– Dantų balinimas iš tiesų apipintas įvairiausiais mitais. Vienas jų – kad ši procedūra apskritai kenkia dantims. Ar toks teiginys turi pagrindo? Ar saugu balinti dantis ir kada tai gali būti nesaugu?
– Dantų balinimas, atliekamas pagal gydytojo odontologo rekomendacijas, tikrai nėra kenksmingas, tačiau atliekamas per dažnai, netinkamai ir nepasitarus su specialistu – tikrai gali pakenkti dantims.
Visų pirma, norint balintis dantis, reikėtų apsilankyti pas odontologą ir su juo pasikonsultuoti. Negali būti jokių savarankiškų dantų balinimo procedūrų, nes reikia įvertinti, ar tai apskritai galima daryti.
Daug kas priklauso nuo to, kokia medžiaga ir kaip yra naudojama, kokios būklės yra dantys.
Medžiaga, balinanti dantis, yra vandenilio peroksidas arba karbamido peroksidas. Lietuvoje didžiausia leistina vandenilio peroksido koncentracija yra 6 proc., karbamido peroksido – 16 proc. Visos tos priemonės, kurių galima įsigyti vaistinėse ar kur kitur, yra neveiksmingos, nes jose nėra reikiamos koncentracijos vandenilio peroksido. Tai reiškia, kad tos priemonės neveiks ir gali dar labiau pakenkti, kaip, pavyzdžiui, įvairios juostelės.
– Kokiomis priemonėmis, kokias procedūras atliekant galima balinti dantis?
– Balinimą galime suskirstyti į atliekamą namuose ir klinikoje. Namuose dantų balinimas gali būti atliekamas su specialiomis kapomis, kurias pagamina odontologas ir paskiria balinamąją medžiagą. Taip pat galima naudoti LED aparatus su vandenilio peroksidu, kuriuos galima įsigyti tik pas odontologus. Dar yra tepami pieštukai su vandenilio peroksidu.
Klinikoje dantų balinimas atliekamas uždėjus dantenų apsaugą, vadinamą skystu koferdamu, balinama naudojant vandenilio peroksidą ir papildomą šviesos šaltinį: LED, lazerį, halogeninę ar ultravioletinę šviesą.
Balinami yra tik sveiki, natūralūs dantys.
– Dėl kokių priežasčių negalima atlikti dantų balinimo?
– Tam yra keletas priežasčių. Pirma jų – jei yra bloga burnos higiena. Tokiu atveju, tikėtina, bus ir dantenų uždegimas. O jam esant jokiu būdu negalima balinti dantų.
Antra priežastis – jei yra aktyvus ėduonis, kurį būtina gydyti. Balinti negalima ir tada, jei dantys yra labai jautrūs. Prieš balinimą reikėtų atlikti nujautrinimo procedūras naudojant įvairius gelius.
Balinimo negalima atlikti ir tada, jei dantys yra plombuoti, nes plombų balinti negalima, taip pat – jei protezuoti.
Iš esmės balinami yra tik sveiki, natūralūs dantys.
– Ar dantų balinimo procedūra yra skausminga?
– Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti neskausmingą ir jautrumo nesukeliančią procedūrą.
– Ko ir kiek laiko žmogus negali valgyti, gerti po balinimo procedūros?
– Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad atliekant balinimą namuose viską galima valgyti, bet, aišku, visada geriau šiek tiek prisižiūrėti ir privengti tokių dažančių produktų kaip kava, raudonasis vynas, juodoji, žalioji arbatos, taip pat reikėtų vengti rūkymo. Tačiau dažniausiai dėmės, kurios gali atsirasti, bus išorinės, jas bus galima pašalinti atlikus profesionalią burnos higieną.
Po balinimo procedūros, atliktos klinikoje, tris dienas griežtai reikia laikytis vadinamosios baltos dietos. Tai reiškia – jokių dažančių produktų, gėrimų, negalima rūkyti, naudoti ryškių lūpų dažų. Nes, jei po balinimo per tas tris dienas suvalgysite ar išgersite ko nors, kas dažo, dėmės atsiras vidinės ir procedūrą teks kartoti.
Po trijų dienų tampa saugu viską valgyti ir gerti, atsirandančios dėmės gali būti tik išorinės, o jas galima pašalinti atliekant burnos higieną, tačiau vis dėlto prisižiūrėti mitybą rekomenduojama 12 dienų po balinimo.
