Tačiau ar toks metodas pagrįstas ir vertas dėmesio? O gal kaip tik – dar labiau pakenksime galvos odai ir plaukams? Apie tai diskutuojame su plaukų priežiūros specialiste Greta Šoliūne.
– Vadinamasis plaukų treniravimas, kai bandoma kuo ilgiau neplauti galvos ir taip sumažinti plaukų riebalavimąsi – kiek jis įrodytas ir veiksmingas?
– Pradėkime nuo to, jog riebaluojasi ne pats plaukas, o mūsų galvos oda, nes joje yra daugybė riebalų liaukų, kurios ir išskiria sebumą. Žinoma, nuo odos susiriebaluoja plaukų šaknys ir visa tai keliauja žemyn – nelabai malonus vaizdas. Tad kai ši veikla yra pakankamai aktyvi, mums labai norisi tai suvaldyti ar sukontroliuoti.
Iš tiesų šį metodą išbandė ne viena mergina karantino metu. Tuo metu tai buvo tikrai palankus metas – niekur nereikėjo eiti iš namų ir buvo galima vaikščioti ilgai neplauta galva, juk niekas nemato. Deja, daugumai šis metodas visiškai nepasiteisino, taip pat atsirado daugybė su galvos oda susijusių problemų.
Tad atsakant į klausimą galiu pasakyti, kad šis metodas nėra įrodytas ir pagrįstas. Deja, mūsų oda, o tiksliau riebalinių liaukų veikla, nėra tas objektas, kurį galėtume ištreniruoti elgtis taip, kaip mums patogu.
Ką mes galime padaryti? Išsiaiškinti, koks yra mūsų galvos odos tipas ir atitinkamai tuo rūpintis. Jeigu galvos oda riebi ir ją tenka plauti kasdien, nenaudokite maitinančių, atstatančių plaukus šampūnų, kurie dar labiau prisotina galvos odą. Verčiau rinkitės balansuojančius arba švelnius kasdienius šampūnus, reguliariai atlikite galvos odos šveitimą, kondicionierių ar kaukę tepkite toliau nuo plaukų šaknų. Ir nepamirškite stebėti savo įpročių, nes kartais toks nekaltas dalykas kaip nuolatinis plaukų lietimas gali tiesiog paspartinti didesnį plaukų susiriebalavimą.
– Dar vienas pasirinkimas – galvos neplauti šampūnais, o tik natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, actu ir pan. – ar tikrai tai gali pagerinti plaukų būklę?
– Mes gyvename XXI amžiuje, mokslininkai metų metus dėjo pastangas tam, kad sukurtų kažką, kas palengvintų mums gyvenimus, o mes vėl norime grįžti į praeitį ir pradėti savus eksperimentus. Taupymo sumetimai? Juk turime tikrai nebrangių, efektyvių ir saugių priemonių parduotuvėse. Patogumas? Maišyti, skiesti, virinti, na nežinau, ar kas nors turi tiek laiko, noro ir... žinių. Turiu galvoje ne tik žinias apie odą ar plaukus, bet ir apie tai, kaip apskritai veikia vieni ar kiti komponentai priemonėse, kuriuos maišome tarpusavyje ir kokį ilgalaikį poveikį jie gali mums daryti.
Aš raginu labiau pasitikėti kosmetikos gamintojais, kurių yra užtektinai netgi tarp Lietuvos įmonių, ir neužsiimti visu tuo namuose, nes geriausiu atveju, mums tiesiog nepasiseks ir nepasieksime norimo rezultato. Na o blogiausiu atveju galime tiesiog prisidaryti didelių problemų, kai tikrai reikės ne tik kosmetinių, bet gal ir medicininių priemonių joms išspręsti.
– Žmonės dalinasi, kad mėnesiais neplauna galvos ir plaukai atsigauna. Kaip manote, kokia žala išties padaroma galvos odai ir plaukams, kai jų neplauname? Ar tikrai plaukai gali tapti sveikesni dėl neplovimo?
