Praktinės žinios – po trejų metų fabrike
Vilniaus dizaino kolegijoje trejus metus mergina studijavo kostiumo dizainą, dar ketverius Vilniaus dailės akademijoje – tekstilę. Jei ne tekstilės studijos, kur daug dėmesio buvo skiriama senosioms audimo technikoms, paveldui, Eglė lino galbūt taip ir nebūtų įvertinusi. Tačiau daugiausia praktinių žinių ir galutinį postūmį kurti savo prekės ženklą dizainerei suteikė darbas… gamykloje.
„Pamenu tą etapą, kai svarsčiau, kuo užsiimti baigus studijas, o draugės ragino dairytis aplinkui ir semtis idėjų. Vieną dieną kojos nunešė į parduotuvę, kur pamačiau tiek įvairių lino audinių, kiek iki tol net neįsivaizdavau“, – prisimena Eglė. Labai greitai ji susisiekė su seniausios Lietuvoje lininio pluošto gamyklos „Siūlas“ direktoriumi, parodė keletą savo darbų, šiam darbai patiko ir Eglė trejiems metams Vilnių iškeitė į darbą netoli Biržų įsikūrusioje įmonėje. Eglė juokiasi prisimindama, kad per trejus metus sulaukė nemažai nuostabos, ką ji čia veikia, tačiau būtent dirbdama dizainere gamykloje kūrėja teigia perpratusi liną.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lilija Larionova ir Egidijus Rainys pristatė kolekcijas veržliai ir elegantiškai miesto moteriai
Dizaineriui linas – gana kaprizinga, staigmenų galinti pateikti medžiaga, su ja sunku, tačiau ir įdomu dirbti.
„Dizaineriui tai gana kaprizinga, staigmenų galinti pateikti medžiaga, su ja sunku, tačiau ir įdomu dirbti“, – teigia Eglė. „Net to paties pynimo, tos pačios spalvos audinys iš vieno ritinio gali būti vienoks, iš kito – kitoks“, – įsiterpia technologines subtilybes taip pat perpratęs Tomas.
Tiesa, pirkėjui lininiai „Motumo“ drabužiai staigmenų nepateiks – jie pasiūti iš jau apdirbto, suminkštinto audinio, nebesitraukia ir yra minkšti, patogūs vilkėti. Eglė teigia nemėgstanti sudėtingų kirpimų, gaminį stengiasi išgryninti taip, kad liktų tik svarbiausi kirpimai ir detalės, leidžiančios atskleisti modelio charakterį. Dizainerė vengia konstrukcijų, kurios galėtų varžyti judesius, jai priimtinesnis laisvas, erdvus, tačiau turintis aiškią formą bei siluetą drabužis.
Lininis audinys – iššūkis kūrėjui
Kokių staigmenų ir atradimų Eglei, kaip kūrėjai, vis dar pateikia linas? Dizainerė prisipažįsta kaskart ilgai ieškanti, koks audinys geriausiai tiks jos sugalvotam modeliui – juk svarbu, kaip jis kris, ar bus patogu judėti kūnui, mat lino audinys visai neturi tamprumo. Tad ne veltui kiekvieną naują modelį Eglė išbando pati – tik taip įsitikina, jog modelis sutaria su audiniu, jog rūbą vilkėti patogu, ir tik tuomet siuva pardavimui skirtus rūbus.
Net gana dažnai peikiamas lino glamžumas „Motumo“ dizainerei – viena žaviausių šio audinio savybių. „Įdomu ir kiek keista, kad besiglamžančio audinio vengia jaunoji karta. Kita vertus, ir man pačiai savo laiku besiglamžantis linas nebuvo gražus, bet dabar manau, kad lino drabužiams tiesiog reikia subręsti“, – įsitikinusi ji. O tiems, ką susilamdę lino rūbai vis dėlto erzina, ji pataria juos atgaivinti karštais lygintuvo garais – karštas lygintuvas liną „suplokština“, kartais net nublizgina, o karštas garas leidžia jam atsigauti ir kiek palygina.
TAIP PAT SKAITYKITE: Agnės Gilytės stiliaus pamokoje – kasdieniai ir šventiniai deriniai iš vos kelių daiktų
