Tendencija Nr. 1: Belytė mada − asex
Šiuolaikinėje madoje vyrų skyriuose šmirinėja moterys, moterų skyriuose – vyrai: viskas ne tik apsikeitė vietomis, bet susimaišė ir persipynė − mada tampa net ne unisex, bet asex – kai moterys tiesiog dėvi vyriško stiliaus drabužius. Ši tendencija nebestebino pernai ar užpernai, žinoma, nestebins ir 2016-aisiais.
Asex – neutralios lyties mada, atspindinti itin svarbų socialinį judėjimą – individo atsisakymą deklaruoti lytį, tos pačios lyties santuokų įteisinimą, iš pogrindžio išsilaisvinusias seksualines mažumas. Didis galvosūkis visiems dizaineriams, kurį apsunkina akimirksniu į tai sureagavę net garsiausi mados namai – „Gucci“ ar „Yves Saint Laurent“, – laikina tai ar ne?
Tendencija Nr. 2. Susikeitę vaidmenys
Buvo laikai, kai tendencijos būdavo tokios monumentalios, kad prireikdavo sezono pabaigos ir tik tada šios pasiekdavo greitosios mados mėsmalę – tik tada kažkas panašaus į dizainerio kurtą daiktą atsirasdavo vietinėje universalinėje parduotuvėje ar turguje, jei apskritai iki jų prisikapstydavo.
O dėl „Hermès Birkin“ rankinės dešimtajame dešimtmetyje galėdavai užsirašyti trejų metų eilėn – kaip dėl buto sovietmečiu. Dabar mados savaitėje matytą daiktą gali nusipirkti iškart: ne tik pagriebti nuo podiumo, bet ir greitosios mados parduotuvėje, identišką.
Dabar mados savaitėje matytą daiktą gali nusipirkti iškart: ne tik pagriebti nuo podiumo, bet ir greitosios mados parduotuvėje, identišką.
Nuo šeštojo dešimtmečio mada išsiskyrė į dvi kryptis: elitinę – dizainerių ir jų išrinktųjų būrelio ir greitąją (fast fashion), skirtą visiems kitiems mirtingiesiems. Abi puses, negailinčias viena kitai paniekinančių žvilgsnių, atskyrė žiojinti praraja. Tačiau ne visiems laikams.
Jei jau kalbame apie įtaką, dabar elitine tapo būtent niekinamoji greitoji mada. Akivaizdu, toks vaidmenų pasikeitimas išliks ir toliau.
Kad netektų lentomis užkalti savo mados namų, dizaineriai mokosi suprasti, ko nori klientas, o ne atvirkščiai. Alberas Elbazas, tada dar kūręs „Lanvin“ ir paklaustas, kokia jo sėkmės paslaptis, atsakė: „Aš visada galvoju, ko nori moteris.“ Toks yra šiuolaikiškas mąstymas, padėjęs stagnuojantiems mados namams tapti vienu geidžiamiausių vardų, palyginus su netolima mados praeitimi, kai dizaineriai iš savo padangių (nuo „Balenciaga“ iki „Vilniaus modelių namų“) nuleisdavo madingus nurodymus – tendencijas, o klientė, keiksnodama dizainerius ir madą apskritai, bandydavo įsisprausti į įsakmiai madingą, nors ir netinkančią suknelę – kad tik pritaptų prie madingosios minios.
Dabar gatvės mada įžūliai nurodinėja, kas – in, o kas – out, ir tai yra laisvė mados vartotojams, nes gatvei patinka autentiškumas, kūryba, čia taisyklės yra sąlyginės ir laikinos. Kūryba tapo svarbiau už taisykles.
Tendencija Nr. 3: „Mada esu Aš“
Ne visi dizaineriai sužavėti mados „popsu“ ir jo prieinamumu – juk griaunama amžių amžius lyg mūras stūksojusi kūrėjo ir vartotojo hierarchija. Tačiau staiga pasirodė gatvės stiliaus tinklaraštininkas, savo „Adidas“ sportbačiais apmindęs iščiustytą elitinės mados altorių, ir atsainiai klestelėjo pirmoje eilėje šalia nuobodžiaujančios Annos Vintour.
Tačiau faktas akivaizdus: miniai labiau patinka iššūkiais besisvaidantys blogiukai su nefiltruotom nuomonėm, o pasipūtėliams teks prie to prisitaikyti arba gyventi prisiminimais. Dabar vartotojas yra mados kūrėjas.
Laimei, tą jau puikiai supranta daugelis dizainerių, net kadaise išskirtiniai elitiniai mados namai nori ir norės būti prieinami visiems – ypač kūrybingiausiam (gatvės) vartotojų segmentui. Mados savaičių durys tampa atviros visiems, kas į jas nori patekti, o prestižiniai mados namai ir dizaineriai kūrė, kuria ir, reikia manyti, kurs kolekcijas greitosios mados kompanijoms.
Tokie bendradarbiavimai nutrina ribas tarp elitinės ir greitosios mados vartotojų, mada tampa dar viena saviraiškos ir kūrybos priemone, nesusaistyta statuso, elitizmo ir demografinių pančių.
Bauginanti laisvė ir… tirpstantis priešiškumas
Nepaisant absoliučios laisvės madoje, jos vartotojai vis tiek nepatenkinti. Nes „laisva tema“ ir šiaip jau bauginančioje madoje ypač gąsdina – nebėra taisyklių, hierarchijos, lyderio, kuris pasakytų, „vilkis tą, o išmesk aną“, liko tik informacijos ir tendencijų triukšmas.
Šiuolaikinė mada nebekalba vien tik apie drabužius, jų ilgius ar siūles, nes vien tik apie tai kalbėti nėra įdomu ir niekas netampa aiškiau. Kita vertus, viskas ima aiškėti ir dingsta su mada siejamas priešiškumo jausmas („tuštybė“, „vergavimas daiktams“ ir panašiai), kai į madą žiūrima plačiau – ne (tik) kaip į poreikį įsigyti daiktą su tam tikra etikete ar į modelių apimtis, o kaip į neatskiriamą socialinio ir kultūrinio veiksmo dalį, sugebančią atspindėti tai, kas aktualu – čia ir dabar.
