Priežastis paprasta: tie raštai – dekoratyvūs. Ir puikiai pritampa prie pagrindinės mados tendencijos – jos noro tapti egzotiška pasaka. O nemėgstantiems pasakų gyvūnų printai labai praverčia, kai norisi kuo nors paįvairinti klasiką, pagyvinti juodus drabužius ar kiek praturtinti minimalistinį rūbą, kad jis neatrodytų cypdavatkiškas.
Kita vertus, faunos raštai nėra nekintamas dalykas. Priklausomai nuo to, kaip jie interpretuojami, vaizdas gali būti ir popsinis, ir intelektualus, ir dramatiškas.
Leopardas. Prie žiedinių leopardo dėmių reiktų pridėti ir gepardo taškus, nors dizainerių zoologiniai niuansai nejaudina. Ir, aišku, nėra nė kalbos apie tikrą kailį, jį keičia dirbtinis pluoštas, kašmyras, aksomas, satinas, kiti audiniai.
Gyvatė. Čia galimos įvairios interpretacijos. Tarkim, „Givenchy“ gyvates sieja su Kleopatros tema, „Gucci“ su pasakiškais drakonais. Bet dažniau einama trumpu keliu: naudojami natūralistiniai ar stilizuoti gyvačių (pitonų) raštai.
Tigras. Jo raštai – labai grafiški, tuo ir naudojamąsi. Tad kailio imitacija (minkštas, „tapybiškas“ daiktas) pasitaiko nedažnai; dizaineriai mieliau renkasi aiškų linijų ritmą, spalvų kontrastus.
Katės. Aišku, kad šie drabužiai skirti ne kačių mėgėjoms, o moterims, turinčioms humoro jausmą. Kyla įtarimas, kad raini padarai buvo pasirinkti kaip tik dėl to, kad yra tos pačios giminės, kaip tigrai ar leopardai.
Tapetai. Visai nesvarbu, ką pasirinksime: tinka visos faunos rūšys, tikroviški, stilizuoti, animuoti jų pavidalai. Čia svarbu ne pavienis sutvėrimas, o tas piešinys, kuris gimsta jį tiražuojant.
Gucci. Alessandro Michele dirba kaip pasakininkas, todėl jo drabužiuose nereikia ieškoti tvarkos ar logikos. O štai gyvūnų – gana daug.
Peteliškė. Tai tikrai ne vien šio sezono tendencija: nuo Alexanderio McQueeno laikų drugys beveik nedingsta iš mados akiračio. Bet jis madingas ir dabar, ir tai – malonus paįvairinimas pavargusioms nuo plėšrūnų ir roplių.
