Atsidarai Snapchatą. Nežinau, ar dar juo naudojasi mano bendraamžiai, tai pritaikykime vyresnei auditorijai ir sakykime: atsidarai instagramą. Šiandien išsiplovei galvą, oda nemaištauja, išsilyginai šventinę bliuskę, nes varai pas draugę į gimtadienį. Gal reiktų pasirodyti internetams? Atsidarai kamerą, bet tas veidas vis tiek kažkoks ne toks: lyg ir jo per daug, lyg ir kažko trūksta. Įkali filtriuką – tokį vaizdą negėda parodyti ir draugams.
Įsikeli į story, gauni akyčių su širdelėmis reakcijų, gal net vieną kitą plojančių rankų emoji: o jau gražus tas mano veidas! Tik, deja, tai yra tavo veidas paralelinėje visatoje: pažvelgęs į veidrodį matai gerokai platesnę kumpą nosį, besikalantį spuogą ant žando, trigubai plonesnes lūpas ir lietuviškai pilkas cepelinų spalvos akis.
Jeigu renkiesi filtrą su angelais aplink skruostus ar zuikučio/šuniuko/kačiuko nosį ir ūsus, normalu, kad šių veidrody nepaliudysi, bet kad ir ta oda vis tiek ne tokia porcelianinė, skruostai ne tokie ryškūs, o akys nežiba kaip įsimylėjėlio.
Supyksti ant savęs. Kas man, blemba, negerai? Kodėl visi sugeba atrodyti normaliai, o aš kaip negražus, taip negražus? Negali nustoti apie tai galvoti. O nuo to taško keliauji trimis kryptimis: esi labai protingas ir nusprendi, kad tau tai nerūpi, nes supranti, kad tai yra tik filtras; pradedi jausti nerimą dėl savo išvaizdos ir slėpti savo naujai įgytus kompleksus; po ilgo svarstymo ir blogos savijautos užsiregistruoji konsultacijai pas kosmetologą ar plastikos chirurgą.
Po ilgo svarstymo ir blogos savijautos užsiregistruoji konsultacijai pas kosmetologą ar plastikos chirurgą.
Gali skambėti, kad tirštinu spalvas, tačiau pats instagramas dar praėjusių metų spalį nusprendė uždrausti plastinę chirurgiją populiarinančius filtrus, kurie plonina nosis, siaurina žandikaulius ir didina lūpas bei padaro neproporcingo, neįmanomo „ančiuko“ veido įspūdį bet kokio žmogaus kameroje.
Visgi „rimtesnes“ operacijas peršančius filtrus pakeitė subtilesni, tačiau ne mažiau žalojantys virtualią realybę primenantys veidai. Pavyko netgi rasti interviu su Kalifornijoje dirbančiu plastikos chirurgu, kuris pasakoja, kokiomis korekcijomis prasidėjus filtrų erai domisi millennialsai (žmonės, gimę 1981–1996 metais) – dažniausiai tai būna lūpų, skruostų ar nosies nelygumus taisančios injekcijos, o pacientai nevengia parodyti akivaizdžiai redaguotas savo pačių ar instagramo modelių nuotraukas kaip siekiamybę.
Tokia socialinių medijų įtaka neabejotinai paranki estetikos specialistams, tačiau ar tai nėra greitas psichinės sveikatos problemų ir kompleksų numalšinimas – neaišku.
Skirtumą tarp virtualios realybės ir realybės, kurioje mes esame iš tiesų, pastebėti lengva, kai tai yra tavo paties nuotrauka. Daug sunkiau suprasti, kodėl kitas toks gražus – kalbu apie būtent tuos instagramo modelius, dažniausiai merginas, kurios negyvena tavo mieste ar šalyje ir tikros jų išvaizdos palyginti su iliuzija negali.
Kodėl jos tokios lieknos? Kodėl jų visų kūnai – idealios smėlio laikrodžio formos, o mano – kaip Michelino reklamos personažo? Kodėl jos tokios įdegusios, o oda tokia švelni ir lygi? Nes be filtrų, beprotiškai didelė dalis instagramo bendruomenės naudoja dar ir Facetune programėlę, kuri leidžia pastumdyti dalis, kurios trukdo, paryškinti privalumus ir paslėpti trūkumus.
