Svarbiausia – vaiko sprendimas
Neretai pirmieji sunerimsta tėvai, jei nuo mažens išryškėja atlėpusios vaiko ausys, tačiau chirurgas Gintaras Karalevičius pataria neskubėti: „Operuoju vaikus nuo šešerių metų amžiaus. Jaunesnių vaikų ausies kremzlės dar tik formuojasi.“
Gydytojo nuomone, operaciją galima daryti tik tada, jei to nori pats pacientas. „Suprantama, suaugęs žmogus nusprendžia pats, o vaiką atveda tėvai. Jeigu koreguoti vaiko ausų formą pageidauja tik tėvai, o pats vaikas nenori, nesutinku operuoti. Negalima taikyti jokios prievartos atliekant plastines operacijas, gerbiu paciento sprendimą“, – tvirtina G. Karalevičius.
Svarbiausia, išsiaiškinti operacijos motyvaciją. Gali būti, kad vaikas nejaučia jokio diskomforto dėl savo išvaizdos, tuomet ir operacijos nereikia. Jei vaikas šiek tiek išsiskiria savo išvaizda nuo bendraamžių, tai dar nereiškia nieko blogo.
„Kaip specialistas atkreipiu dėmesį į žmonių išvaizdą. Dažnai pastebiu užsienyje sportininkų, politikų ar kitų viešame gyvenime matomų žmonių, kurie turi atlėpusias ausis ir patenkinti savo išvaizda. Koreguoti išvaizdą galima tik tuomet, jei žmogui ji nepatinka. Kitų priežasčių negali būti, juk plastinės korekcijos nėra būtinybė, tai ne apendicito operacija, kai gelbėjama gyvybė“, – teigia chirurgas.
Trys dienos su tvarsčiu
Ausų korekcija – ambulatorinė procedūra. Jei pacientas jautresnis, operacijos metu suleidžiami trumpalaikio poveikio raminantieji – žmogui dingsta įtampa, baimė. Vaikas ar suaugęs pacientas atsipalaiduoja, nusiramina. Žmogus ir pats pasako: „Kaip gerai, daktare, nejaučiu jokios baimės“.
Šiuolaikinės nuskausminimo priemonės suteikia visišką komfortą operacijos metu, vaikas net nejaučia, kaip suleidžiami nuskausminamieji vaistai. Ausų korekcija metu naudojama vietinė nejautra.
Ši operacija vidutiniškai trunka apie valandą laiko. Suaugusiam žmogui operacijos metu nekyla jokių problemų. Vaikui šis laikas taip pat prabėga labai greitai, su juo palaikomas kontaktas, bendraujama.
Pooperacinis laikotarpis trunka tris dienas. Tuo metu ausys būna patinusios ir reikia nešioti ausis spaudžiantį tvarstį. Vėliau tvarstis uždedamas tik naktį, kad miegant ausys būtų apsaugos nuo sužalojimų.
Po operacijos gali prireikti nuskausminančiųjų vaistų. Pacientui ištverti padeda motyvacija. Jei jis žino, kodėl pasiryžo šiai korekcijai, nejaučia didelio diskomforto. Vaikai šį laikotarpį ištveria lengviau nei suaugę. „25-erius metu atlieku šias operacijas ir iš patirties galiu pasakyti, kad tik nedidelis procentas žmonių po operacijos jaučia intensyvų skausmą. Tai priklauso nuo individualios reakcijos į skausmą“, – teigia gydytojas.
Berniukams ar suaugusiems vyrams po operacijos šiek tiek patinusios ausys labiau matosi, o mergaitės ir moterys ausis paslepia po plaukais ir jau po trijų dienų gali gyventi įprastą gyvenimą. „Tris savaites po operacijos reikia vengti sunkesnio fizinio darbo, riboti fizinį aktyvumą. Siūlai šalinami po dviejų savaičių“, – pasakoja G. Karalevičius.
Tinkamiausias laikas operacijai
Pasiryžus koreguoti ausų formą, gydytojas pataria pasirinkti tinkamą laiką – sezoniškumas neturi jokios įtakos operacijos rezultatams. Nauja ausies forma susiformuoja per 2–3 mėnesius. Šiuo laikotarpiu reikia vengti kontaktinio sporto, kurio metu gali būti sužalotos ausys. Tai futbolas, boksas, imtynės, iš dalies ir krepšinis.
„Galima operuoti vasarą, per atostogas, tačiau nebūtinai. Tvarstį nešioti reikia tik tris dienas, todėl galima pasirinkti ir kitą laikotarpį. Juk vasara ir taip trumpa, kai galime pasidžiaugti gražiu oru. Po operacijos dvi savaites nerekomenduojama maudytis atviruose telkiniuose – ežere ar jūroje, todėl reikia atsisakyti vasaros malonumų. Maudytis po dušu ar plauti galvą galima jau po kelių dienų“, – pataria gydytojas.
