Arba rodo žinomo modelio ar aktorės nuotrauką ir tikisi panašų vaizdą išvysti pažvelgusios į veidrodį po operacijos. Vis dėlto tokioms pacientėms „Estetinės chirurgijos centro“ gydytojas M.Norkus primena, kad plastinių ir rekonstrukcinių operacijų pagrindas yra gydymas, natūralaus grožio siekimas, tad etikos besilaikančio specialisto niekas nepriverstų atlikti operacijos pagal kito žmogaus nuotrauką.
– Psichologai teigia, kad tam tikri išvaizdos trūkumai gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimą: sunkiau gauti gerą darbą, susirasti antrąją pusę, pasitikėti savo jėgomis. Kaip dažnai į jus kreipiasi žmonės, kurių problemos – labiau psichologinės nei fizinės?
– Iš tiesų labai dažnai įsivaizduojama netobula išvaizda žmogui sukelia nemažai neigiamų emocijų. Tačiau, ar šis nepasitenkinimas yra adekvatus esamai problemai, būtina spręsti pasitelkiant pagrindines psichologijos žinias.
Ne kartą esu girdėjęs, kad žmogus nusprendė užsirašyti konsultacijai pas plastikos chirurgą tiesiog dėl to, kad pavargo nuotraukose matyti savo ant akių užkritusius vokus.
Per pirmą pokalbį su pacientu stengiuosi ne tik klausytis, bet ir iš tikro išgirsti, kaip išsakomi skundai išvaizda, kokius žodžius vartojant, su kokia emocija, išraiška. Svarbu ir tai, kokie lūkesčiai siejami su būsimais rezultatais – pastebėjus, kad tikimasi pagerėjimo srityse, kurios su išvaizda nėra tiesiogiai susijusios (pvz., profesinė sėkmė, intymus gyvenimas), tenka plačiau padiskutuoti ir atsargiai išsklaidyti iliuzijas.
Sprendimą gydytojas ir pacientas priima kartu, tačiau būtent specialisto pareiga yra padėti pacientui pastebėti, jei jo problemos slypi giliau – ir dažnai tai įsisąmoninęs žmogus sutinka, kad išvaizdos tobulinimas vis tik nėra pats efektyviausias jų sprendimo būdas.
– Vienos JAV klinikos atliktoje apklausoje beveik 42 proc. respondentų, kuriems buvo atliktos plastinės operacijos, pripažino, kad tam pasiryžo dėl noro tobuliau atrodyti socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Ar Lietuvoje tenka iš pacientų išgirsti ką nors panašaus – „negerai atrodau asmenukėse“, „mano veidas asimetriškas“?
– Pastebėjau, kad yra didelis grožio suvokimo skirtumas JAV, Brazilijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Lygiai taip pat skiriasi ir pačių žmonių pasiryžimas trūkumus šalinti chirurgo pagalba. Lietuviai nėra linkę atvirauti, kas paskatino kreiptis į gydytoją, ką išgyvena dėl savo problemos – tiesiog nori konstruktyvaus pokalbio su specialistu. Vis dėlto ne kartą esu girdėjęs, kad žmogus nusprendė užsirašyti konsultacijai pas plastikos chirurgą tiesiog dėl to, kad pavargo nuotraukose matyti savo ant akių užkritusius vokus.
– Ar manote, kad socialiniai tinklai turi didelę įtaką plastinei chirurgijai?
– Taip, tiek žurnalai, tiek socialiniai tinklai, intensyvus, dažnai paviršutiniškas žmonių bendravimas ir didėjanti vartojimo kultūra didina estetinės chirurgijos poreikį. Pasaulyje plinta tendencijos, kai moterys ar merginos nori būti panašios į mados ikonas. Tam tikru laikotarpiu tokios ikonos buvo Jennifer Lopez, Kim Kardashian, Angelina Jolie ar Scarlett Johansson. Dabar – Beyoncé, Ivanka Trump.
Aš, kaip specialistas, tai vertinu kritiškai, nes prielaidas atsirasti tokiai krypčiai sudaro žiniasklaidos skatinamas grožio kultas, pernelyg didelis dėmesys šioms įžymybėms, kurios kelia nerealistiškai tobulas nuotraukas į socialinius tinklus. Noras atrodyti panašioms į šias ikonas rodo nepasitikėjimą savimi, meilės sau trūkumą.
Noras atrodyti panašioms į šias ikonas rodo nepasitikėjimą savimi, meilės sau trūkumą.
Mano praktikoje atvejų, kai pacientas reikalauja jo išvaizdą keisti, kad taptų panašus į žinomą žmogų, nebuvo, tačiau tokios operacijos atliekamos Brazilijoje, Kinijoje ir kitose pasaulio šalyse. Kartais jų reikia net keliolikos, bet nemanau, kad po tokių operacijų pacientas bus laimingas, nes tikrą asmenybę kuria daugybė veiksnių, o išvaizda yra tik antrinės reikšmės.
– Neseniai buvo atskleistas dar vienas įdomus faktas – beveik 80 proc. estetinės chirurgijos paslaugas reklamuojančių merginų niekada nebuvo pasidariusios plastinės operacijos. Ar įmanoma po plastinės operacijos atrodyti ypač natūraliai – kad niekas nesuprastų, jog išvaizda patobulinta skalpeliu? Nuo ko tai priklauso?
