– Ar dažnai dalini sau komplimentus?
– Labai stengiuosi, ypač jeigu jaučiuosi labai prastai, tuomet net ir garsiai sakau. Ir šiaip turiu tokią taisyklę, kad kiekvieną kartą, kai pasižiūriu į veidrodį, pasižiūriu sau tiesiai į akis ir pasakau, kad „myliu“.
– Ką labiausiai myli savyje?
– Savo energiją, sielą.
– Ar turėjai gyvenime tokių etapų, kai kažkurie tavo bruožai tau kliuvo, nepatiko?
– Taip. Tikrai būna dienų dar ir dabar, kad man užkliūna tam tikros dalys. Paauglystėje, tai man labai kliuvo, pavyzdžiui, mano nosis. Ir galvojau tikrai, kad kai sueis 18 viską keisiu. Dabar džiaugiuosi labai, kad nepakeičiau, nes pagalvoju, kad ta mano nosis mane padaro unikalia ir autentiška ir aš vienintelė turiu tokią nosį.
– Ar esi sulaukusi patyčių dėl savo išvaizdos ar bruožų? Gal galėtum tuo pasidalinti?
– Taip, nuo tada, kai atėjau į mokyklą iš karto prasidėjo žiaurios patyčios. Tyčiojosi visi dėl mano kūno. Niekada nieks nesakė, kad aš negraži, bet visą laiką buvo tyčiojamasi dėl mano kūno.
– O kokie komplimentai tau sukelia šypseną?
– Aš kaip tik galvojau šiomis dienomis, koks yra pats geriausias komplimentas. Jeigu vienas komplimentas, tai tuomet apie tai, kad tavo gera ir graži energija, kad gera šalia tavęs būti. Man visą laiką labiau artimi tokie komplimentai, kurie yra ne apie išvaizdą, o apie tai, kad aš įdomi. Žinoma, visada malonu išgirsti, kad esi graži.. Visada malonu, bet tie tokie apie vidų labiau paliečia.
– Į kokius dalykus kituose žmonėse atkreipi dėmesį? Ką pastebi?
– Labiau irgi žiūriu, kaip aš jaučiuosi šalia jų, kaip aš jaučiuosi po susitikimo su jais, ar mane išsekina ar atvirkščiai – pakrauna. Nežinau, kažkokių minusų nepastebiu, nors žmonės labai dažnai šneka apie savo minusus. Ypatingai, kai tai daro draugės aš nuoširdžiai net nesuprantu apie ką jos šneka ir kažkaip tai mane irgi žeidžia.
– O būna dienų, kai tarkim, nori nuo visų pasislėpti?
– Taip, labai dažnai. Labai dažnai, jeigu man yra liūdna, prasideda toks depresinis fonas, tuomet aš einu į izoliaciją tokią. Tada nenoriu, kad kas nors mane matytų ir nenoriu… užkrėst tuo. Bet aš mėgstu ir šiaip pabūti viena, tai ne visada izoliacija yra iš blogosios pusės, kartais reikia tiesiog pabūti su savimi.
– Bet kartais reikia išeiti, tai ką darai tada?
– Jeigu reikėtų rinktis super galias, tai norėčiau turėt nematomą kostiumą. Nes aš labai mėgstu stebėti žmones, bet aš nemėgstu, kai žiūrima į mane. Tai kartais norėtųsi pabūti nematoma. Tokį efektą man padeda susikurti ausinės, muzika. Tad, jei kažkur reikia išeiti, visada klausausi muzikos. Na ir akiniai nuo saulės (juokiasi).
– Jeigu kurtum grožio formulę, kokius ingredientus sumaišytum?
– Grožio... Tokio grožio, kokį suprantu aš, formulė būtų tokia: pirma dėčiau gerą širdį, dėčiau meilės, meilės sau. Ir tada su meile sau ateina ir meilė pasauliui, tuomet atsiranda mažiau visokio pavydo. Viskas eina iš širdies. Dėčiau dar spindesį, švytėjimą, jis irgi visų pirma eina iš vidaus, o kai jis eina iš vidaus jis tada persiduoda ir yra išoriškai matomas. Tai va, tiesiog gerą jausmą apie save, pasitikėjimą. Nes, kai tu gerai jautiesi ir esi laiminga, tai matosi, tai spinduliuoja, tada jau nebesvarbu nei tavo dantys, nei antakis nesušukuotas (juokiasi). Nes tu tiesiog spinduliuoji ir čia yra pats gražiausias dalykas man.
– Koks tavo paskutinis filtras, naudotas socialiniuose tinkluose?
– Toks kaip senovinės kameros efektas.
– Ar jautiesi geriau su tuo filtru?
– Šiaip aš tokių filtrų stengiuos nenaudoti, nes jie šiek tiek keičia bruožus. Aš leidžiu sau naudot tik tuos, kurie nekeičia ir nieko neišblurina, kurie duoda spalvas ir paryškinimus. Arba juokingi. Nėra taip, kad šis filtras man patiktų šimtu procentų, nes jis šiek tiek keičia bruožus. Tad iš bruožų pusės gal ir geriau be jo.
Projektą #gražibefiltro inicijuoja maisto papildas „BioSil” .
