„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Rūpinkis savimi“: kokių medžiagų vengti kosmetikoje ir kaip namuose pasigaminti kūno šveitiklį bei aliejų

Trečioje „Rūpinkis savimi“ laidoje viešime pas natūralios kosmetikos prekių ženklo „Uoga uoga“ įkūrėją Leną Sokolovską. Kalbamės apie tai, kaip atskirti natūralią kosmetiką nuo nenatūralios, kokių medžiagų reikėtų vengti kosmetikoje, kaip žymimas mikroplastikas, kurio vis dar gausu mūsų kasdien naudojamuose kosmetikos produktuose? O laidos pabaigoje Lena dalijasi puikiais ir itin paprastais vasariško kūno šveitiklio bei aliejaus, kuris tinka ir masažui, receptais.

Įprastai, kai perkame natūralią kosmetiką ir perkame ją žinomų prekių ženklų, turinčių sertifikatus, kurie patvirtina jų produkcijos natūralumą, klausimų nekyla. Tačiau ne kartą parduotuvėje yra tekę susidurti su mažai žinomais ar visai nežinomais prekių ženklais, kurie ant savo vieno ar kito produkto pažymi, pavyzdžiui: 100 proc. natūralus levandų eterinis aliejus.

Pasigilinus paaiškėja, kad „garsiai rėkianti“ etiketė nusako tik apie vieną vienintelę to produkto dalį, o likusi sudėtis – toli gražu nėra natūrali.

Paklausta, ką žmogui, renkantis produkciją, reikėtų žinoti ir į ką atkreipti dėmesį tokiais atvejais, L.Sokolovska sako:

Jei ant pakuotės išskirta, jog kažkuri sudedamoji dalis yra natūrali, tai dar nereiškia, kad produkte nebus kitų pavojingų medžiagų.

„Manau, kad vis daugiau žmonių supranta, jog reikia rinktis natūralią kosmetiką, dėl to, kad ji yra saugesnė ir daugeliu atvejų geresnė mūsų sveikatai, industrijoje labai daug prekių ženklų irgi pradeda tai suprasti ir tuo naudotis. Todėl ant nenatūralių kosmetikos priemonių atsiranda koks nors ženkliukas, tarkime, „100 proc. natūralus ekstraktas“.

Žmogus tai pamato, pamano, kad natūrali produkcija, gera sudėtis ir perka. O iš tiesų ten natūralus yra tik vienintelis tas ekstraktas, o sudėtis visiškai įprasta sintetinė, kurioje – abejotino saugumo medžiagos.

Industrijoje vyrauja „green washingas“ – vadinamasis žaliasis smegenų plovimas, todėl reikia suprasti, kad, jei ant pakuotės išskirta, jog kažkuri sudedamoji dalis yra natūrali, tai dar nereiškia, kad produkte nebus kitų pavojingų medžiagų.

Dėl to, be abejo, labai gerai yra žinoti sudėtį, ją suprasti ir skaityti perkant vieną ar kitą kosmetikos produktą. Ir nepriimti už gryną pinigo tik etiketės, būtina pasižiūrėti, kas yra teigiama – ar tas visas produktas natūralus, ar tik viena jo sudedamoji dalis. Nes yra ir prekių ženklų, kurie savo pavadinime turi tokius žodžius kaip „natūralus“ ar „ekologiškas“, bet jų gaminamos produkcijos sudėtis to pavadinimo neatitinka.“

L.Sokolovskos teigimu, natūralius produktus padeda atsirinkti ir ant etiketės esantis kurios nors tarptautinės, pasaulyje pripažintos sertifikatus išduodančios organizacijos ženkliukas, patvirtinantis, kad kosmetikos produktas tikrai yra natūralus.

„Soil Association“ yra Didžiosios Britanijos sertifikavimo institucija
„Soil Association“ yra Didžiosios Britanijos sertifikavimo institucija

Pašnekovė teigia sulaukianti žmonių komentarų, kad jei kosmetika papuola į rinką, vadinasi, ji yra saugi naudoti, nepaisant to – natūrali ji ar ne.

„Yra atlikti tyrimai, kad apie 11 ar 12 žinomų kancerogenų vis dar yra leidžiami naudoti kosmetikoje. Vadinasi, ne visi ingredientai yra saugūs. Yra žinomų pavojingų sudedamųjų dalių, kurios vis dar leidžiamos naudoti kosmetikoje, nes, neva, nėra kuo jų pakeisti. Tačiau natūralios kosmetikos gamintojai kažkaip sugeba pakeisti tas medžiagas, – kalba L.Sokolovska.

Kasmet matome, kad kai kuriuos ingredientus uždraudžia. Tarkime, 20 metų naudojome triklozaną pastose, ir tada staiga jį uždraudžia, nes jis – nesaugus. O prieš tai 20 metų jis buvo saugus? Taigi vienareikšmiškai negalime teigti, kad visi ingredientai kosmetikoje yra saugūs.

