Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pigi ir brangi kosmetika: specialistė pataria, kaip atskirti grūdus nuo pelų

Estetinės medicinos specialistė, klinikos „Nauja oda“ įkūrėja Gabrielė Peleckienė sako, kad vis dar vyrauja stereotipas, jog brangi kosmetika – gera, o pigi – prasta. Tačiau, jeigu pažvelgtume į sudėtį, tikriausiai kai kuriais atvejais tektų atsiprašyti pigiosios. Pasirodo, kai kada šimtus eurų kainuojantys kremai turi odai kenkiančių, ją sausinančių ir net uždegimines reakcijas sukeliančių ingredientų.
Estetinės medicinos specialistė Gabrielė Peleckienė
Estetinės medicinos specialistė Gabrielė Peleckienė / Asmeninio archyvo ir 123RF nuotr.

Savo „Instagram“ paskyroje Gabrielė dalijasi kosmetikos priemonių analizėmis ir pastebi, kad galite įsigyti ne vieną puikią ir odai naudingą priemonę ir pigiau, pavyzdžiui, iki 20 eurų.

Su estetinės medicinos specialiste kalbamės apie tai, ką svarbu žinoti renkantis kosmetikos priemones ir kada jų jau nepakanka norint išsaugoti odos jaunystę.

123RF.com nuotr./Problematiška oda
123RF.com nuotr./Problematiška oda

– Pigi ir brangi kosmetika – ar tikrai pigi bloga, o brangi – gera?

– Grožio industrija per socialinę mediją yra linkusi pateikti brangius ir prabangius dalykus kaip žmonių siekiamybę. Jei naudosime „tą kremą“ už 200 eurų, būsime jaunos ir gražios, bet tiesa ta, kad rinką valdo 7 milžinai, kurių grupėms priklauso skirtingų ekonominių lygių įmonės, tačiau jos turi panašius produktus. Tos pačios įmonės kuriamų kremų kainos gali skirtis itin smarkiai, tačiau sudėtys bus labai panašios, tad kyla klausimas – kam permokėti?

Netikiu produktais iki 10 eurų, tačiau taip pat nesu mačiusi stebuklų, kuriuos padarytų ir už šimtus eurų parduodami kremai. Taip tiesiog parduodama idėja „apie prabangą ir jaunystę“, lyg kas nors matytų, kuo tu ten namuose tepiesi. Reikia skaityti ir analizuoti visų kosmetikos priemonių sudėtis ir nepamiršti, kad dažnai mokama už vardą.

– Kuo skiriasi profesionali kosmetika nuo randamų prekybos centruose, vaistinėse?

– Profesionali kosmetika dažnai būna aktyvesnė, joje daugiau veikliųjų medžiagų, todėl tokias rekomenduoju rinktis su profesionalo (kosmetologo, gydytojo ir pan.) „palaiminimu“. Žinoma, galite bandyti ir patys, tačiau tas rinkimasis priklauso nuo turimos žinių bazės, nes nežinant savo odos tipo, odos būklės, alergijų ir tikslų, galima labai prašauti renkantis savarankiškai.

Tas kremas, kuris idealiai tiko tavo sausiaodei draugei ir suteikė jai švytėjimo, greičiausiai netiks tavo riebiai dehidratuotai odai, kuri tik jaučiasi sausoka dėl drėgmės trūkumo, tačiau turi visai kitą fiziologiją. Tad tikrai rekomenduočiau tartis su specialistu ir neskubėti pačioms pirkti priemonių susižavėjus kitų oda.

– Ko ieškoti kokybiškose kosmetikos priemonėse, kaip atskirti, kad sudėtis gera?

– Šiais laikais yra labai daug puslapių ir programėlių, tokių kaip kosmetikosdnr.lt, skincarisma.com ir kitų platformų, padėsiančių atskirti grūdus nuo pelų, tačiau reikia nepamiršti, kad svarbu yra ingredientų visuma – sinergija, o ne tik pavieniai komponentai. Visuomet siūlau ieškoti:

  • ar nėra alkoholio;
  • ar nėra fenoksietanolio arba, ar jis eina po visų aktyviųjų medžiagų sudėties pabaigoje;
  • ar nėra kvapiklių arba kurioje jie sudėties vietoje;
  • ar biologiškai aktyvios medžiagos padės jūsų problemai.