– Kokių šalutinių poveikių, komplikacijų gali atsirasti balinant dantis?
– Kaip pagrindinius įvardyčiau tris: šiek tiek padidėjęs dantų jautrumas, jis pasitaiko tikrai ne visiems, labai priklauso ir nuo paties žmogaus, nes kitų dantys yra gana jautrūs, tačiau jie vis tiek nori atlikti dantų balinimo procedūrą.
Kita pasitaikanti – nudegintos dantenos, jei specialistas kruopščiai jų neuždengė, o trečioji – neišbalę dantys.
– Nudegintos dantenos skamba kraupokai. Kaip tos komplikacijos sutvarkomos?
– Nudegintos dantenos nereiškia kraujo ar žaizdų, kaip galbūt pamanėte. Jos tiesiog keletą valandų būna pabalusios. Bet mūsų gleivinė yra ypatinga ir greit atsistato. Pastebėkite, kai įsikandate, atsiranda žaizdelių, bet burnoje labai greitai viskas sugyja. Tad lygiai taip pat ir su dantenomis, o kad tas procesas būtų spartesnis, galima tepti vitaminą E, kuris padeda greičiau sugyti.
Kalbant apie dantų jautrumą – jis dingsta savaime arba namuose galima naudoti specialius gelius, kurie padeda jam išnykti.
– Kiek laiko po balinimo procedūros dantys lieka nepakitusio atspalvio? Kas kiek laiko tas procedūras galima kartoti?
– Tai labai priklauso nuo paciento gyvenimo būdo ir kaip prižiūri dantis. Reikėtų juos kasdien kruopščiai valyti ir maždaug kas šešis mėnesius darytis profesionalią dantų higieną. Turiu tokių pacientų, kurie atvyksta po penkerių metų, o jų dantys – dar visiškai balti.
Jei kalbame apie balinimą klinikoje, balinimo procedūrą rekomenduočiau daryti kartą per metus, o namuose tai saugu daryti kas pusmetį, jei yra toks poreikis.
– Ar pati balinimo procedūra yra vienkartinė, ar ji atliekama per keletą kartų?
– Jei balinama naudojant kapas, yra laiko tarpas, kai reikia jas nešioti, tarkime, 10–12 dienų vieną valandą per dieną. Praeinate kursą, dantys išbąla, efektas ilgiau išlieka. Jei balinsite kartą per savaitę, paskui dar kartą po mėnesio, to efekto tikrai nebus.
O kabinete procedūra dažniausiai atliekama per vieną vizitą, per ją galima išgauti iki aštuonių atspalvių baltesnius dantis.
– Kaip parenkamas atspalvis, kad paskui nebūtų taip, jog žmogus bijos šypsotis, o kiti jo prašys užsidengti burną?
– Išgauti tokį dantų baltumą, kad jau būtų skaudu į juos žiūrėti, yra labai sunku. Amerikoje tai labai populiaru, toks balinimas trunka labai ilgai – turiu mintyje, kad jie dantis balinasi mėnesiais.
Įprastai esama dantų spalva dažniausiai nustatoma naudojant specialų spalvų raktą, ir, kiek išbąla, tiek. Nėra taip, kad gali nustatyti, kiek išbaltų dantys. Jie išbąla tiek, kad atrodytų gražiai ir natūraliai.
– Kiek tokios procedūros kainuoja?
– Balinimas naudojant kapas – apie 100–150 eurų, kabinete šios procedūros kaina svyruoja nuo 200 iki 400 eurų, priklausomai nuo specialisto ir naudojamų medžiagų.
Balinti – pakeisti danties spalvą – gali tik vandenilio arba karbamido peroksidas. Pastos gali tik nuvalyti pigmentines apnašas.
– Veikiausiai ne maža dalis žmonių, norėdami baltesnių dantų, imasi pigesnės ir paprastesnės priemonės – balinamosios dantų pastos. Tik klausimas – ar tos pastos apskritai veiksmingos?
– Visos tokios pastos šalina pigmentines apnašas, bet dantų nebalina. Nes balinti – pakeisti danties spalvą – gali tik vandenilio arba karbamido peroksidas. Pastos gali tik nuvalyti pigmentines apnašas.