Pasitaiko, kad kelioms dienoms grįžę į Lietuvą lietuviai iš užsienio nori atlikti keletą sveikatos procedūrų, susitvarkyti dantis ir dar planuoja ausų korekciją. „Atkreipiu dėmesį, kad ausų korekcija yra nors ir nedidelė, bet operacija, o ne paprasta procedūra. Jai reikia skirti laiko ir vertinti rimtai. Gali būti individualių reakcijų, kilti tam tikra rizika, pooperaciniu laikotarpiu tenka iškęsti diskomfortą dėl nemalonių pojūčių“, – perspėja gydytojas.
Svarbu žinoti ir tai, kad operacija atliekam sveikam žmogui – jis neturi sloguoti, neturi būti odos bėrimų, ypač herpės viruso suaktyvėjimo.
Amžius ir motyvai – skirtingi
Diskomfortas ar kompleksai dėl išvaizdos atsiranda ne tik paauglystėje. Ir vyresniame amžiuje gali atsirasti problemų dėl išvaizdos. Gydytojo dažnai klausia, ar reikia daryti tokią operaciją – tai būtinybė ar užgaida gražiau atrodyti? „Po operacijos matau džiaugsmu spindinčias vaiko akis – tai pasitikėjimo savimi džiaugsmas. Man teko dalyvauti ir labdaringose akcijose, atlikti ausų korekcijas vaikų namų auklėtiniams – jų reakcija po operacijos pažvelgus į veidrodį buvo iškalbinga. Švytintys veidai yra geriausias atsakymas į tokį klausimą“, – tvirtina chirurgas ir pabrėžia, kad jis gali pakeisti ausų formą, bet sprendimą turi priimti pats pacientas.
G. Karalevičiui teko operuoti 70-ies metų pacientę, kuri pasiryžo operacijai, nes anūkai pradėjo klausinėti, kodėl jos ausys skirtingai atlėpusios.
Pasitaiko ir kitų įdomių motyvų – vienas 58-erių metų vyras pasakė, kad visą gyvenimą nešiojo ilgus plaukus ir atlėpusių ausų nesimatė, tačiau kai nupliko, pradėjo jausti diskomfortą dėl išvaizdos.
„Ausų korekcija yra tokia operacija, kai per valandą laiko įvyksta kardinalūs pokyčiai. Pasitaiko, kad žmonės pasižiūri į veidrodį ir iš džiaugsmo apsiverkia – pasikeičia net veido forma. Kartais ir tėvai nustemba, sako, kad mato tarsi kitą vaikąs. Ypač vyresnio amžiaus pacientai prisipažįsta, kad visą gyvenimą norėjo gražių, prigludusių ausų“, – pasakoja G. Karalevičius.
Gydytojas pastebi, kad anksčiau visuomenė buvo konservatyvesnė, dabar žmonės tapo drąsesni, laisvesni: „Mane šokiruoja, kai žmogus socialiniuose tinkluose ar kitur viešai paskelbia apie jam atliktas plastines operacijas. Manau, kad tai asmeniniai dalykai ir apie tai visiems nebūtina žinoti. Gali būti įvairių gyvenimo situacijų ir tokia informacija gali atsisukti prieš tą patį žmogų.“
Formą lemia genai
Atlėpusią ausų formą lemia genetika. Gydytojui teko operuoti vaikus, kurių tėvai irgi turėjo tokias ausų formas.
„Pastebiu, kad nemažai žmonių Anglijoje turi atlėpusias ausis. Matyt, toks tautos genofondas, panašiai kaip Turkijoje ar Izraelyje dominuoja lenktos nosys. Bet anglai per daug nekreipia į tai dėmesio ir ausų korekcijos nėra dažnai atliekamos. Nors vieši asmenys pakoreguoja savo išvaizdą. Pastebėjau, kad prieš dešimt metų vienas žymus futbolininkas turėjo atlėpusias ausis, o dabar pasidarė operaciją. Mačiau ir Anglijos politikų, kurių ausų forma pasikeitė“, – pasakoja G. Karalevičius.
Kartais tėvai nerimauja, kai pamato, kad gimusio kūdikio ausys atlėpusios. „Patariu neskubėti – nors ausų forma mažai pasikeis, tačiau didės galva ir vaizdas pasikeis. Gali būti, kad operacijos ir nereikės. Vaikas turi augti sveikas, o ausų formą, jeigu reikės, visada galima pakeisti. Svarbiausia, kad vaikas nejaustų diskomforto bendraudamas su bendraamžiais, nepatirtų patyčių kieme ar mokykloje“, – pataria chirurgas G. Karalevičius.