Anksčiau visi žinodavome, kad medijoje daug nerealaus kūno pavyzdžių, o žvaigždžių išvaizda reklamose ar žurnaluose stipriai pakoreguota: juk nė vienas jų neturi ryškių trūkumų, celiulito, spuogų, rinkių ir kūno plaukų. Suaugusiems buvo aišku, kad tai nėra tiesa, ir jie į įžymybių nuotraukas žvelgė kritiškai.
Kaip galime būti patenkinti savo išvaizda, jeigu nuolat nesąmoningai save lyginame su iškreiptos realybės vaizdiniais?
Jau keli metai, kaip kiekvienas mūsų galime koreguoti savo išvaizdą internete be didelio talento ar sugebėjimų – pradedant spalvas ir apšvietimą keičiančiais filtrais, baigiant šuniuko nosytėmis ir viso kūno liekninimu ir lūpų „injekcijomis“. Retušuotos nuotraukos šiandien yra visur, ir atsirinkti, kas yra tiesa, o kas ne, darosi vis sunkiau. Kaip galime būti patenkinti savo išvaizda, jeigu nuolat nesąmoningai save lyginame su iškreiptos realybės vaizdiniais? Kaip galime būti patenkinti savo išvaizda, jeigu kiekvieną nuotrauką koreguojame iki tobulybės?
Filtrai ir korekcijos taip iškreipia realų vaizdą, kad turi netgi neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Tokio įvaizdžio, kokį susikuriame koreguodami nuotraukas, negalime pasiekti nei sporto, nei mitybos dėka. O netgi motyvuodami save tomis idealiomis nuotraukomis, darome sau meškos paslaugą – nes siekiame ne būti sveikesni, o tobulesni ir panašesni į kažkokį kitą žmogų, lyginame save su jais ir jaučiamės blogai, nes jų išvaizdos pasiekti iš tiesų net negalime. Įdomu tai, kad savo išvaizdos socialiniuose tinkluose koregavimas drauge su praleistu laiku juose koreliavo su prastesne psichikos būkle tarp jaunų žmonių.
Blogiausia viso to dalis yra ne mes patys – daugelis per kurį laiką taip pat adaptavosi prie filtruotų selfių ir facetune amžiaus ir sugeba į viską, ką mato socialiniuose tinkluose, pažvelgti kritiškai. Labiausiai man širdį skauda, kad tuo pačiu instagramu ar Snapchatu naudojasi itin pažeidžiami, besiformuojančio pasitikėjimo savimi vaikai ir paaugliai, kurie tos plonos ribos tarp virtualaus atvaizdo ir netobulos realybės nepastebi ir pradeda nekęsti savo atvaizdo, taigi susirgti valgymo sutrikimais ar kūno dismorfija nebūtų netikėta.
Ką galime padaryti?
Ką galime padaryti? Nustokime redaguoti savo pačių nuotraukas. Parodę raukšles ar spuogus, pilvo rinkes, celiulitą, normalizuosime „trūkumus“, kurie iš tiesų net nėra trūkumai – jie yra kiekvieno kūno atvaizdo realybė. Taigi ne vien patys nustosime jaustis nepatogiai dėl savo išvaizdos, o ir padėsime kitiems išeiti iš instagramo virtualios realybės rato.
Nustokime sekti paskyras, kuriose aiškiai matosi neatitikimas tarp nuotraukų ir vaizdo medžiagos (nors filmuotis su filtru veidą nieks netrukdo, todėl daugiau kalbu apie skirtumą tarp kitų žmonių patalpintos medžiagos) ar propaguojamas nerealaus kūno ir veido įvaizdis. Tėvai taip pat gali atkreipti dėmesį į vaiko saugumą internete ne vien ribodami laiką ar siekdami apsaugoti nuo nepadoraus turinio, bet ir paaiškindami apie retušuojamas nuotraukas ir jų žalą.