Svarbu ir tai, kiek naudingų ingredientų randate priemonėje. Jei matote tik vieną, derėtų gerai pergalvoti pasirinkimą, nebent ieškote minimalistinių priemonių, kurios sluoksniuojamos tarpusavyje.

– Jeigu sudėtis saugi, gera, kokybiška, ar gali tokia priemonė vis tiek netikti odai, ją berti, sudirginti? Ir atvirkščiai – būna moterys naudoja nekokios sudėties priemones, o oda atrodo puikiai.

– Žinoma gali būti taip, kad geros sudėties priemonė netiks jūsų odai. Kaip nėra vaisto, kuris neturėtų šalutinio poveikio, taip nėra ir kosmetikos, veikiančios kaip panacėja. Mūsų organizmas yra individualus, todėl ir reakcija gali būti labai skirtinga. Iš praktikos yra tekę matyti ir anafilaksinių reakcijų į paprastą muilą, plaukų dažus, rožių eterinį aliejų. Moterys, kurioms tinka viskas, kaip sakau, yra laimėjusios genų loterijoje.

– Kalbate ir apie tai, kad net brangiausios priemonės nepadės išlyginti raukšlių, tiksliau – nepadarys to, ką gali injekcijos. Ką vertėtų apie jas žinoti?

– Estetinė kosmetologija ir kosmetologija eina koja kojon. Kaip veido valymas neišlygins raukšlių, taip ir injekcijos nepagražins veido esant aknei. Viskam reikia saiko, o gerai atliktos procedūros yra tokios, kai jų nesimato. Tikrai nereikia gėdytis užbėgti genetikai už akių ir sumažinti gilias raukšles ar pakelti dėl hormonų pokyčių glembantį kaklą, tačiau nereikia imtis kraštutinumų, kuriuos matome internete, kai veidai atrodo vaškiniai, o lūpos karikatūrinės. Yra labai plona linija tarp grožio ir beskonybės.

Injekcijoms amžiaus nėra, nes senėjimo procesai prasideda nuo 25-erių, o kai kurie moksliniai straipsniai teigia, kad dėl GMO produktų, kenksmingų aplinkos veiksnių bei streso ir anksčiau. Tad visais atvejais reikia įvertinti situaciją ir problemą bei jūsų lūkesčius.

123RF.com nuotr./Oda
123RF.com nuotr./Oda

Tikrai nereikia, kaip populiaru Amerikoje, leistis botokso nuo 16 metų kaip prevencijos. Jeigu matote raukšles, pirmiausia bandykite jas įveikti su namų priežiūra, o jeigu nepavyksta, tada galite galvoti apie estetinę mediciną.

Kremai savo atžvilgiu gali pagerinti dermos struktūrą, duoti stangrumo, elastingumo, skaistumo ir gyvybingumo odai, tačiau labai rekomenduoju nepamiršti ir savimasažo namuose – tai gerina limfos tekėjimą, kraujo cirkuliaciją, deguonies įsotinimą, naudingų medžiagų įsisavinimą, kolageno gamybą, toksinų pasišalinimą. Tai nuostabus dalykas, lieka tik atrasti laiko bent 5–10 minučių namuose per dieną.

Baisiau, nei makaluoti pirštu kreme, yra naudoti nebegaliojanti produktą ant odos.

– Serumai ir kremai: dažnai moterys tepdamosi šiomis priemonėmis pipete liečia veidą ar tiesiog pirštais ima kremą iš indelio. Ar tai gali pakenkti odai, kosmetikos priemonei?

– Visuomet yra geriau neužnešti bakterijų į produktus, nors priemonėse esantis fenoksietanolis ir kiti konservantai kaip tik tam ir skirti, kad nesidaugintų bakterijos, pelėsis, grybeliai, tačiau nerizikuojant geriau rinktis saugesnes pakuotes, t. y. išspaudžiamas, paspaudžiamas.

Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielė Peleckienė
Asmeninio archyvo nuotr./Gabrielė Peleckienė

Jei tai kremo indelis, skirtas imti pirštais, patarčiau naudotis mentele ir visuomet atkreipti dėmesį į galiojimo laiką, nes baisiau, nei makaluoti pirštu kreme, yra naudoti nebegaliojanti produktą ant odos, kuriame tikrai savarankiškai yra pradėję veistis mikroorganizmai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?