Kaip rekomenduojama plauti plaukus?
Ką reiškia tinkamai trinkti galvą ir kokiomis rekomendacijomis dalijasi plaukų priežiūros specialistai? Atsakydama į šį klausimą, K.Vilbikas pabrėžia, kad šios rekomendacijos tinka 80 proc. merginų / moterų, o 20 proc. nepastebi jokio skirtumo, ar paiso rekomendacijų, ar daro, kaip pačios sumano.
„Rekomenduojamas būdas trinkti galvą yra toks: šampūnu plauti tik šaknis, neliečiant visų likusių plaukų. Jeigu nėra naudojami plaukų lakai, sausi šampūnai, formavimo priemonės, kurios gali kauptis plaukuose, plauname šampūnu du kartus – tik šaknis.
Vanduo turėtų būti šiltas – tam, kad pašalintų ir susikaupusius riebalus, ir dulkes, ir šampūną nuo galvos odos.
Jei moteris sportuoja arba plaukus plauna ne kiekvieną dieną, šampūnu galima plauti ir tris kartus, o paskui labai kruopščiai išskalauti. Šioje vietoje labai svarbi vandens temperatūra: negalima skalauti karštu arba šaltu vandeniu. Vanduo turėtų būti šiltas – tam, kad pašalintų ir susikaupusius riebalus, ir dulkes, ir šampūną nuo galvos odos.
Anksčiau būdavo nesusipratimų – specialistai sakydavo, kad, norint, jog plaukai augtų ar blizgėtų, juos reikia skalauti vėsiu / šaltu vandeniu. Tad būna, kad moterys plaudamos plaukus naudoja šaltą vandenį. Tačiau tokiu atveju galima paskatinti ir pleiskanų atsiradimą.
Kitas žingsnis – išplovus plaukus šampūnu būtina juos nusausinti, o dauguma moterų tiesiog rankomis „nuspaudžia“ vandens perteklių ir tada tepa kaukę, kondicionierių. Tokiu atveju labai prasiskiedžia priemonė, kurią naudojate, ji netenka veiksmingumo arba jis itin sumažėja. Kad taip nenutiktų, plaukus reikėtų nusausinti rankšluosčiu ar vienkartiniu rankšluostuku, ir tik tada tepti norimą priemonę.
Jei naudojate ir kaukę, ir kondicionierių, po kaukės, ją išskalavus, vėl plaukus reikėtų nusausinti ir tik tada naudoti kondicionierių. Po kaukės jo dažniausiai laikyti nebereikia, užtenka ištepti plaukus, paskirstyti rankomis arba iššukuoti šlapiems plaukams skirtu šepečiu ir nuskalauti šiltu vandeniu“, – apie galvos trinkimą pasakoja plaukų procedūrų specialistė.
Išsiplovus plaukus – nusiprausti veidą ir nugarą
K.Vilbikas patikslina, kad naudojant kaukę ir / ar kondicionierių, šiomis priemonėmis plaukų šaknų geriau netepti.
„Mano pasiūlymas būtų – šaknis (gerą sprindį nuo jų) palikti švarias – išplautas šampūnu, ir jų netepti nei kauke, nei kondicionieriumi. Šiose priemonėse yra medžiagų, kurios suteikia plaukui paslankumo, glotnumo, minkštumo, švelnumo. Pavyzdžiui, keratino, amino rūgščių dalelės yra linkusios prikibti prie plauko, o odai jos nėra pritaikytos.
Jei kaukė ar kondicionierius tepami ant galvos odos, ši gali ne tik susiriebaluoti, bet ir susidirginti: ją gali išberti, imti niežėti, pleiskanoti, gali sukelti dermatitą. Žinoma, ne visos odos taip reaguoja, bet dauguma, o ypač – jautresnės.
Būna ir tokių atvejų, jei moteris plaukus plaunasi duše, užteptą priemonę palaiko keletą minučių, toje vietoje ant nugaros, kur liečiasi plaukai, net atsiranda bėrimas. Taip nutinka dėl to, kad plaukų priežiūros priemonių sudėtis yra kitokia nei skirtų odos priežiūrai. Ir veidą reikėtų nusiprausti ne prieš plaunant plaukus, o po to, nes skalaujamos medžiagos gali patekti ant kaktos, skruostų ir taip pat gali imti šiek tiek berti.
Kai skalaujame plaukus po kaukės ar kondicionieriaus, jaučiame, kokie jie tampa slidūs. Tas slidumas, būna, prikimba prie odos ir jį nuskalauti yra sunku. Taigi, jei plaukus plaunate tada, kai maudotės duše, po galvos trinkimo (visų priemonių) reikėtų dar kartą nusiplauti nugarą naudojant dušo žėlę“, – pataria specialistė.
Perleisti vėsiu vandeniu – jei jaučiate rezultatą
Būdavo sakoma, kad išsiplovus plaukus paskutinis žingsnis – perleisti juos vėsiu / šaltu vandeniu tam, kad šie blizgėtų. Ar šis metodas iš tiesų padeda, o gal to reikėtų vengti?
„Esu girdėjusi, kad taip sakoma. Kol kas negaliu to nei paneigti, nei patvirtinti, nes pati nesu atlikusi tyrimo, ar tai duoda naudos. Bet čia, sakyčiau, kiekviena gali daryti pagal savo įsitikinimus – jei jums atrodo, kad baigus visą plovimo procedūrą norisi plaukus perlieti vėsiu vandeniu, nes po to plaukai labiau blizga, galite tai daryti, tik vėsiu vandeniu nelieskite galvos odos.
