Ir išties niekas nedrįstų ginčytis, jog kerinti aukštosios mados rinka – tokia, kokią ją įsivaizduojame ir matome šiandien, visų pirma, buvo inspiruota būtent Paryžiaus ir kitų Europos miestų skoningos auros, magiškos atmosferos, subtilumo. Deja, nors kai kurios mados tendencijos ir yra laikytinos nepavaldžiomis laikui, dizainerių kartos kinta, o kartu su tuo ir bendras stiliaus suvokimas, gebėjimas drabužiu papasakoti ištisas istorijas.
Daugiau nei prieš dešimtmetį mados pasaulį sukrėtusi legendinio Christiano Dioro mokinio Yves'o Saint Laurent'o mirtis paskatino svarstymus, ar tai jau senosios Paryžiaus mokyklos griūties pradžia. Visgi dar daugiau tokio tipo klausimų sukėlė prieš trejus metus nuliūdinusi žinia apie Huberto de Givenchy mirtį bei pamečiui sekę Karlo Lagerfeldo ir Pierre'o Cardino išėjimai.
Kiekvieno iš jų indėlis į mados pasaulio istoriją ir jos formaciją buvo neginčijamas, tad ir kūrėjų mirtis tapo smūgiu ne tik mados bendruomenei, o ir jų kolegoms, stilistams, redaktoriams, klientams, garsenybėms ar tiesiog šių kūrėjų išmone ir profesionalumu besižavintiems gerbėjams visame pasaulyje. Nors ir dirbę toje pačioje sferoje, visi šie trys dizaineriai plėtojo individualią mados suvokimo liniją ir išskyrė akcentus, kurie yra priskiriami konkrečiam kūrėjui.
Iš Prancūzijos kilęs ir dar ankstyvoje jaunystėje į Paryžių studijuoti atsikraustęs Hubertas de Givenchy bene geriausiai žinomas už savo indėlį į dviejų mados ikonų – aktorės Audrey Hepburn ir pirmosios JAV ponios – Jacqueline Kennedy – stilių. Kūręs ne tik jų stilių atskiriems pasirodymams ar renginiams, bet ir buvęs jų garderobo formuotoju, Givenchy žymių klienčių dėka nesunkiai užsitarnavo vietą po konkurencinga mados pasaulio saule.
Žinomumo piką dizaineris, galima sakyti, pasiekė pasirodžius filmui „Pusryčiai pas Tifanį“ („Breakfast at Tiffany's“), kuriame nepriekaištingai atrodė pagrindinio vaidmens atlikėja Audrey Hepburn. Pati Hepburn greitai įrašė savo pavardę į stilingiausių aktorių gretas, o kai kurie filme matomi įvaizdžiai, kaip juoda suknelė ar skrybėlės, tapo pavyzdiniu ir nesunkiai atpažįstamu simboliu, atnešusiu pelnytą pripažinimą ir pačiam kūrėjui Hubertui de Givenchy.
Drąsa pasižymėjęs ir žaisti formomis nevengęs kūrėjas iš dizaino sferos pasitraukė XX a. pabaigoje savo mados ženklą „Givenchy“ perduodamas į Johno Galliano rankas. Po to laiko mados namai turėjo ne vieną vyriausiąjį kūrėją ir sėkmingai tebegyvuoja iki šiol. Kūrėjo gyvybė užgeso Paryžiuje 2018 m. einant 92-uosius metus.
Ekstravagancija bei ryškumu pasižymėjo ir kitas žymų pėdsaką mados pasaulyje palikęs kūrėjas – Karlas Lagerfeldas. Pats apie savo gimimo metus ar kilmę meluodavęs arba šiuos dalykus atskleisti vengdavęs vokiečių kilmės dizaineris nuo pat 1983 m. iki savo mirties 2019 m. ėjo vyriausiojo kūrybos direktoriaus ir dizainerio pareigas „Chanel“ mados namuose.
Stoti prie mados namų, sietinų su „Chanel“ prekių ženklo įkūrėja, mados ikona Coco Chanel, buvo nemenkas iššūkis, tačiau kelis dešimtmečius trukusi karjera ir pasiekimai jos metu patvirtino Karlo ambicingumą ir talentą. Pats kūręs daugeliui žymių ir įtakingų moterų, Karlas Lagerfeldas viešumoje beveik visada pasirodydavo su juodais akiniais, pirštinėmis ir aukštomis, nusegamomis apykaklėmis – akcentais, tapusiais neatsiejama jo įvaizdžio dalimi.
Mados legenda išlaikė „Chanel“ suformuota koncepciją – klasiška, rafinuota ir kokybiška. Jis niekada nekreipė dėmesio į kritikų pasvarstymus neva prekių ženklo produkcija neatitinka XXI a. moters poreikių ir šiandienio gyvenimo ritmo. Kasmet vis įspūdingesnius šou pristatydavęs kūrėjas, puikiai suprasdavęs „Chanel“ mados namų galią bei savo kaip dizainerio įtaką, į kritiką nereaguodavo.
K.Lagerfeldas milžiniškai prisidėjęs prie tokių modelių kaip Claudia Schiffer ar Linda Evangelista kūrybos įsibėgėjimo, visada turėjo favoričių, kurioms vieta ant jo podiumo buvo garantuota. Pastaruoju metu tokį titulą buvo gavusios jaunosios žvaigždės – Cara Delevingne ar Gigi Hadid. Kasos vėžio pakirstas dizaineris mirė 2019 m. sausio mėnesį Prancūzijoje.
Estetizmas, polinkis eksperimentavimui, geometriškumas – šios etiketės nesunkiai gali būti lipinamos dar vienam mados grandui – iš Italijos kilusiam Pierre'ui Cardinui. Į Paryžių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje persikraustęs mados kūrėjas, tuometis architektūros studentas, netruko įsisukti į prancūziškų ateljė sūkurį, kur suprato, kad vaikystės svajonė kurti drabužius yra visai šalia.
Neginčijamą įtaką Cardino darbams padarė architektūros studijos, jo kuriami drabužiai įgijo įmantrias konstrukcijas, tapo struktūriški. Visgi, be futuristinių modelių, papildytų griežtais geometriniais motyvais ir formomis, šiandien šį mados pasaulio revoliucionierių geriausiai žinome dėl puikios kokybės, klasikinių vyriškų kostiumų.
Dizaineris neprarado savo įtakos ir buvo svarbus mados pasaulio narys iki paskutinės gyvenimo dienos. Mados grandas buvo vienas iš paskutiniųjų gyvų po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijoje užgimusio aukso amžiaus dizainerių.
Pasaulį palikus Yves'ui Saint Laurent'ui, o pastaraisiais metais ir kitiems mados titanams, daugelis besižavinčiųjų aukštąja mada žmonių ėmė svarstyti, ar tai pirmieji Paryžiaus „bomondo“ griūties požymiai, o gal tai natūralu ir neišvengiama. Vis dėlto neabejojama, kad šių dizainerių pėdomis seks jų mokiniai, kuriems perduoti mados profesionalų įgūdžiai ir žinios neleis nusivilti aukštosios mados grožiu ir jos pradininkų palikimu.