– Iš tiesų gydytojai tikslingai siekia natūralumo ir tai matyti klinikų reklamose. Profesionalus estetinės operacijos rezultatas yra tas, kurio aplinkiniai nemato. Chirurgas turi mokėti sugrąžinti prarastas kūno linijas palikdamas kuo mažiau pėdsakų. Ar toms moterims buvo daryta plastinė operacija, gali pasakyti tik ypač patyrę chirurgai, nes bet kokie randeliai paprastai be vargo užtušuojami kompiuterinėmis nuotraukų koregavimo programomis. Tačiau visada atsiras žmonių, kurie norės, kad aiškiai matytųsi plastikos chirurgo prisilietimas, pavyzdžiui, didelės krūtys, hialuronu išpūstos lūpos.
Vis dėlto pritarčiau, kad grožis slypi natūralume. Moteris turėtų būti simpatiška, jaunatviška, pelnytai pasitikinti savimi ir būtinai turtinga savo vidiniu pasauliu. Būtent tuo ir vadovaujuosi savo darbo praktikoje.
Neretai sulaukiu klausimo, kodėl būtent vyrai renkasi tokią specialybę. Remdamasis savo gyvenimo praktika galiu patvirtinti, kad tai yra daug fizinių jėgų reikalaujanti sritis.
– Kaip vertinate moters grožį iš vyro ir iš plastikos chirurgo pozicijų? Ar yra skirtumas?
– Kai į konsultaciją ateina moteris dėl rimtos operacijos, žvelgiu į ją visų pirma kaip į asmenybę. Taip vertinant moteris man yra pavykę išvengti nebūtinų operacijų. Jei problema yra tikra, tada matau plastiškos medžiagos modelį, iš kurio reikia suformuoti gražiausią įmanomą rezultatą. Dažnai būna, kad gerai įsimenu, kaip atrodė probleminė sritis, pavyzdžiui, pilvas, bet neatsimenu žmogaus veido, nes visą dėmesį būnu sutelkęs į sritį, kurią operuosiu.
– Ar kada teko atlikti plastinę operaciją šeimos nariams? Kokia ji buvo? Kodėl taip nusprendėte?
– Plastines operacijas, pavyzdžiui, apgamų šalinimą, esu atlikęs beveik visiems savo šeimos nariams. Estetines operacijas atlieku giminėms ar draugams. Jie pasitiki manimi, o aš darau viską taip pat, kaip ir kiekvieną dieną darbe. Kita vertus, kaip ir bet kurį kitą pacientą, artimuosius stengiuosi atkalbėti nuo išvaizdos tobulinimo operacijų, jei jų tikslas yra labiau užgaida vidines, pasitikėjimo savimi problemas spręsti aplinkiniais būdais.
– Tačiau šeimoje chirurgą turėjote jau seniai. Ar jis jus ir įkvėpė nerti į gydytojo specialybę?
– Taip, mano tėtis buvo ir yra autoritetas. Jis visada kupinas inovatyvių idėjų ir kantrybės, būtinos sudėtingose operacijose, kurios gali trukti ir iki 12 valandų. Manau, kad 15 metų dirbdamas operacinėje nemažai išmokau, todėl stengiuosi savo žiniomis ir patirtimi dalytis su jaunesniais gydytojais.
Neretai sulaukiu klausimo, kodėl būtent vyrai renkasi tokią specialybę. Remdamasis savo gyvenimo praktika galiu patvirtinti, kad tai yra daug fizinių jėgų reikalaujanti sritis. Naktiniai budėjimai, ilgos skubios operacijos, paciento gyvybę lemiantys chirurginiai veiksmai – visa tai moteriai chirurgei sunku atlaikyti net ir pažangiose Vakarų valstybėse, kur labai stengiamasi dėl lyčių lygybės. Vėliau paprastai darbo sąlygos palengvėja, tačiau pradžia ypač sunki.
– Kaip manote, kokiomis savybėmis turi pasižymėti plastikos chirurgas?
– Plastikos chirurgas turi būti mandagus, kantrus, išklausantis, empatiškas, suprasti pacientų psichologiją, nuolat mokytis. Stengiuosi dalyvauti įdomesnėse konferencijose, skaityti straipsnius, aptarti sudėtingus atvejus su kolegomis. Manau, kad galima labai daug išmokti sistemingai analizuojant savo paties darbo operacinėje rezultatus. Dirbdamas visada galvoju apie būsimą rezultatą, o ne apie atlygį.
Norėdamas, kad užtektų įkvėpimo darbe, stengiuosi balansuoti tarp šeimos, darbo ir laisvalaikio. Daug dėmesio skiriu sportui ir sveikam gyvenimo būdui. Džiaugiuosi, kad Kaunas turi marias, kurias burlente maišau daugybę metų, taip pat žaidžiu stalo tenisą, bėgioju. Kiekvienam žmogui rekomenduoju atrasti mėgstamą veiklą, kuri padeda atsipūsti po darbų ir džiaugtis gyvenimu.