Jei esate įpratusi ir lendate po šaltu vandeniu dažnai, tada viskas gerai. Bet, jei oda jautresnė, šaltas vanduo gali lemti pleiskanojimą, dermatitą, odos problemas ir dažnesnį šaknų riebalavimąsi. Kodėl? Nes apliejus šaltu vandeniu kūną jis pradeda save šildyti ir atiduoti daugiau šilumos – labai stipriai suaktyvėja kraujotaka. Tas pats gali nutikti ir su galvos oda, todėl ir riebaluotis gali imti labiau, – sako K.Vilbikas ir priduria:
– Tik noriu pabrėžti, kad nebūtinai taip gali nutikti visoms: vienos gali jausti skirtumą, kitos – ne. Taigi tai daryti galima, jei ir kol galvos oda neduoda jokių signalų, kad jai dėl to yra blogai.“
Geriau džiovinti džiovintuvu ar natūraliai?
Išsitrinkus galvą, kaip aiškina K.Vilbikas, plaukus reikėtų švelniai nusausinti rankšluosčiu, kad nevarvėtų vanduo, bet jų netrinti.
Kitas žingsnis – plaukų džiovinimas. Vienos moterys plaukus mėgsta džiovinti natūraliu būdu, kitos to neįsivaizduoja be džiovintuvo. Nuomonių taip pat yra įvairių – ir kad džiovinti natūraliai plaukui nėra gerai, nes per ilgai būna šlapias, ir kad nuolatinis džiovinimas džiovintuvu jam taip pat kenkia.
Paklausta, ką svarbaus reikėtų žinoti džiovinant plaukus tiek natūraliai, tiek džiovintuvu, pašnekovė sako, kad pirmiausia, jei jie džiovinami džiovintuvu, juos būtina apsaugoti nuo karščio, pasitelkiant specialias paliekamąsias (kurias užpurškiate ar užtepate prieš džiovinimą) plaukų priemones.
„Jei tokios priemonės nėra naudojamos, o plaukai nuolat džiovinami džiovintuvu, ilgainiui plaukas ima džiūti, išsausėja. Per kiek laiko tai įvyksta – sunku pasakyti, priklauso ir nuo to, ar plaukai dažyti, ar ne, kokia jų būklė, ar jie tiesinami ir pan.
Kalbant apie džiovintuvus – prieš 15–20 metų jie tikrai nebuvo labai kokybiški: neturėdavo jonizacijos, nepalaikydavo tinkamos temperatūros, labai stipriai užkaisdavo, daug plaukų nudegdavo. Tad faktas, kad mažesnė žala būdavo plaukus džiovinant natūraliai.
Šiandien technologijos yra labai stipriai patobulėjusios, džiovintuvai geba išlaikyti tinkamą temperatūrą, neužkaisti, turi jonizaciją, infraraudonųjų spindulių šviesas, patentuotas technologijas, kurios saugo plauką nuo perdžiovinimo.
80 proc. merginų / moterų sako pastebinčios, kad jų plaukų būklė ima gerėti, kai šie yra džiovinami, o ne paliekami išdžiūti natūraliai. 20 proc. sako nejaučiančios jokio skirtumo.
Paliekant plaukus išdžiūti natūraliai, plaukų žvynelis neužsidaro, per jį išeina visos maistinės medžiagos.
Kodėl didžioji dalis jaučia skirtumą? Todėl, kad tinkamas džiovinimas padeda išsaugoti baltymus plaukuose. Paliekant plaukus išdžiūti natūraliai, plaukų žvynelis neužsidaro, per jį išeina visos maistinės medžiagos. Jeigu džiovindamos plaukus šaliname drėgmės perteklių, paliekame aktyvuojamąją priemonę ir naudodamos tam tikrą techninį būdą uždarome žvynelį, tokiu atveju visas maistines medžiagas išsaugome plaukuose“, – paaiškina specialistė.
Kaip tinkamai džiovinti džiovintuvu?
K.Vilbikas teigimu, tinkamas plaukų džiovinimas džiovintuvu taip pat turi įtakos plaukų būklei. Svarbiausia čia žinoti, kada ir kokią temperatūrą bei džiovinimo režimą naudoti.
„Plaukus reikėtų džiovinti įjungus vidutinį karštį ir nustačius maksimalią pūtimo srovę. Kai plaukai tampa sausi, vanduo iš jų yra pašalintas, įsijungiame karštą džiovinimo režimą ir minimalią pūtimo srovę, imame po sruogą ir nuo viršaus iki apačios šepečiu ir džiovintuvu pereiname visus plaukus. Tokiu būdu aktyvuojame paliekamąją priemonę plaukuose ir mechaniškai uždarome žvynelius.
Tai reikėtų daryti vieną kartą ties kiekviena sruoga, jei plaukai yra labai stori – galima per sruogas pereiti po du kartus, bet ne daugiau. Ir jau pačioje pabaigoje galima atvėsinti plaukus vėsiu oru, jeigu jie nelinkę elektrintis. Jeigu elektrinasi, reikėtų leisti plaukams atvėsti patiems, – sako specialistė ir pabrėžia, kad šis plaukų džiovinimo metodas tinkamas tiesiaplaukėms.
– Garbanotiems plaukams taikoma kita metodika, bet plačiau to komentuoti negaliu, nes nesu garbanotų plaukų specialistė.“