– Jeigu kalbėtume apie patį plauką, tai taip, iš esmės jis nemėgsta būti šlapias. Būdamas drėgnas jis yra labai lengvai pažeidžiamas, o juk išsiplovus galvą mes dažniausiai jį dar papildomai triname sausindamos, šukuojame, formuojame, kaitiname ir darome iš esmės viską, kas jam labiausiai ir nepatinka.
Tačiau didžiausia žala vis tik yra padaroma mūsų galvos odai. Pirmiausia gali atsirasti arba paūmėti galvos odos problemos, tokios kaip pleiskanos ar dermatitas. Kartais mes net nežinome, kokios problemos „glūdi“ mumyse, kol nepradedame eksperimentuoti.
Ir nepamirškite, jog dėl nešvarios ir užsikimšusios galvos odos gali prasidėti netgi plaukų slinkimas, todėl mūsų darbas yra palaikyti švarią ir sveiką galvos odos būklę, nes būtent nuo jos ir prasideda sveikų bei stiprių plaukų augimas.
Be to, raginu nepamiršti, kad ant mūsų plaukų kaupiasi ne tik riebalai, kuriuos vizualiai mes tarsi ir geriausiai matome, bet ir prakaitas, nešvarumai iš aplinkos, dulkės, negyvos odos ląstelės ar netgi kvapai. Todėl visa tai pašalinti yra būtina.
– Viename straipsnyje vardijamos priežastys, kodėl nereikėtų trinkti galvos: sutaupome laiko ir vandens, išvengiame chemikalų, turime sveikesnius plaukus. Ką manote?
– Na žvelgiant bendrąja prasme, tikrai galėtume sutaupyti vandens, laiko ar net pinigų, bet dar daugiau galėtume sutaupyti, jeigu apskritai nesipraustume. Žinoma, juokauju! Plaukų plovimas yra asmens higienos dalis ir būtinybė. O pasirinkimas, kaip tą daryti, yra labai platus. Juk galime rinktis švelniau valančius šampūnus, natūralesnės sudėties priemones arba be tam tikrų komponentų, jeigu jų vengiame. Turime netgi kietųjų šampūnų, kurių naudojimas kartais yra priimtinesnis tiems, kurie rūpinasi aplinka ar plastiko vartojimo mažinimu.
Na o pačių plaukų sveikata ir būklė priklauso nuo to, kaip mes jais rūpinamės, tą mums padeda daryti tinkamas ir nuoseklus kosmetinių priemonių naudojimas pagal mūsų galvos odos ir plaukų poreikius.
– Kiek išvis sveika yra neplauti galvos, tai yra, koks galėtų būti ilgiausias laikas? Na ir kas nutinka, kai plaukus plauname per dažnai?
– Visuomet norisi, kad būtų universalus tvarkaraštis, kurio galėtume laikytis ir džiaugtis švariais bei sveikais plaukais. Kaip būtų paprasta! Deja, nėra vienos taisyklė, nes mes visos turime skirtingą galvos odą, skirtingą jos riebalavimąsi, netgi skirtingą aktyvumą ir gyvenimo būdą, kas irgi daro įtaką plaukų plovimo dažniui. Vienos moterys, kurios turi normalią galvos odą gali ją plauti kas 6 dienas, tačiau toks dažnumas būtų visiškai nepriimtinas ir net žalingas turinčioms riebią galvos odą.
Taip, dažnas plovimas vis tik gali sausinti patį plauką, tad jeigu galvą tenka plauti dažnai, rekomenduočiau prieš plovimą juos padengti aliejumi arba kondicionieriumi, kad jie turėtų papildomą apsauginį sluoksnį, o plaunant plaukus šampūnu, didesnį dėmesį sutelkti į galvos odos plovimą, patiems plaukams pakaks tiesiog nubėgančių putų.
