ir pati sau pasidarė tokią pat apyrankę, kurioje Morzės abėcėle, naudojant karoliukus, užrašyta „sesės“, o antroji – anglišku pavadinimu „inspire“ (liet. „įkvėpti“).
Ta apyranke su užkoduotu žodžiu gali labai daug pasakyti: tai ir daiktas, ir emocija, ir ryšys.
Darydama apyrankes jų kūrėja naudoja lotynišką abėcėlę, pasak jos, žodžio reikšmė dėl to nenukenčia ir nepakinta. „Ta apyranke su užkoduotu žodžiu gali labai daug pasakyti: tai ir daiktas, ir emocija, ir ryšys. Gali tiesiog išreikšti jausmą, palinkėti, pasveikinti, įamžinti kokią nors datą, skaičių ir t. t. Žmonėms tai išties daug reiškia“, – sako pašnekovė.
Kiekviena raidė ar skaičius turi savo ženklą, jį Audronė perteikia naudodama karoliukus – apvalius ir pailgus. Apyrankėms taip pat naudoja šilką, sidabrą, auksuotą sidabrą ir japonišką stiklą, ir spalvų pasirinkimas gana didelis. Populiariausiomis ji įvardija juodą, raudoną, pilką ir kreminę, tačiau gali būti įvairių: šviesiai mėlyna, rožinė, ruda, geltona ir t. t.
Kurdama apyrankes žodžius dažniausiai atsirenka pagal save, savo aplinką, žmones, kurie ją įkvepia. Užkoduoti galima vieną arba du žodžius – tuomet tam naudojamos dvi virvelės.
Paklausta, kas užsisako šias apyrankes, Audronė teigė, kad tikrai ne tik merginos. Yra ir vaikinų, kurie nori tokį aksesuarą padovanoti draugei, žmonai ar mamai, netrūksta ir mamų, norinčių šitaip išreikšti savo meilę dukroms. O ypač jai įstrigęs vienas pokalbis su vaikinu, kuris ieškojo dovanos savo mylimajai.
„Svarstė, kokį žodį pasirinkti, nutarė, kad gal kurį iš šių: „myliu“, „mylimoji“. O tada persigalvojo ir sako: gal galite padaryti „manuo buoba“?“ – juokdamasi pasakojo Audronė ir pridūrė, kad labai džiugu matyti, kaip žmonės linkę perteikti savo jausmus vieni kitiems.
Greitai atsirado idėją kopijuojančių
Paklausta, ar prieš pradėdama realizuoti savo idėją pasižvalgė, ar nėra Lietuvoje jau tuo užsiimančių, Audronė sakė patikrinusi lauką. Tačiau netrukus po to, kai pradėjo savo veiklą, atsirado ir daugiau tuo užsiimančių.
„Nebuvo ką nors tokio darančių, tačiau po mūsų atsirado, ir ne vienas. Žinoma, ši idėja irgi ne mano sumanyta, pamačiau ją užsienyje, pamaniau, kad Lietuvoje nėra ir būtų šaunu ką nors tokio daryti. Aš tikrai pasitikrinau Lietuvos lauką, ar niekas to nedaro, nes man atrodo atsakinga taip elgtis. O štai po to, kai įkūriau prekių ženklą, atsirado bandančių užsiimti tokia pat veikla.
Nemaloniausia buvo tai, kad būdavo daromos identiškos apyrankės ir pasirinktas visiškai identiškas būdas joms pristatyti – aš jas visada fotografuoju kokiame nors fone, tie žmonės darė tą patį. Kol kartą feisbuke neparašiau, kad yra tokių, kurie mus kopijuoja, tada aprimo. Nieko nesakau, visi gali daryti, ką nori, na, tik jau būtų smagu, kad ne identiškai viską kopijuotų“, – sako apyrankių kūrėja.
Šiuo metu ji savo kūrinius parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse.
„Draugai padeda nuveždami jas į Švedijoje esantį Herango kaimelį, kur kiekvieną vasarą vyksta su šokiais. Taip pat atradau kontaktų Rygoje, nors lengva nebuvo, pasirodo, ten butikai nėra tokie populiarūs kaip pas mus, nebent tik – labai prabangūs, kuriuose aukštos kainos ir kitoks konceptas. Bet paieškojus, pasivaikščiojus pavyko užmegzti pažinčių, galbūt pasiseks ir ten pradėti plėtoti prekybą, pirmas apyrankes su latviškais žodžiais jau išsiunčiau“, – šypsodamasi pasakoja Audronė.