Dažniausiai visos balinamosios pastos būna šiek tiek abrazyvesnės, daugiau nuvalo pigmento, todėl dantys atrodo baltesni.
– Tiesa ar mitas, kad balinamoji dantų pasta gali pakenkti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ją renkantis?
– Tikrai gali ir jas reikėtų labai atsargiai naudoti. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, koks yra abrazyvas, nes jis gali būti įvairus. Vienų pastų sudėtyje naudojamas papainas, enzimas, kuris labai švelniai nuvalo. Tačiau gali būti naudojamos mikrodalelės, kurios pigmentą valo abrazyviai.
Renkantis tokią pastą svarbu atsižvelgti į RDA (reliatyvus dentino abrazyvumas), kuris parodo, kokio abrazyvumo yra dantų pasta. Patartina rinktis mažo abrazyvumo, kurio indeksas yra nuo 0 iki 70.
Svarbu žinoti, kad ne su visomis balinamosiomis pastomis galima naudoti elektrinį dantų šepetėlį. Jei naudosite elektrinį dantų šepetėlį ir dantų pastą, kuri yra vidutiniško ar didelio abrazyvumo, galite labai lengvai ir greitai pažeisti emalį, dėl ko dantys taps jautresni.
Balinamųjų pastų negalima naudoti ir tuo atveju, jei dantys yra estetiškai plombuoti, nes jos gali subraižyti. Aišku, tai priklauso nuo pastos abrazyvumo.
– Ar tiesa, kad balinamoji dantų pasta gali būti naudojama tik tam tikrą laiką, bet ne nuolat?
– Taip sakoma dėl to, kad dauguma balinamųjų pastų yra abrazyvios, o nuolat naudoti abrazyvą nėra saugu, nes, kaip minėjau, gali pažeisti emalį. Jei abrazyvumas yra mažas, tokią pastą galite naudoti ir kasdien. Bet tokių pastų yra labai mažai.
– Sakoma, kad žmonių, kurie meta rūkyti, dantys šiek tiek pašviesėja – ar tai tiesa? Jei atsisakytume dažančių maisto produktų, ar toks poveikis įvyktų? Ar tiesiog dantų būklė nebeblogėtų ir jie nebetamsėtų?
– Atsisakius rūkymo dantys šiek tiek pašviesėja, tačiau nustojus rūkyti pigmentas vis dar kaupsis dvejus metus. Nuo maisto, gėrimų atsirandančios dėmės yra daugiau išorinės, jas tikrai galima pašalinti. Nebus taip, kad nustojus gerti kavą, dantys ims baltėti. Bet iliuziškai taip atrodys, nes nebesikaups pigmentinės apnašos.
– Kalbant apie namudines priemones – ar yra tokių, kurias būtų galima naudoti dantims balinti ir tai būtų saugu? Pavyzdžiui, sodą?
– Jokiu būdu. Pilnas „Youtube'as“ vaizdo įrašų, kaip galima susimaišyti sodą su citrinų sultimis arba išmėginti dantų balinimą uogomis, banano žieve ir pan. Atsakymas į jūsų klausimą – nėra tokių paprastų priemonių, kurios balintų ir būtų saugu jas naudoti, tad jokiu būdu to nebandykite, nes ilgainiui tik pakenksite dantims ir jokio baltumo negausite.
Nėra tokių paprastų priemonių, kurios balintų ir būtų saugu jas naudoti, tad jokiu būdu to nebandykite.
– Ir pabaigai – aptarėme, kad dantų atspalviui įtakos turi dažantys produktai, žinome, kad patiems dantims ypač kenkia cukrus. O kokie dar maisto produktai padaro žalos mūsų dantims ir kaip reikėtų elgtis, jei vis tiek juos vartojame?
– Kalbant apie ėduonį, labiausiai kenkia produktai, turintys labai daug cukraus ir krakmolo, ir tie, kurie yra labai lipnūs, ilgai užsilaiko burnoje: bulvių traškučiai, guminukai, karamelės, kurios prilimpa prie dantų.
Žinoma, tai nereiškia, kad visiškai niekada negalima valgyti traškučių ar saldainių, tačiau pavalgius tokių produktų reikėtų išsivalyti tarpdančius ir burną išsiskalauti vandeniu, o po pusvalandžio išsivalyti dantis, naudojant pastą.
