Tokį vaizdą siūlo mada. O moterys ją koreguoja: joms čigoniška dvasia mielesnė už romantišką, o besiplaikstančios suknelės jaukesnės už tas su volanais. Nors kartais vienas kitam netrukdo: hipiškos tunikos gali būti gėlėtos, sentimentalūs sijonai, sugretinti su baikeriškais švarkais, – tapti bohemiški, o jausminga aštuntojo dešimtmečio stiliaus suknelė atrodyti gana laisvamaniška.
Tos suknelės turi begalę variacijų: gali būti suimtos po krūtine ar ant klubų; būti arti kūno ar plaikstytis kaip tunikos; puikuotis tiesiog dekoratyviais ornamentais ar orientuotis į hipių palikimą, jų pamėgtą etnografiją, indėnišką puošybą.
Nuo gėlių šiemet niekur nepabėgsi, bet ir jos gali būti bohemiškos arba keisti nuotaiką: tereikia paimti rankinę su kutais, užsimesti odinį švarkelį ar papuošti galvą labai hipiška karūnėle.
Ši mada – nei gera, nei bloga, ji – nekvestionuojama: jau daug metų denimo švarkeliai su ilgais sijonais yra bohemiška uniforma.
„Kris Maxi“ suknelę būtų galima ir praleisti, bet įdomu: kodėl būtent ji, su gilia iškirpte, dar gilesniu skeltuku ir surišamomis ilgomis rankovėmis, tapo tokia populiari.
O štai ir tas atvejis, kai hipiškos suknelės suartėja su romantiškomis – yra puošiamos nėriniais, „undinės uodega“, raukiniais.