Be to, yra labai daug naujų ingredientų, apie kuriuos nėra daug informacijos, jie nėra pakankamai ištirti. Pavyzdžiui, nano medžiagos. Jos atsirado gana neseniai, bet yra plačiai naudojamos priemonėse, kurios skirtos apsaugai nuo saulės, ir mes nežinome, kaip jos veikia mūsų odą, organizmą. Bet jos yra naudojamos. Kai kurios medžiagos tikrai yra vengtinos, bet jos vis dar yra leistinos.

Kalbant apie dezodorantus, daug diskusijų yra apie aliuminio druskas. Jos stabdo prakaitavimą, bet yra įtarimų, kad gali sukelti krūties vėžį. Įrodymų nėra, taip pat nėra pakankamai informacijos. Tokioje situacijoje natūralios kosmetikos gamintojai nusprendžia, kad nenaudosime aliuminio druskų, vietoj jų naudosime kitas priemones ir vengsime to, apie ką mažai žinoma ir kas gali sukelti pavojų.

Daug kalbama ir apie kai kuriuos parabenus, kurių buvo randama krūties vėžio ląstelėse ir kurių daugelis žmonių vengia. SLS (Sodium lauryl sulfate) – natrio laurilsulfatas, kurio randama daugelyje šampūnų, dušo želių. Šios medžiagos gali dirginti odą ir sukelti dermatitą.

Reikia pagalvoti ir apie tai, kad kosmetikoje naudojamos medžiagos gali būti ne tik pavojingos žmogui, bet ir teršti aplinką. O tai irgi yra svarbu.“

Pokalbio tęsinį apie pavojingas sudedamąsias dalis kosmetikoje, įskaitant ir mikroplastiką, kviečiame žiūrėti laidos įraše.

VIDEO: Kokių medžiagų vengti kosmetikoje ir kaip namuose pasigaminti kūno šveitiklį bei aliejų?

Lenos Sokolovskos receptai

Kūno šveitiklis su braškėmis

Reikės:

  • 0,5 stiklinės rudojo cukraus (galite rinktis norimo stambumo);
  • 2 šaukštų alyvuogių aliejaus (nerafinuoto, šalto spaudimo);
  • keleto braškių.

Gamyba:

Cukrų sumaišykite su alyvuogių aliejumi, sutrinkite braškes atskirai arba tame pačiame indelyje, kur cukrus, ir viską gerai išmaišykite.

Kaip naudoti:

Pasigamintą kūno šveitiklį galite naudoti maudydamiesi vonioje ar duše. Sudrėkinkite odą ir švelniais sukamaisiais judesiais įmasažuokite kūno šveitiklį. Paskui nuplaukite jį vandeniu.

Kūno šveitiklyje yra alyvuogių aliejaus, tad, Lenos teigimu, po maudynių odai gali nebereikėti ir drėkinamojo kremo.

Galiojimo laikas:

Kadangi šveitikliui gaminti naudojamos šviežios braškės, jis skirtas naudoti iš karto. Jei norite pasigaminti šveitiklio, kad jo pakaktų ilgesniam laikui, galite tai padaryti sumaišę rudąjį cukrų su alyvuogių aliejumi. Sudėkite masę į kokį nors užsukamą indelį, laikykite jį sausoje vietoje, kad į jį nepatektų drėgmės, ir tokiu šveitikliu savo odą galėsite lepinti net penkis šešis mėnesius.

Pastaba: prieš naudojimą patepkite šveitiklio ant nedidelio odos ploto, kad įsitikintumėte, jog nesukelia alerginės reakcijos.

123RF.com nuotr./Braškės
123RF.com nuotr./Braškės

Kvapnus kūno aliejus

Reikės:

  • simondsijų aliejaus;
  • migdolų aliejaus;
  • sezamų aliejaus;
  • patinkančio eterinio aliejaus.

Gamyba:

Kūno aliejui pasigaminti galite naudoti kokius tik norite aliejus. Sumaišykite juos lygiomis dalimis ir į jų mišinį įlašinkite 5–10 lašelių mėgstamo eterinio aliejaus.

Lena naudojo simondsijų, migdolų ir sezamų aliejus, į jų mišinį lašino lašino levandų eterinio aliejaus, tačiau jūs galite rinktis bet kurį kitą mėgstamą eterinį aliejų: apelsinų, mandarinų, citrinžolės ir t. t.

Tiesa, nebūtina rinktis tik šiuos išvardytus aliejus, natūralios kosmetikos gamintoja rekomenduoja ir saulėgrąžų aliejų, kuris, pasak jos, taip pat yra labai naudingas odai.

Taigi gautą aliejų mišinį supilkite į tamsaus stiklo buteliuką ir laikykite ten, kur jo neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai.

Kaip naudoti:

Kūno aliejų galėsite naudoti vietoj įprasto drėkinamojo kremo. Geriausia jį tepti po maudynių, kai oda dar šiek tiek drėgna.

Galiojimo laikas:

Šį aliejų mišinį galėsite naudoti apie pusę metų.

Fotolia nuotr./Kūno aliejus
Fotolia nuotr./Kūno aliejus

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs